KALBOS SKYRIŲ ĮVEDANT
Nustojus eiti "Gimtajai Kalbai", atsirado didelė spraga — laikraščiuose nėra jokio kalbos patarėjo, o jo taip reikia. Pažvelgus į mūsų laikraštinę kalbą, pasiklausius radijo ir televizijos pranešimų, tuoj galima pastebėti, kad vis kartojamos tos pačios klaidos. Neseniai kalbos skyrių įsivedė Lietuvių Bendruomenės leidžiamas "Pasaulio Lietuvis". Tai tikrai sveikintinas žygis, bet jo vieno neužtenka. Manome, kad bus naudinga ir "Laiškuose Lietuviams" įvesti kalbos skyrių. Juk "Laiškai Lietuviams" yra religinės ir tautinės kultūros žurnalas, o kalba yra vienas pagrindinių tautinės kultūros veiksnių.
Čia nemanome dėti ilgų grynai teorinių straipsnių, o apsiribosime tik praktiškais patarimais, atkreipsime dėmesį į dažniausiai spaudoje ir šnekamojoje kalboje pastebimas ir nuolat kartojamas klaidas. Laukiame ir bendradarbių. Medžiagą prašome siųsti redakcijos adresu.
Prieš atiduodant šio skyriaus medžiagą spaustuvei, visuomet ją peržiūrės žinomas kalbininkas prof. Petras Jonikas, tad mūsų straipsniais, teigimais ir patarimais visi galės visiškai pasitikėti. Prof. P. Jonikui už šią paslaugą esame nuoširdžiai dėkingi.
KĄ REIŠKIA TŪLAS?
Mūsų kalboje tūlas reiškia dažnas, ne vienas, daug kas, pvz.: Tūlas taip pasako. Tūlam žmogui taip atsitinka.
Tūlas atsigręždamas žvilgčiojo į papievius dvaro link, ar nepamatys prievaizdo arba vaito (V. Mykolaitis-Putinas).
Spaudoje dažnai tūlas vartojamas netaisyklingai, ne ta reikšme, kurią jis turi, bet vietoj žodžių kažkoks, toks, vienas, pvz.: Taip pasakė tūlas (= kažkoks) pilietis. Buvau sutikęs tūlą (= kažkokį) Jonaitį. Tūlas (= kažkoks, vienas) žmogus tavęs ieškojo. Tokius netaisyklingus pasakymus ir Jablonskis visuomet taisydavo (J. Jablonskis. Rinktiniai raštai, II t., 72, 195, 216, 239 psl.).
NETEISINGAI VARTOJAMAS ŽODIS ABUOJAS
Kai kurie mūsų rašytojai ir žurnalistai mano, kad abuojas reiškia tą pat, ką abejingas, o abuojumas reiškia abejingumą, bet tai yra didelis nesusipratimas. Būdvardis abuojas yra senas lietuvių ir baltų kalbų žodis. K. Būgos nuomone, jis yra sėliškos kilmės. Dabar šitas žodis užtinkamas rytų aukštaičių ir kai kurių dzūkų tarmėse, artimesnėse buvusių sėlių teritorijai. Šiose tarmėse žodis abuojas reiškia "piktą, įžūlų, įkyrų, nedorą, nepakenčiamą, biaurų". Štai keli pavyzdžiai, paimti iš rytų aukštaičių šnekamosios kalbos: Mūsų jautis abuojas — saugokis (Rokiškis). Jo pati labai abuoja — keikiasi, vaikus muša (Svėdasai). Toks abuojas vaikas pasidarė — visą dieną burzgia ir burzgia (Utena). Koks abuojas kelias rudenį (Labanoras). Tokia pat reikšme šį žodį vartoja ir Tumas-Vaižgantas (rytų aukštaitis). Minėtose tarmėse tą pačią reiškmę turi ir bevardė būdvardžio giminė, pvz.: Čia man abuoja — negaliu gyvent (Alanta). Šiandien lyja, purvas — keliauti abuoja (Palūšė). Ši reikšmė būdinga ir iš minėtojo būdvardžio išvestiems daiktavardžiams — abuojybė, abuojystė, abuojumas, pvz.: Abuojybė, ne darbas, kai šalta miške (Tauragnai).
