1955 M. LAPKRIČIO (NOV.) MĖN. VOL. VI, NO. 10

      Kristaus įsteigtąją Bažnyčią sudaro trys skirtingos žmonių grupės: Triumfuojančioji Bažnyčia danguje, Kenčiančioji Bažnyčia skaistykloje ir Kovojančioji Bažnyčia žemėje. Šios trys skirtingos dalys priklauso tam pačiam mistiniam Kristaus kūnui, tai pačiai visuotinei Bažnyčiai. Tarp jų yra glaudus bendradarbiavimas, vadinamas šventųjų bendravimu. Mūsų Kovojančioji Bažnyčia lapkričio pirmą dieną prisimena Triumfuojančią Bažnyčią, o lapkričio antrą dieną — Kenčiančiąją. Tas abidvi dienas drauge galima vadinti šventųjų bendravimo švente. Ryšys tarp šių trijų Bažnyčios dalių yra tikėjimo tiesa, nes Apaštalų Tikybos Išpažinime sakoma: “Tikiu šventųjų bendravimą”.

      Kaip tas bendravimas pasireiškia ir dėl ko jis vadinamas “šventųjų”? Su Triumfuojančia Bažnyčia danguje mes bendraujame, garbindami tuos tikėjimo didvyrius, kurie jau yra pasiekę savo tikslą ir prašome jų užtarimo. Jeigu mes, šios žemės keleiviai, galime iš Dievo išprašyti įvairių malonių ne tik sau, bet ir kitiems, tai dar galingesnės maldos yra šventųjų, kurie yra daug artimesniuose santykiuose su Dievu. Tarp tų danguje esančių šventųjų yra ir mūsų giminių, draugų, pažįstamų. Jie, be abejo, nebus indiferentiški teisingiems mūsų prašymams ir, kiek galėdami, padės. Šventieji, esą danguje, bendrauja ir su Kenčiančia Bažnyčia, užtardami pas Dievą skaistykloje esančias sielas ir prašydami sutrumpinti jų kančias. Panašiai ir mes su skaistyklos sieloms bendraujame. Mes galime joms Dievo malonių išprašyti ne tik malda, bet ir aukomis bei gerais darbais, o ypač šv. Mišių auka. Tos sielos, baigusios savo apsivalymo laiką ir patekusios į dangų, savo buvusių geradarių neužmirš ir stengsis savo maldomis ir užtarimu atsilyginti. Skaistykloje esančios sielos jau negali nieko užsipelnyti, jos gali tik kentėti ir savo kentėjimais už praėjusio gyvenimo klaidas atsilyginti. Taigi, Kenčiančią Bažnyčią galėtume pavadinti ir Pasyviąja Bažnyčia. Jos nariai gali tik pasyviai kentėti, bet kitų abiejų Bažnyčių nariai jiems gali aktyviai padėti.

      Mes Kovojančios Bažnyčios nariai, ir čia žemėje bendraujame vieni su kitais. Būdami visi mistinio Kristaus kūno nariai, tam tikra prasme dalyvaujame vieni kitų nuopelnuose, kokiu nors būdu kenčiame už kitų nuodėmes ir stiprėjame kitų gautomis malonėmis. Visų trijų Bažnyčios dalių nariai yra vadinami šventaisiais, nes šventumas yra kiekvieno nario tikslas. Tik tie yra arba bus tikri Bažnyčios nariai, kurie yra arba bus šventi. Todėl Katalikų Bažnyčią galime pavadinti ir Šventųjų Bažnyčia. Red.