Gerbiamasis Redaktoriau,
Norėčiau, kad savo redaguojamame žurnale atsakytumėte man į vieną labai neaiškų klausimą. Kartą mums su vyru ir vaikais važiuojant automobiliu, įvyko nelaimė: kita mašina atsimušė į mūsiškę. Nė vienas nebuvo sužeistas, bet dabar visi mus ragina apsimesti sergančiais ir reikalauti iš ano žmogaus automobilio apdraudos kompanijos atlyginti už sužeidimą. Ypač taip elgtis labai spiria advokatas, kuriam mano vyras pavedė visą šį reikalą. Mes nereikalaujame pinigų už savo sveikatą, bet tik už apdaužytą mašiną. Kiti mus už tai bara, iš mūsų sąžiningumo juokiasi, sako, kad tas paprotys taip dabar yra paplitęs, kad čia nieko blogo nėra, jeigu reikalausime užmokėti ir už tariamą mūsų sužeidimą.
Man atrodo, kad mes turėtume dėkoti Dievui, jog išlikome nesužeisti, bet neapgaudinėti kitų, apsimesdami esą sužeisti. Manau, kad tai būtų ir Dievo įžeidimas, nedėkingumas Jam už pagalbą. Bet visai priešingai galvoja net labai rimti žmonės ir praktikuoją katalikai. Tad patarkite, ką daryti, kieno čia yra tiesa ir kas klysta.
Jus gerbiantiO. V.
Gerbiamoji Ponia,
Nors rašote, kad šis klausimas Jums sukelia daug neaiškumų, bet moraliniu atžvilgiu jis yra labai aiškus. Žinoma, kad yra nusikaltimas apgaudinėti žmones arba kokias nors įstaigas ir reikalauti to, kas jums nepriklauso. Turite teisę reikalauti atlyginimo už apdaužytą automobilį. Turėtumėte teisę reikalauti atlyginimo ir už savo sveikatą, jeigu ji tik-rai būtų nukentėjusi, bet jeigu sveikatos atžvilgiu nesate nukentėję, būtų tikrai nesąžininga ir neteisinga reikalauti atlyginimo. Tai būtų tikras melas ir apgavystė.
Visai nesvarbu, ką sako jūsų advokatas ir kiti "rimti" žmonės. Jie neturi krikščioniškos sąžinės, jų sąžinės yra sugadintos, dolerio meilės apglušintos. Labai teisingai galvojate, kad būtų nedėkingumas Dievui taip elgtis. Reikia Jam dėkoti, kad tikrai jus apsaugojo nuo sveikatos praradimo, kad išsaugojo jūsų gyvybę, kuri nėra atlyginama jokiais pinigais. Nekreipkite dėmesio, kad kiti jus už tai pajuokia. Ne kiekvienas juokas yra pagrįstas ir išmintingas.
SKAUTŲ KLAUSIMU
Gerbiamoji Redakcija,
Turiu du augančius berniukus, kuriuos norėčiau įrašyti į kokią nors organizaciją, bet man kyla daug neaiškumų. Galvojau apie skautus, bet nežinau, ar visų šalių skautai yra tos pačios ideologijos, ar jie visi vadovaujasi tais pačiais įstatais. Teko pastebėti, kad amerikiečiai skautai duoda įžodį bažnyčioje, dalyvaujant dvasiškiui, kuris juos palaimina. Šie skautai eina bendros Komunijos kas mėnesis. Bet lietuviai skautai, atrodo, yra visai skirtingi. Girdėjau sakant, kad jiems įstatai neleidžia bažnyčioje duoti Įžodį ir eiti dažnos Komunijos. Prašyčiau paaiškinti, ar tai yra tiesa.
Taip pat norėčiau žinoti, ar skautams yra leidžiama priklausyti kuriai nors kitai organizacijai, pvz., vyčiams arba ateitininkams.