Tad iš gyvosios žmonių kalbos pavyzdžių šio žodžio reikšmė labai aiški, bet mūsų raštijoje vis galima užtikti tokių pasakymų: Per didelis mūsų abuojumas lietuviškiems reikalams. Jis tam dalykui visiškai abuojas. Čia abuojas ar abuojumas labai klaidingai vartojama abejingo ar abejingumo reikšme. Matyt, tie žmonės, ieškodami naujovių, nusitvėrė šį žodį vartoti, visai nežinodami jo tikrosios reikšmės.
KELINTA DIENA?
Tikrai liūdna pastebėti, kad didelė mūsų inteligentijos dalis klaidingai vartoja datas. O gal dar liūdniau, kad jų klaidas kartoja ir jaunimas. Pvz. dažnas pasako: Kelinto šiandien? Šiandien yra penkiolikto sausio. Pamokos prasidės penkto rugsėjo. Kalėdų atostogos tęsis nuo dvidešimt trečio gruodžio iki septinto sausio. Tai yra gryni rusicizmai — vertimas iš rusų kalbos. Šių labai didelių klaidų reikėtų stengtis tuoj atsikratyti, kad bent jaunimo nevestume blogais kalbos keliais.
Minėtuosius rusicizmus turėtume taip pataisyti: Kelinta šiandien (diena)? Šiandien yra sausio penkiolikta. Pamokos prasidės rugsėjo penktą. Kalėdų atostogos tęsis nuo gruodžio dvidešimt trečios iki sausio septintos (dienos).
Visi žinome, kad lietuvių kalboje diena yra moteriškosios giminės, todėl skaitvardžiai, kuriais pasakome dienas, taip pat turi būti moteriškosios giminės. Toks giminės derinimas yra būtinas net ir tada, kai žodis diena dėl trumpumo praleidžiamas. Taip pat lietuvių kalboje pažyminys eina prieš pažymimąjį žodį. Kai sakome mėnesį ar dieną, pažyminiu eina mėnesio vardo kilmininkas. Jo vieta — prieš dienos pavadinimą, pvz. birželio aštunta (diena), o ne aštunta birželio.
Išskirdami ar pabrėždami kurią nors dieną (pvz. šventę), kelintinį skaitvardį pasakome įvardžiuotine forma, pvz.: Vasario Šešioliktoji.
DAUGINIAI SKAITVARDŽIAI
Mūsų spaudoje, radijo ir televizijos pranešimuose knibždėte knibžda tokie pasakymai: Prieš tris metus pradėjome lietuviškos televizijos programą. Jau dvidešimt penki metai, kai ši krautuvė aptarnauja lietuvius. Prieš šešis metus pradėjau šį darbą. Kiekinių skaitvardžių vartojimas čia yra neleistinas. Šiuos sakinius taip reikia pataisyti: Prieš trejus metus pradėjome lietuviškos televizijos programą. Jau dvidešimt penkeri metai, kai ši krautuvė aptarnauja lietuvius. Prieš šešerius metus pradėjau šį darbą.
Mat, metai neturi vienaskaitos, panašiai kaip mišios, žirklės, marškiniai, kelnės. Visų šių žodžių tevartojama daugiskaita. Su tokiais daugiskaitiniais žodžiais reikia vartoti dauginius skaitvardžius. Tur būt, niekas nepasakys: Išklausiau dvi mišias. Padėjau ant stalo tris žirkles. Nusipirkau penkis marškinius. Visi sakome: Išklausiau dvejas mišias. Padėjau ant stalo trejas žirkles. Nusipirkau penkerius marškinius.
Žodis metai,tur būt, labiau ne vieną nuveda į klystkelius dėl to, kad mūsų kalboje yra ir žodis metas.Tačiau šio žodžio reikšmė yra visai kita. Metas reiškia laikas.Štai keli pavyzdžiai: Jau metas keltis. Šiuo metu viskas pabrango. Vasaros metu dažnai maudydavausi.