Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1984m. 1 Sausis


religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1984 / SAUSIS - JANUARY / VOLUME XXXV, NO. 1

ANNO DOMINI

1

 Andrius Valevičius, S.J.

ŠVENTASIS KAZIMIERAS

3

 Vincentas Liulevičius

DŽIAUGSMINGAI VIEŠPATIES VARDU

7

 Antanas Saulaitis, S.J.

KRIKŠČIONIO SĄJUNGININKAS

13

 Anicetas Tamošaitis, S.J.

BŪTI PANAŠIAM Į KRISTŲ

16

 Chiara Lubich

AR PASTEBĖJOTE, KOKIAME PASAULYJE GYVENAME?

17

 Kun. Jonas

JIS APVYLĖ MANO VIENUOLIŠKĄ MEILĘ (II)

21

 Vytautas Kasniūnas

KURIUO KELIU PASUKTI?

25

 Redaktorius

DIEVAS IŠĖJO IEŠKOTI PAKLYDUSIO ŽMOGAUS

26

 Nina Gailiūnienė

“VĖJAS IŠ RYTŲ”

29

 A. R.

TĖVYNĖJE

30

 Gediminas Vakaris

KALBA

33

 Juozas Vaišnys, S.J.

TRUMPAI IŠ VISUR

34

 J. Pr.

ATSIŲSTA PAMINĖTI

36

 Red.

Šis numeris iliustruotas nuotraukomis iš jėzuitų suvažiavimo Romoje. Viršelio piešinys — Rasos Krokytės.

LAIŠKAI LIETUVIAMS — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July and August, when bimonthly, for $8.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. Postmaster: Send address changes to “Laiškai Lietuviams”, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636.

ANNO DOMINI

ANDRIUS VALEVIČIUS, S.J.

     Kai kuriose šalyse, ypač Bavarijoje, dažnai ant namų galima pastebėti užrašą "Anno Domini” (Viešpaties metais) su skaičiumi, nurodančiu, kada tas namas pastatytas. Žinoma, tai būna dažniausiai senuose pastatuose. Šiuolaikiniuose pastatuose tas užrašas "Anno Domini” jau beveik dingęs. Net ir krikščioniškuose kraštuose vietoj Viešpaties metų vartojamas terminas "mūsų era”.

     Bet vis tiek užrašas "Anno Domini” yra daug kur išsilaikęs, ir nieko nepadarysi. Jis vis dar gali pagauti žiūrovo dėmesį ir jam kai ką priminti. Pavyzdžiui, jis primena, kad krikščionių Viešpats visuomet buvo istorijos Viešpats, kad krikščionys niekuomet nebuvo užmiršę savo istorijos, niekuomet neprarado savo atminties ir negyveno vien tik banaliu dabarties judėjimu.

     Juk neįmanoma kurti savo ateities, nebeturint jokios praeities. Krikščionys niekuomet nebuvo žmonės, kurie per naktį paneigtų savo šimtmetinę tradiciją ir tikėjimą. Jie nuolat šia tradicija gyveno, mąstė ir kūrė savo pasaulį, ja tikėdami ir joje rasdami viltį bei jėgą, joje rasdami praktišką mastelį ir šiame mastelyje vis atsinaujindami. Vokiečių teologas Karolis Rahner yra pasakęs: "Koks žmogus tampa be istorijos, toks jis pasidaro nežmogiškas ir be orientacijos” ("Die Gabe der Weihnacht”, Freiburg, 1980, p. 23).

     "Anno Domini” primena ir tai, kad tas, kurį krikščionys visuomet vadino Viešpačiu, nebuvo niekas kitas kaip Jėzus Nazarietis. Ne koks nors išgalvotas mitologinis charakteris, bet tikras istorinis asmuo, kuris gyveno čia, žemėje, tarp žmonių, jiems padėdamas, juos šelpdamas ir gydydamas, skleisdamas Tėvo veidą; kuris jiems pasakojo apie savo karalystę, ne žemišką, bet antgamtinę; kuris save apreiškė kaip Tėvo sūnų, kaip Dievo sūnų;

V. K. JONYNAS    Šv. Kazimieras

kuris, stengdamasis pamokyti žmones, kas yra tikroji laisvė, gyvendamas meile ir taika, liko nesuprastas ir buvo nukryžiuotas; kuris po savo mirties buvo pirmųjų krikščionių bendruomenių paskelbtas esąs vienos prigimties su Dievu, esąs pats Dievas. Tuos visus istorinius įvykius primena užrašas "Anno Domini”.

