DR. JUOZAS PRUNSKIS

(Didžiųjų žmonių pasisakymai apie gilesnę maldos prasmę)

     K AIP žmogaus kūnas be mankštos palaipsniui silpsta, taip lygiai nustoja savo lakumo dvasia, jeigu ji negauna dvasinės mankštos. Toji mankšta gali būti įvairi, bet labiausiai įprasta — jungtis su Aukščiausiuoju maldos keliu. Nuostabu, kaip šis kelias yra plačiai žinomas net Amerikoje, taip labai vertinančioje materialinį gerbūvį. Ne taip seniai iš spaudos išėjo buvusio Minnesotos Universiteto profesoriaus Lawrence M. Brings veikalas "We believe in Prayer". Tai jungtinis kokių 400 autorių veikalas, apimąs daug platesnę sritį negu jo pavadinimas sako. Čia žymieji ne tik Amerikos, bet viso pasaulio vyrai ir moterys apibūdina savo pasaulėžiūrą, ypatingai savo ryšį su Dievybe.

išmokti mylėti ir suprasti

     Sustokime ties eile pareiškimų apie maldą. Buvęs Pietų Dakotos gubernatorius Joe Foss skelbia: "Jeigu žmogus meldžiasi, jis niekada nepasilieka vienatvėje. Malda atneša ramybę ir tinkamą pažiūrą į visas mūsų problemas. Mūsų rūpesčiai ir baimė sumažėja Didžiosios Būtybės šviesoje. Nežiūrint mūsų gyvenimo padėties, išmokti melstis reiškia išmokti mylėti ir suprasti. Visų žmogaus silpnybių pagrindas yra Kristaus nebuvimas mūsų kasdieniniame gyvenime. Nieko pasaulyje nėra taip paprasta ir našu kaip malda. Jai nereikia jokio specialaus laiko, jokios specialios vietos, jokių specialių pastangų. Tačiau ji padeda mums pažinti save pačius ir Dievą. To neįmanoma pasiekti kitais keliais. Malda yra asmeniškas dalykas. Nesant jos mūsų gyvenime, mes nesame pilnos asmenybės".

     Buvęs Vakarų Virginijos teisėjas Ben Moore pabrėžia, kad malda yra mūsų pakėlimas į harmoningą sąlytį su Dievu.

     Dr. Morris Silverman, priminęs, kad ne visos maldos išklausomos, vis dėlto pažymi: "Chirurgai mums sako kad visiems kitiems dalykams esant lygiai tokiems pat, pacientas, kuris tiki ir meldžiasi, duoda daugiau išgijimo vilčių".

Vidinis persiorientavimas

     Buvęs J.A.V. viceprezidentas Henry A. Wallace skelbia nuomonę, kad tikroji malda padeda žmogui vidiniai persiorientuoti link Dievo. Savo pažiūrą šiuo klausimu jis taip formuluoja: "Ką aš noriu pasakyti, yra tai, kad malda yra svarbi; tačiau yra daug maldos būdų, ir kasdieninis darbas Dievo dvasioje yra vienas iš jų".

     J.A.V. senato daugumos vadas Lyndon B. Johnson prisimena, kaip jisai 1955 m. buvo gavęs širdies ataką ir kaip daugelis žmonių siuntė jam pranešimus, kad už jį meldžiasi. Jis tam priduoda labai daug reikšmės, sakydamas: "Aš žinau, ką kitų maldos man padarė. Nėra galingesnės jėgos kaip malda. Nėra didesnio jėgos ir naujo ryžto šaltinio žmogui kaip kasdieninis bendravimas su Aukščiausiąje Būtybe".

     Religinius pergyvenimus didžiai vertina pramonininkas John D. Rockefeller, rašydamas: "Tikiu išmintingiausią ir visus mylintį Dievą, kokiu vardu Jis bebūtų vadinamas; tikiu, kad žmogaus aukščiausias pasiekimas, didžiausia laimė ir svarbiausias naudingumas yra randamas, gyvenant harmoningame sutarime su jo valia".

Pakeisti save

     Įdomią pažiūrą į maldą skelbia buvęs Newberry kolegijos profesorius dr. Paul J. Heisey: "Apskritai imant, man nepatinka apie maldą galvoti, kaip apie bandymą pakeisti Dievo valią. Jo valia yra tobula, tai kam gi aš ieškočiau jos pakeitimo? Malda yra pastangos pakeisti mano paties valią, kad ji būtų didesnėje harmonijoje su Dievo valia. Maldoje kalbėdamas su Dievu, aš galiu pakeisti savo valią. Malda aš siekiu pakeisti save. Reikia ir pačiam stengtis siekti to, ko meldžiame. Mes negalime Dievo ko nors prašyti, drauge ir patys nedarydami visko, kas yra mūsų galioje, kad mūsų siekimas būtų įvykdytas. Malda reikalauja veikimo, bendradarbiavimo ir pasivedimo."

