BATTLE STATIONS
"Tėvas Joseph T. O'Callahan buvo pats narsiausias vyras, kokį man kada teko susitikti",— liudijo admirolas Leslie E. Gehres, 1945 metais vadovavęs lėktuvnešiui USS Franklin, kuriame šis jėzuitas buvo vyresnysis karo kapelionas. Kovo 19 dieną japonų bombonešis numetė dvi bombas, ir lėktuvnešio trijuose aukštuose kilo baisus gaisras, kai pasiliejo 17.000 gazolino galionų. Šitame ugnies pragare buvo daug progų parodyti heroizmą, ir atrodo, kad Tėvas O'Callahan nė vienos nepraleido. Cmdr. Stephen Jurika įrašė į lėktuvnešio dienyną: "O'Callahan buvo visur, vadovaudamas vyrams, teikdamas paskutiniuosius sakramentus, gesindamas gaisrą ir dirbdamas už dešimt". Užpakalinis amunicijos arsenalas sprogo, nežemiška jėga su-purtindamas visą laivą. Kapitonas stebėjo priekinį arsenalą, iš kurio pradėjo veržtis balti karščio dūmai. Jis šaukė vyrams vandeniu atšaldyti įkaitusį arsenalą. Bet jie nesuprato. Tik Tėvas O'Callahan pastebėjo kapitono norą. Pasiėmęs dar du karininku, jis šoko į įkaitusį arsenalą, kuris galėjo sprogti bet kuriuo metu. Po kelių minučių jis išlindo visas suodinas, bet šypsodamasis. Kapitonas giliai atsiduso, nes dabar buvo daug vilčių išgelbėti lėktuvnešį. Lėktuvnešis USS Franklin pasiekė Amerikos krantus, nors jo įgula buvo netekusi 432 vyrų, o sužeistųjų skaičius prašoko tūkstantį. Admirolas Gehres rašė: "Aš rekomendavau kapelioną O'Callahan Kongresiniam Garbės Ordinui (Congressional Medal of Honor), kurį jam įteikė pats prezidentas Truman."
Praėjus dešimtmečiui, žurnalas "American Weekly" plačiau paminėjo didvyriškos praeities įvykius, o "Columbia" studijos pradėjo gaminti filmą apie lėktuvnešio Franklin tragediją ir kapeliono O'Callahan heroizmą.
Šis filmas, vardu "Battle Stations", jau rodomas. Narsiojo kapeliono pavardė fiktyvi— Father Joe McIntire. Filmas yra gana geras, ir aktoriai — John Lund, William Bendix, Richard Boone ir Keefe Brasselle — vaidina be priekaišto. Bet tenka apgailestauti, kad — dėl mums nežinomų priežasčių — išleista daug faktų ir detalių, kurios mums atrodo ir svarbios ir įspūdingos. Tokiu būdu, nors Tėvas O'Callahan vaizduojamas labai simpatiškai, nėra aišku, už ką jam buvo suteiktas aukščiausias Amerikos kariškas ordinas.
ANYTHING GOES
Paviršutiniška ir nepretenzinga muzikinė komedija, kurioje dalyvauja Bing Crosby, Donald O'Connor, Mitzi Gaynor ir Jeanmaire, ir kiekvienas jų bando reikštis pagal savo pagrindinį sugebėjimą. Turinys nesudėtingas: Broadway žvaigždė (Crosby) ieško naujai muzikinei komedijai aktoriaus, kuris gerai vaidintų, šoktų, ir tokį randa O'Connor asmenyje. Komedijai dar trūksta aktorės, kuri turėtų būti jauna, graži ir talentinga. Parinkimo teisė priklauso aktoriui Crosby. Dalykai susinarplioja, kai
Crosby Londone pasirenka amerikietę Gaynor, o O'Connor Paryžiuje pasirašo kontraktą su prancūze Jeanmaire.
Filmas turi keletą gražių dainų ir įdomių išraiškos šokių. Gaila, kad kai kurių šokių tematika nukenčia nuo pigaus ir neestetinio apipavidalinimo. Šitai gana ryšku paskutinėje dainoje, vardu "Blow, Gabriel, blow", kurios ir šiaip jau palaidus žodžius sujaukia neskoningos judesių rutinos.
FOREVER DARLING
Nors Lucille Ball ir jos vyras Desi Arnaz yra labai mėgiami Amerikos televizijoje, bet paskutinis jų filmas, nežiūrint sentimentalaus titulo, tenka laikyti labai vidutinišku. Jo neišgelbsti nei James Mason, vienas geriausių britų aktorių, nei neseniai miręs Louis Calhern, kuris kiekvienam charakteriui sugebėdavo duoti įdomų veidą. Žiūrovui atrodys, ir su pagrindu, kad šis filmas padarytas paskubomis ir apgraibomis. Skriptas labai sausas, maža humoro, ir ne vienoje tariamai juokingoje situacijoje iš anksto perdaug aiški juoko priežastis.
Dar vienas priekaištas. Į filmo turinį įvedama angelo sargo idėja, bet jos traktavimas mums atrodo netikslus ir nerimtas. Kai kurių situacijų psichologiniams niuansams trūksta vientisumo. Todėl mintis arba žodis tampa tam tikra prasme sugestyvūs.
THE SWAN
Filmas prasideda vaizdu: saulėtuose tvenkinio vandenyse plaukioja balta gulbė. Ji vaizduoja princesę Aleksandrą, kurią tėvas vadindavęs Gulbe. Jos motina Beatričė svajoja ištekinti ją už sosto įpėdinio princo Alberto, bet princesės širdis linksta į profesorių Agi. Kai visos motinos pastangos, atrodo, baigsis "gulbės giesme", iš įvykių centro pasitraukia profesorius, ir princas Albertas suranda ilgai ieškotą žmoną.
Ne mintis įdomi, filmuose jau ne kartą pasitaikiusi, bet pagrindinių veikėjų vaidyba, sukūrusi pasigėrėtinai gyvus, įtikinančius ir išbaigtus asmenis. Sunku būtų pasakyti, kas šiame filme pasirodo įspūdingiausiai: ar Alec Guinness, Grace Kelly, ar Louis Jourdan? Mums teko patirti, kad Guinness grįžo į Angliją filmu nepatenkintas. Girdi, vaidmuo nedavęs jam progos plačiau pasireikšti nei išsamiau pasinaudoti savo ko-medijiniais sugebėjimais. Manome, kad šis vaidmuo nebus jo didžiausias laimėjimas, bet ir šiame vaidmenyje matosi aktorius, kurį reikia laikyti vaidybos meisteriu.
Emocijų gyliu ir turtingumu stebina Grace Kelly ir Louis Jourdan, prancūzų aktorius, pastaruoju laiku daugiau reiškęsis dramos teatre New York'e. Filmas turi nemaža humoro dialoguose ir situacijose. Meilės ir pareigos santykis bei susidariusios problemos rišimas pavaizduota gana psichologiškai, nors labai greita įvykių raida kai kuriuose momentuose vers žiūrovą abejoti sprendimo gyvenimiškumu. Bet kas supaisys princus ir princeses?
CAROUSEL
Šiek tiek panašus filmas į "Oklahoma!". Tie patys ir pagrindiniai artistai: MacRae ir Shirley Jones. Švelnus ir gražus turinys. Prabangiškas pastatymas— CinemaScope 1955. Tai vienas iš geresnių dabartinių filmų.
Bruno Markaitis, S.J.