Skaityti daugiau:

ŠVENTASIS KAZIMIERAS

VINCENTAS LIULEVICIUS

 ĮŽANGA

     1958 m. šventėme šv. Kazimiero gimimo 500 metų sukaktį. Ta proga man teko skaityti paskaitas net šešiuose susibūrimuose Detroite, Kenošoje ir Čikagoje. Pradžiai šiai temai pagrindinis lietuvių kalba šaltinis buvo dr. Adolfo Šapokos redaguota "Lietuvos istorija” ir Simo Sužiedėlio  “Šventasis Kazimieras” (1947). Vėliau atsirado dr. Zenono Ivinskio knyga "Šventasis Kazimieras” (1955) ir jo straipsnis Lietuvių Enciklopedijoje (XI, 274-284). O jubiliejiniais metais jau ir daugiau žinių buvo paberta.

     1958 metų "Aidų” žurnalo tam reikalui paskirtas visas 3 nr. ir dalis 4 nr. Taip pat ir kituose žurnaluose bei laikraščiuose pasirodė apie mūsų šventąjį didesni ar mažesni straipsniai. Paskaitai lesiodamas žinias, šaltinių tuo metu nežymėjau. Tik rinkau ir glaudžiau į tekstą. O dabar, norint įrašyti šaltinių nuorodas, tektų darbą beveik naujai rašyti. Tad jų ir atsisakiau, atsiprašydamas autorių, kurių žinias panaudojau, bet neparašiau, kieno jos yra. Atrodo, daugiausia pasinaudojau Simo Sužiedėlio surašytomis žiniomis, nes jo aprašytas šventasis yra labai mielas ir malonus.

     Turime laimę pradėti švęsti 500 metų šv. Kazimiero mirties jubiliejų. Tai reta proga ir didelė laimė. Daugelis tų, kurie šventė 500 metų gimimo sukaktį, dabar jau iškeliavę į kitą pasaulį. Tiesa, bus jubiliejus nuo jo paskelbimo palaimintuoju, bet tas įvykis tebus tik 2021 metais. Nedaugelis vyresniųjų to jubiliejaus sulauks. Reikia manyti, švęs labai iškilmingai ir džiaugsmingai 500 metų jubiliejų šventuoju paskelbimo, bet tas jubiliejus tolokai nuo mūsų tūno ateities miglose, nes bus tik 2102 metais. Tad, be baimės suklysti, galima tvirtinti, kad niekas iš dabar gyvenančių pasaulyje to jubiliejaus nesulauks, nors ir labai norėtų sulaukti.

Skaityti daugiau:

DŽIAUGSMINGAI VIEŠPATIES VARDU

33-iasis pasaulinis Jėzaus Draugijos seimas (I)

ANTANAS SAULAITIS, S.J.

     Išgyventi vienybę įvairume — vienas džiaugsmingiausių žmogaus pergyvenimų. Kasdieniame gyvenime skaitytoją ar žiūrovą traukia asmuo ar įvykis, išryškinantis mūsų bendrą žmogiškumą. Šeimoje vestuvės, laidotuvės ir ypač kūčios leidžia pajusti giminės vienybę įvairaus amžiaus ir plačiai išsisklaidžiusių asmenų tarpe. Lietuviški suvažiavimai, seimai, šventės žavi ne tik skaičiumi, bet asmenų, sričių bei kraštų, net pažiūrų ir patirties įvairumu. Šventadieniais išpažindami bendrąjį tikėjimą, žmonės pripažįsta "visuotinę Bažnyčią”, kurios patirtis dažniausiai vietinė — parapijos, o jei krikščionis labiau domisi — miesto ar apylinkės. Išgyventi visuotinę Bažnyčią — vidinius akiračius praplatinanti proga. Tokia pasaulyje išsisklaidžiusios Dievo tautos akimirka buvo jėzuitų seimas Romoje rugsėjo 2 - spalio 25 d.