     Žmogaus atsakomybę ypatingu būdu iškelia Krikščionių Laisvės Fondo prezidentas dr. Howard E. Kerschner: "Pasaulis, mano drauge, būtų mažiau beturįs, jeigu tu nebūtumei gimęs. Tu kai ką įnešei, ko nebuvo prieš tavo atėjimą. Tas kai kas yra iš Dievo ir yra brangesnis už bet kokią vertybę. Jeigu tu nepasistengi savo įnašo išvystyti pagal savo sugebėjimus ir jeigu stropiai neieškai brandinti ir ugdyti savo talentų, tu sukliudai apsireikšti Dievo atspindžiui, užtvenkdamas vieną kanalą, kurio Jis reikalingas ir dėl ko Jis tave siuntė į pasaulį, kad tas trūkumas būtų pašalintas. Niekas tavo vietos negali užimti, ir jeigu tu apsileisi, nuostoliai bus nebeatitaisomi... Žmogus yra aukščiausias tada, kai jis būna ant kelių. Šioje padėtyje jis išauga ligi pat dangaus. Žmogus, kuris savo gyvenimu labiausiai priartėja prie harmonijos su Dievu, labiausiai iškyla kaip Dievo tarnas... Labiausiai nusižeminęs gali pagauti Dievo jėgą ir ją panaudoti pasaulio atpirkimui ir išganymui".-

     Dr. Preston Bradley sako, kad maldos įpročio ugdymas yra sėkmingiausias būdas sustiprinti save prieš materializmą.

Maldos viršūnės

     Dr. Frank H. Caldwell taip nusako maldos tobulumo viršūnes: "Aukščiausio ir tobuliausio laipsnio pasiekusi malda ne tiek ieško Dievo valią palenkti ir pritaikyti mūsų norams, kiek mūsų norus ir visą mūsų gyvenimą pritaikyti Dievo valiai. Tada mes pasiekiame maldos viršūnes, kai tikrai galime sakyti tebūnie Tavo valia — ne šaltai pasiduodami gyvenime neišvengiamybei, bet pasitikėjimo nuotaikoje — Dievo išminčiai, meilei ir gailestingumui". Toliau autorius pasakoja šį tą iš savo atsiminimų: "Savo neužmirštamoje kalboje apie maldą, mano girdėtoje prieš daugelį metų, kalbėtojas pasakė, kad tada, kai Dievas gali ištiesti savo ranką ir daryti su mūsų gyvenimu, ką nori, mes galime ištiesti savo ranką ir pasiekti, ko norime iš Dievo, nes tada Dievo valia ir mūsų valia yra tik viena valia. Bet tai galima pasiekti, tik užkopus į maldos aukštybes".

V. Balukienė    Aš užaugsiu

 

Kaip deimantas saulėje...

     Prasmingai apie maldą yra kalbėjęs kun. Caroll L. Hinderlie, tvirtindamas, kad "malda tai nėra gabus žaidimas laimėti malones iš Dievo, bet yra sielos poilsis Dievo gerume. Malda, kuri mums duoda suprasti, kad Dievas yra mūsų ir mes esame Jo, padeda išspręsti daug gyvenimo problemų. Tada mes visiškai pasivedame Jam, nebesirūpindami, ar mes susilauksime tų dalykų, kurių prašėme, ar ne. Kai mes turime Jį, tai Jo dovanos mums ne tiek svarbios, nes juk davėjas yra daugiau negu jo dovanos. Tikra malda yra deimantas saulėje. Kai tik jis pagauna šviesą, nuolat atskleidžia jos naujus atspalvius."

     Dr. Ferdinand M. Isserman nurodo psichologinę maldos prasmę, sakydamas, kad malda negali sutaisyti sulūžusio tilto, bet ji gali pagydyti palūžusią širdį.

     Rašytojas Faith Baldwin iškelia maldos įtaką žmogaus suraminimui: "Vienas dalykas, labai veiksmingas maldoje— tai toji vidinė ramybė, kuri gali pasireikšti ir išoriniai, nepaisant, kokios būtų mano gyvenimo aplinkybės ir kaip gilūs būtų mano rūpesčiai".

     Filosofijos ir literatūros daktaras Frank Lissenden Eversull pabrėžia užtariamosios maldos vertę: "Melski už mus — tai auksinis raktas, kuris atidaro didžiąsias tikėjimo, vilties ir meilės duris".

Senatorius ir radijo žvaigždė

     Senatorius Irving M. Ives prisipažįsta: "Meldžiuosi aš kiekvieną vakarą, ir taip visą gyvenimą malda mane stiprino. Negaliu įsivaizduoti, kaip galėčiau eiti gulti, pirma nepuolęs ant kelių ir neprisiartinęs prie Jo. Man gaila to žmogaus, kuris neišmoko pažinti, kaip galinga jėga yra malda. Žmogus, kuris nesimeldžia, yra plikas ir vienišas. Jis paliktas vienas su savo abejonėmis, trūkumais ir baime, kas jo laukia ateityje".

     Radijo ir televizijos žvaigždė Arthur G. Linkletter taip pasakoja: "Ar aš dirbu kaip radijo programos vykdytojas, ar kaip socialinės srities darbininkas, ar veikiu politikoje, ar mokytojauju — mano tikslas yra padėti žmonėms pažinti, kad jie yra dalis to tobulo plano, kurį pirma nubrėžė Dievas, ir kad, siekdami Jo nužymėto idealo, mes privalome atlikti mums pavestą dalį."

     Baigsime Alleghany bendrovės prezidento Allan Price Kirby žodžiais: "Taip,"maldos jėga yra didelė. Aš pasimesčiau be jos. Jeigu žmonės daugiau jai atsidėtų, šis pasaulis mums visiems būtų daug geresnis. Geriausias kelias pradėti — eiti į bažnyčią. Būdami jauni, mes einame į mokyklą mokytis skaityti ir rašyti. Dar svarbiau, kad mes eitume į bažnyčią mokytis, kaip garbinti Dievą".