❖
Kodėl, mėnuli,
įkvėpei mano kaimyną
groti fleita
visą naktį?
(Koyo)
*
Gegute,
jeigu kitaip negali,
kalbėk su mėnesiena;
aš jau girdėjau tavo
istoriją. ..
(Soseki)
*
Pirmieji herojai,
kurie krinta
stipriame rudens
vėjuje,—
tai baidyklės daržuose.
(Kyoroku)
*
Atleisk man, mažas paukšti,
išklausysiu pabaigą tavo dainos
kitame pasaulyje.
(Anon)
*
Prinokusios miežių varpos,
palinkusios nuo lietaus,—
jūs labai susiaurinat
mano taką.
(Joso)
*
Akys, jūs jau viską matėte.
Grįžkite,
grįžkit atgal prie baltųjų
chrizantemų.
(Issho)
*
Pamokslauk sau, svirply,
pamokslauk!
Aš jau žinau, kad ruduo
atėjo.
(Soseki)
Lapų žaluma prieš mirtį
priima rudens raudoną ir auksinę ugnį. . .
Tik besiblaškančios bangos
balti purslų žiedai nesikeičia.
(Yusuhide)
*
Vieną balandžio dieną,
man kylant takeliu
į kalną,
besijuokiančios vyšnios
apibėrė žemę sniegu.
Ak, ėmiau ir paklydau.
(Tsurayuki)
*
Aistringa lakštingalos muzika,
ne džiaugsmą man atneši,
tik keistą gailesčio jausmą,
išblyškusį veidą Mylimojo,
kurio niekada nepažinojau.
(Soseki)
Paruošė Danguolė Sadūnaitė