     Babelio bokšto simbolis atstovautų neigiamai tikrovei — žmonių nesugebėjimui susikalbėti, bet šioje 33-ioje jėzuitų kongregacijoje bendri siekiai ir vienybės ryšiai tiek ryškūs, kad įvaizdis nurodė tik patį įvairumą: 220 asmenų iš 81 Jėzaus Draugijos vieneto, atvykusių iš 111valstybių, kalbančių 55 pagrindinėmis pasaulio kalbomis, įvairių tautybių ir rasių, nuo 35 iki 81 m. amžiaus (vidurkis 51,6 m.), skirtingiausių apaštalavimo sričių atstovai — darbininkai kunigai, klebonai, misininkai, profesoriai ir mokslininkai.

     Nuo 1541 m. 29-tąjį kartą rinktieji atstovai (64% dalyvių) ir provincijų vyresnieji suvažiavo išrinkti Jėzaus Draugijos vyresniojo, paprastai generolu vadinamo. Uždavinys šį kartą ypatingai jautrus, nes pirmą kartą senasis generolas Pedro Arrupe dar buvo gyvas ir pirmą kartą dvejus metus Draugiją valdė nekonstituciniu būdu paskirtas Šv. Tėvo vyresnysis — delegatas Paolo Dezza. Pats seimas taipogi lyg iš kitų laikų perkeltas — be iš anksto numatytos baigimo datos rinkti Bažnyčioje pareigūną, kurio kadencija iki mirties. Po Vatikano II įgyvendinus klebonams, vyskupams ir kitiems dvasininkams amžiaus ribą savo pareigose, šiandien teliko pats Šv. Tėvas ir jėzuitų vyresnysis, renkami iki gyvos galvos.

Skaityti daugiau:

KRIKŠČIONIO SĄJUNGININKAS

ANICETAS TAMOŠAITIS, S.J.

     Yra toks lietuvių priežodis, paverstas net daina:

     Vienas žodis — ne šneka,
     Vienas vyras — ne talka.
     Kai du stos, visados
     Daugiau padarys.

     Kai du stos, visados daugiau padarys... Tas dėsnis galioja ne tik paskiriems žmonėms, bet ir sambūriams, įskaitant valstybes. Todėl matome, kad, kilus karui, valstybė paprastai nekovoja viena, bet talkinama kitų, kurios yra sąjungininkės. Kai du (arba ir daugiau) stos, visados daugiau padarys. O pajėgti daugiau padaryti gal niekur kitur nėra toks gyvybinis reikalas, kaip kare su priešais, nes nuo to priklauso pergalė arba pralaimėjimas, garbė arba gėda, laisvė arba okupanto pančiai. Kadangi krikščionis iš esmės yra kovotojas, pravartu pažvelgti į jo sąjungininkus.

     Kas tie krikščionio sąjungininkai? Jų galima priskaičiuoti įvairių. Bet kad mūsų mintys per daug nesibarstytų ir kad neišeitų pagal priežodį apie devynis amatus ir dešimtą badą, paimsime tik vieną, bet labai gerą.

     Kas rašo religinėmis temomis, savotiškai prilygsta virėjui. Juk jis tartum duoda valgių į stalą stiprintis skaitytojų dvasiai. O kad patiekalas išeitų skanesnis ir džiugesnis valgyti, į puodą, kuriame gaminamas, dedama prieskonių. Tad ir čia bus pravartu temą paskaninti, įberiant žiupsnelį filosofijos ir žiupsnelį vaizdo.

Skaityti daugiau:

BŪTI PANAŠIAM Į KRISTŲ

CHIARA LUBICH

     "Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir nelepinkite savo kūno, netenkinkite jo geidulių” (Rom 13,14).