J. K.
Gerbiamoji Ponia,
Skautų organizacija yra įsteigta beveik prieš penkiasdešimt metų anglų lordo generolo Baden-Powell. Kiekvienas jaunuolis, įstodamas į šią organizaciją, savo garbe pasižada "tarnauti Dievui ir Tėvynei, padėti Artimui ir vykdyti skautų įstatus." Iš čia yra kilęs ir skautų šūkis: "Dievui, Tėvynei, Artimui". Skautų įstatai daug panašumo turi su 10 Dievo įsakymų. Šūkiu ir įstatais remiasi skautų ideologija, kuri yra ta pati viso pasaulio skautams, nesvarbu, kokios tautybės ir kokios religijos jie būtų. Skautas turi mylėti ir gerbti kiekvieną žmogų, nesvarbu, kokiai tautai ir kokiai religijai tas žmogus priklausytų. Jis turi toleruoti visas tautas ir visas religijas, bet neužtektų jam tik toleruoti savąją tautą ir savąją religiją. Jas skautas turi ypatingu būdu mylėti ir gerbti. Savajai tautai ir savajai religijai jis turi priklausyti, jis turi būti ištikimas savosios tautos ir savosios religijos papročiams, įsakymams ir reikalavimams. Savo tautą jis turi laikyti motina. Savo religiją jis turi praktikuoti. Jeigu jis savo gyvenime vienodai vertintų visas tautas ir visas religijas, jis nebūtų nei patriotas nei religingas žmogus, bet tautinis ir religinis kosmopolitas. Duodamas įžodį, skautas pasižada "visomis jėgomis stengtis tarnauti Dievui ir Tėvynei", todėl nepakanka šioje srityje vidutiniškumo, bet reikia stengtis pasižymėti. Taigi, yra visiškai natūralu ir visiškai pagal skautų ideologiją, jeigu Jūsų minimi amerikiečiai skautai organizuoja bendras mėnesines Komunijas. Skautų įžodis yra tas pats viso pasaulio skautams, bet jo davimo būdas ir ceremonijos nėra esminis dalykas. Tai priklauso nuo įvairių šalių skautų papročių: vieni jį duoda bažnyčioje, kiti miške, o dar kiti salėje. Visi būdai gali būti geri, jeigu tik išpildoma tai, kas esminga. Nė vienas minėtų būdų neprieštarauja skautų įstatams. Prieštarautų skautų ideologijai, jeigu esminė įžodžio mintis būtų pakeista. Be abejo, kad visiškai neskautiškas buvo tas įžodis, kurio reikalavo kadaise Lietuvoje dabartinis komunistų šulas ir tuometinis skautų "globėjas" M. Gedvila. Jo sugalvotas įžodis buvo toks: "Brangindamas savo garbę, pasižadu tarnauti Lietuvai, kultūrai ir liaudžiai, įgyvendindamas šūkį — švieskis ir šviesk!" Tokiam "įžodžiui", kaip mes žinome, tikri skautai pasipriešino (žiūr. "Mūsų Vytis", 1956 m., nr. 2, p. 60). Kiekviename skautų įžodyje, nesvarbu kurios šakos skautai jį duotų, turi būti aiškiai minimi skautų ideologijos pagrindai: Dievas, Tėvynė, Artimas.
Kartais ir dabar gali pasitaikyti tokių "vadų" ar "globėjų", kurie kovoja prieš vieną ar kitą skautų ideologijos principą, bet tokiems ne vieta skautų organizacijoje. Skautų organizacija yra nepartinė: skautas gali mylėti Dievą, nepriklausydamas krikščionių demokratų partijai; jis gali mylėti Tėvynę, nebūdamas tautininkas; gali mylėti artimą, nebūdamas socialistas. Skautas gali priklausyti bet kokiai kitai organizacijai, kurios ideologija neprieštarauja skautų ideologijai. Jis negali priklausyti toms organizacijoms, kurių ideologija pažeidžia .religiją, tautybę arba artimo meilę.
Redakcija