     Apaštalas Paulius, rašydamas tuos žodžius romiečiams, ragino juos, naudodamas nakties ir dienos įvaizdį, nusimesti tamsos darbus — nuodėmę ir apsiginkluoti šviesos ginklais — gerais darbais. Šv. Pauliui, apsiginkluoti gerais darbais, reiškia apsivilkti Jėzumi Kristumi, Jo gerais darbais.

     Kaip po nakties miego mes keliamės, apsivilkdami drabužiais, tinkančiais dienos darbams, lygiai, ruošdamiesi mūsų išganymo dienos aušrai, turime apsivilkti Kristumi. Kaip tat galime mes Juo apsivilkti? Krikšto sakramentas, įgalindamas mus apsivilkti Kristumi, kartu transformuoja mus į Jį patį, duodamas mums naują gyvenimą. Tą naują gyvenimą simbolizuoja krikšto drabužėlis, kurs turi būti nesuteptas ligi galo.

     Tačiau apaštalui Pauliui "apsivilkti Viešpačiu Jėzumi Kristumi” reiškia daug daugiau. Neabejotina, kad krikštu mes apsivelkame Kristaus asmeniu. Bet toje prasmėje glūdi tai, kad mes su Juo mirštame ir su Juo prisikeliame. Mirštame nuodėmei ir dalyvaujame prisikėlusio Viešpaties naujame ir tikrame gyvenime, bet nusidėdami tą naują gyvenimą galime prarasti.

Skaityti daugiau:

Ar pastebėjote, kokiame pasaulyje gyvename?

Kunige Jonai,

     Linkiu Jums laimingų Naujųjų metų! Man jie turėtų būti laimingi. Su jais žengiau į dvidešimt penktuosius savo amžiaus metus. Taigi turėčiau būti jau "subrendęs vyras”, ar ne? Pora metų draugauju su tikinčia katalike, dora mergaite. Ir pats esu tikintis. Gana reguliariai dalyvaujame Eucharistinėje puotoje sekmadieniais ir jungiamės su Kristumi. Apie vidurvasarį tikimės susituokti ir labai norime sukurti gyvą, katalikišką, laimingą šeimą. Bet kai apsidairau aplink, kai regiu, kas atsitinka su mano buvusiais, rodos, taip pat tikinčiais draugais ir draugėmis, tai sudreba širdis. Suabejoju, ar mudviem pasiseks geriau. Ką galėtume, kunige Jonai, daryti, į ką reikėtų kreipti svarbiausią dėmesį?

Juozas Z.

Malonusis Juozai,

     Ačiū už pasitikėjimą! Džiaugiuos rimta Jūsų galvosena. Tačiau baiminuos, ar pataikysiu gerai patarti. Aš Jūsų nepažįstu. O norint teisingai patarti, reikia žmogų gerai pažinti. Ir charakterį, ir polinkius, gabumus, ir silpnybes, ydas bei aistras. Ar gydytojas neišsiteirauja smulkiai savo pacientą jo gyvenimo, maitinimosi įpročių ir kitokių dalykų, prieš nustatydamas diagnozę ir prirašydamas vaistus? Man nežinoma, kokią vietą Dievas užima kasdieniame Jūsų gyvenime, ne vien sekmadieniais. Nežinau, kaip žiūrite į mūsų laikų modernųjį pasaulį. Nežinau, kodėl apsisprendėte susituokti. Ar tik todėl, kad Jūsų amžiaus vaikinai ir merginos normaliai tuokiasi, nes viens kitam patinka? Ar bandėte kaip nors patirti, ar Dievas šaukia jus tuoktis, ar gal jis siūlo Jums kitą kokį luomą? Matote, kiek daug nežinomųjų — ir aš turiu duot jums patarimą, kaip sukurti “gyvą, katalikišką, laimingą šeimą”. Labai sunkus uždavinys. Bandysiu betgi atkreipti Jūsų dėmesį į vieną kitą dalyką, kurie, mano supratimu, žinotini kiekvienam išmintingam jaunam žmogui ir apsvarstytini.

     Geras ūkininkas ar sodininkas rūpestingai ištiria dirvožemį, į kurį bers sėklą, sodins medelį. Nuo dirvos labai pareis, kaip augs javas ir medis. Ne mažiau svarbu ir Jums gerai apsižiūrėti, kokia yra gyvenamoji ir gyvensimoji aplinka: ar ji palanki, ar nepalanki "gyvai, katalikiškai, laimingai šeimai” tarpti.

Skaityti daugiau:

Jis apvylė mano vienuolišką meilę (II)

Vytautas Kasniūnas

     (Paskutiniame "Laiškų lietuviams” numeryje rašėme apie susitikimą ir pasikalbėjimą su buvusia vienuole Janina Sopulingosios Dievo Motinos vienuolyno sode, sutarę susitikti vakare. Atsisveikinome, pasakę "iki pasimatymo!”)

     —    Iki! — pasakiusi nuskubėjo buvusi vienuolė Janina.

     —    Palauk, brangioji! — šūktelėjau. — Susitarėme susitikti, bet kaip aš sugaudysiu vėją svetimame mieste?

     —    Aš atvažiuosiu tavęs pasiimti. Jei nori, duosiu tau telefono numerį. Kai tik turėsi laisvo laiko, paskambink man, — grįžusi padavė raštelį. — Tik nenuklysk kur nors, paruošiu vakarienę. Be to, pavaišinsiu savo darbo vynu.

     —    Ar važiuosime pas tave? Juk tu sakei, kad gyveni kažkur netoli Bostono.

     —    Ne, mielasis, pas mane nevažiuosime. Aš gyvenu paslaptingai, paslaptingoje vietoje. .. lapių urve. . .

     — Tai ir mudviejų susitikimas vyks paslaptingoje vietoje?

     Ji pridėjo pirštą prie lūpų, apsisuko ir nuėjo kitu sodo keliuku. "Ji graži ir labai žavi, — pagalvojau, — visos vienuolės žavios. .. Visos mylinčios moterys žavios... Vienuolių meilė kilniausia..

Skaityti daugiau:

Kuriuo keliu pasukti?

Gerbiamasis Redaktoriau,

     Būčiau labai dėkinga, jei "Laiškuose lietuviams” man atsakytumėt į šį klausimą, kurio pati jokiu būdu neįstengiu išspręsti. Esu jau devyniolikos metų. Draugauju su berniuku, kuris man ir mano šeimai labai patinka. Galėčiau su juo sukurti šeimą, bet vis nedrįstu, nes dažnai juntu kažkokį vidujinį traukimą į vienuolyną. Taip pat prisimenu daugelio savo draugų ir draugių neseniai sukurtas šeimas, kurios po vienų kitų metų sugriuvo.

     Mano tėvai stojimui į vienuolyną labai priešingi. Kartą apie tai užsiminiau ir vienam savo pažįstamam rimtam asmeniui. Jis tik pasijuokė ir man pasakė: "Iš tavęs būtų tokia vienuolė, kaip iš manęs astronautas. ..” Nežinau, kaip galėčiau apsispręsti ir savo pašaukimą pažinti.

     Viena mano draugė, su kuria mokyklos suole pasvajodavome apie vienuolyną, ištekėjo ir jaučiasi nelaiminga, nors dar ir nesiskiria. Kita mano pažįstama, kelis mėnesius išbuvusi vienuolyne, išstojo ir ištekėjo. Sako, kad dabar savo gyvenimu patenkinta. Kaip visa tai suprasti ir išaiškinti?

Atsakymo laukianti Rasa

Mieloji Rasa,

     Ne kiekvienas žmogus gali lengvai savo pašaukimą pažinti. Kai kurie jau nuo mažens jaučia traukimą į vieną ar kitą luomą ir, jį pasirinkę, jaučiasi laimingi. Kiti turi daug su savimi kovoti, galvoti, planuoti ir vis nežino, kaip apsispręsti. Kartais jiems pasiseka surasti tikrą pašaukimą, bet kartais ir suklysta. Rimtas patarėjas čia yra labai naudingas. Gal tas asmuo, su kuriuo Tu kalbėjai, tikrai yra įsitikinęs, kad Tu neturi pašaukimo, bet gal jis tik nerimtai ir lengvapėdiškai į šį reikalą pažiūrėjo. Yra žmonių, kurie mano, kad rimtas, gabus berniukas ar graži, jauna mergaitė į dvasinį luomą netinka, kad ten eina tik tie, kurie niekur kitur netinka. Patarčiau pasikalbėti su kokiu nors kunigu, kuriuo Tu visiškai pasitiki.

Skaityti daugiau:

Dievas išėjo ieškoti paklydusio žmogaus

Nina Gailiūnienė

     Kas nežino tų gražių pasakų? Sesuo išeina ieškoti savo dvylikos brolių, kuriuos raganiška pamotė pavertė juodvarniais. Suranda ir parveda į tėvo namus.. . Princesė, varlės prašoma, ją pabučiuoja. Pabučiavimas pralaužia užbūrimo kerus. Varlė atvirsta į princą... Arba vėl — pabučiavimu princas pabudina amžiais miegojusią gražuolę. ..

     Tos nuostabiai gražios pasakos sukurtos ant realybės pagrindo. Pasaulyje grumiasi dvi jėgos — blogis ir gėris. Tačiau realybė yra įdomesnė už pasaką. Dažnai net sunkiau patikėtina. Toks įvykis atsitiko žmonijos istorijoje. Dievas išėjo ieškoti paklydusio žmogaus.. .

     Modernus žmogus, pasiekęs negirdėtus laimėjimus technikoje, dega smalsumu sužinoti apie kitas planetas. Ar yra kur gyvybė? Svarbiausia — racionali būtybė. O jei tokia yra, koks jos inteligencijos laipsnis? Aukštesnis už žmogaus, ar žemesnis?

     Kol kas tie "sutvėrimai iš kitų planetų” matomi tik kino ir televizijos ekranuose. Bene garsiausias iš visų bus "E.T.”, užkariavęs žmonių širdis keliuose kontinentuose. "E.T.” išvaizda? Lietuvos kaimietis pasakytų — nei velnias, nei gegutė... Ne žmogus, tačiau protingas sutvėrimas. Pilnas gerumo. Nepavojingas net vaikams, nors turintis antžmogiškų galių. Kad jis toks, o ne kitoks, pateisina viena aplinkybė — nežinia, iš kur jis atsirado žemėje...

     Panašiai galvojo žmogus prieš 2000 metų. Žydai laukė Mesijo, Dievo siųstojo, išgelbėti "Išrinktosios tautos”. Tokiai misijai skirtasis, pagal to laiko žmogaus galvoseną, turėjo būti antžmogis, "nežinia, iš kur atsiradęs”. .. O įvyko visai kitaip.

Skaityti daugiau:

“Vėjas iš Rytų”

A. R.

     Prieš septynerius metus Ava Saudargienė buvo išleidusi kelionių aprašymų knygą — "Tolimųjų kraštų miražai” ("Nidos” leidinys). Tada ji "keliavo” po Pietų Pacifiko kraštus (N. Zelandiją, Polineziją ir kt.), Meksiką, Šiaurės Amerikos žemyną, Japoniją, Aziją, Vakarų Europą... Knyga buvo skoningai išleista, su spalvotų nuotraukų viršeliu.

     Ši naujoji tos pačios autorės knyga (1983 m. "Nidos” leidinys) yra per pusę plonesnė už aną, kuklesniu viršeliu, tačiau įdomi ir patraukli kelionių aprašymų skaitybai. Kur autorė keliavo šį kartą?

     Iš Australijos ji skrido į Europą (Frankfurt, Vokietijoje), paskui per Kroatiją atsirado Jugoslavijoje, keliavo Balkanų kalnynu, gėrėjosi Austrijos (ypač sostinės Vienos) gražumais, pasuko į Lenkiją, kur turėjo progos pasimatyti su giminėmis iš Lietuvos, ir pagaliau jos lėktuvas pasuko atgal į Australiją, kur autorė dabar pastoviai gyvena.

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

KRAŠTOTYRA

     Ukmergės rajone baigta tyrinėti Obelų senkapius. Tyrinėtojai rado tūkstančius vertingų senienų: darbo įrankių, ginklų, papuošalų. Vertingų senienų rasta, tyrinėjant Obelų ežero dugną.

PAVADINIMŲ LENTELĖS

     Asmenys, keliaujantieji po Lietuvą, skundžiasi, kad ne visose lankytinose vietose yra pritvirtintos pavadinimų lentelės. Norint sužinoti vietovės ar ežero vardą, reikia klausti vietinių žmonių. Jei nepaklausi — tai liks atmintyje tik ežeras kažkur rytų Lietuvoje. Kai kuriuose rajonuose, kaip Molėtų, Varėnos, Trakų, Ignalinos, didesnių kelių pašonėse arba ežerų pakrantėse pritvirtintos pavadinimų lentelės.

TELEVIZIJOS FILMŲ ŠVENTĖ

     Dešimtoje televizijos filmų šventėje, kuri įvyko Alma Altoje, Lietuvos TV muzikinė juosta "Eglė”, skirta vaikams, laimėjo pirmą vietą. "Eglė” sukurta Salomėjos Nėries eiliuotos lietuvių liaudies pasakos motyvais. Filmą režisavo J. Janulevičiūtė.

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS

II. LYGINAMŲJŲ POSAKIŲ SKYRYBA

     1.    Visada išskiriami lyginamieji šalutiniai sakinio dėmenys (turintys tarinį), pvz.: Ir linksmiau suplakė širdis, akyse prašvito, lyg saulė skaisčiau sušvito danguje.

     2.    Sakinio dalimis einantys lyginamieji posakiai kableliais neskiriami, pvz.: Pasisveikino lyg brolis su seseria. Ir akis jo ne tokia šviesi kaip anksčiau. Loviai buvo ilgesni nei žmogaus ūgio. Geriau žvirblis rankoje negu briedis girioje.

     Pastaba. Lyginamasis posakis, einantis po pažymimojo žodžio priedėliu arba aiškinamąja bei pridurtine sakinio dalimi, kableliais išskiriamas, pvz.: Aplink jį, kaip žymiausią kaimo žmogų, susėdę kaimynai. Visam kaimui, kaip ir dvarui, jis buvo tikras Mykoliukas. Šalta jo kalba, lyg nenoromis, nepadarė įspūdžio.

III. IŠPLĖSTŲ DALYVINIŲ, PUSDALYVINIŲ IR PADALYVINIŲ APLINKYBIŲ SKYRYBA

     1.    Bent vienu savarankišku žodžiu išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės, turinčios prasminį bei intonacinį savarankiškumą, skiriamos kableliais, pvz.: Išėjusi iš miško, mergina net stabtelėjo. Girdėdami jos pasakojimus, vyrai tik juokėsi. Žaltys, atsigręžęs į Eglę, prašneko žmogaus balsu. Katei įsisukus, nešmižinėja pelės. O mums be girdant bėruosius žirgelius, panėrė lydekėlė. Vaikas, norėdamas, kad jį paimtų kartu, ėmė prašyti. Jis ilgai negalėjo užmigti, prisiminęs tą netikėtą susitikimą. Stebėjosi visa šeimyna, girdėdama tokią keistą kalbą. Motinai širdį lyg akmuo prislėgė, begalvojant apie sūnaus būsimą kelionę.

Skaityti daugiau:

Trumpai iš visur

■    Visame pasaulyje, pagal paskutines Vatikano statistines žinias, yra 3.844 vyskupai, 411.074 kunigai, 8.647 diakonai, 70.621 brolis vienuolis, 952.043 vienuolės ir 236.847 katechetai. Jaučiamas kunigų padidėjimas. Teologijos studentų-klierikų 1981 m. buvo 68.633.

■    Visame pasaulyje katalikų skaičius siekia 800 milijonų, kas sudaro 17,5% visų pasaulio gyventojų, kurių yra 41/2milijardo.

■    Sovietų Sąjungos vyriausybė, kaip skelbia šveicarų informacija, stačiatikių Bažnyčiai grąžino Danilo vienuolyną, vieną seniausių visoj Rusijoj, nusavintą 1917 m.

■    Prancūzijoje pravestas apklausinėjimas parodė, kad to krašto gyventojų didžioji dauguma įtakingiausiu pasaulio žmogumi laiko popiežių Joną Paulių II.

■    JAV federalinis teismas Houstone atmetė Civilinių teisių unijos reikalavimą Harris apskrity uždrausti Kalėdų metu valdinius pastatus puošti religiniais paveikslais ir simboliais.

■    Švedijos ministeris pirmininkas Olaf Palme spalio 18 d. aplankė popiežių Joną Paulių II. Pats Palme po audiencijos pareiškė, kad tai buvo istorinis įvykis, nes iki šiol Švedijos vyriausybės vadovas niekada nebuvo aplankęs popiežiaus po to, kai Švedija prieš 550 metų buvo nutraukusi santykius su Apaštališkuoju Sostu. Švedams net buvo uždrausta tapti katalikais. Dabar viskas pasikeitė. Švedija 1983 m. užmezgė diplomatinius ryšius su Vatikanu.

Skaityti daugiau:

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Kostas Ostrauskas. GUNDYMAI. Drama. Knygos apipavidalinimas — V. O. Virkau. Iliustruota Hieronymo Bosch kūrinių detalėmis. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas 1983 m. Fondo adresas: Gintautas Vėžys, 7338 S. Sacramento Ave., Chicago, IL 60629. 120 psl., kieti viršeliai, kaina 8 dol.

Petras Melnikas. PAKIRSTA ŠAKA. Romanas. Aplankas Petro Mikalajūno. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas 1983 m. 190 psl., kieti viršeliai, kaina 8 dol.

Daniel A. Lord, S.J. LAIŠKAI MANO VIEŠPAČIUI. Išvertė vysk. Vincentas Brizgys. Išleido Nekalto Pr. Šv. Marijos seserų spaustuvė 1983 m. 128 psl., kaina nepažymėta.

Alė Rūta. DAINA ŠVIESI. Eilėraščiai. Iliustravo Rasa Arbaitė. 44 psl., kaina nepažymėta.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KONKURSAS

     Konkursas baigiasi vasario 16 d., tad jau laikas rašyti straipsnius ir siųsti redakcijai. Temos suaugusiųjų konkursui: 1. Koks turėtų būti šių laikų kunigas. 2. Užuot keikus tamsą, verčiau uždegti bent mažą žvakutę. Skiriamos keturios premijos: I — 200 dol. (mecenatas kun. J. Prunskis), II — 150 dol. (mecenatas J. Veselka), III — 100 dol. (mecenatė O. Požarniukaitė), IV — 50 dol. (mecenatė S. Rudokienė).

     Temos jaunimo konkursui: 1. Kas man tikėjime yra maloniausia ir kas sunkiausia. 2. Į ką kreipti dėmesį, renkantis profesiją ar pašaukimą. 3. Mergaitėms neapsimoka siekti profesijų, nes jų vieta vis tiek bus šeimoje. 4. Kaip lietuvišką spaudą padaryti jaunimui įdomesnę. Skiriamos keturios premijos: I — 100 dol., II — 80 dol., III — 70 dol., IV — 50 dol. Premijų mecenatai, davę po 100 dol.: Elena Antanaitienė, Jurgis ir Veronika Janušaičiai, N.N.

     Premijos bus įteiktos “Laiškų lietuviams” metinėje šventėje Jaunimo Centre š.m. kovo mėn. 18 d.

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” EKSKURSIJOS

     34 ekskursantai išvyksta į Meksiką šio mėn. 5 d. Šių metų pabaigoje ir kitų pradžioje organizuojame ekskursiją į Australiją Lietuvių dienų proga. Platesnės informacijos bus ateinančiame numeryje.

Nuoširdi padėka “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” rėmėjams

30 dol. aukojo Vytauto Didžiojo Šaulių Rinktinė.

25 dol. aukojo G. Gražienė.

22 dol. aukojo A. Grigaliūnas.

20 dol. aukojo kun. A. Rubšys.

Skaityti daugiau: