BŪKITE ŽIBURIAIS IR DRUSKA
Gerbiamieji,
Jau kuris laikas, kai “L. L.” nustojo man būti tuo, kuo jie, kaip sakote, daugeliui yra. Esu drąsaus ir tiesaus žodžio šalininkas. Tiek religiniuose, tiek tautiniuose rūpesčiuose randame problemų, kurios nestatomos liaudies balsavimui; kad ir tokio su kraštu bendradarbiavimo klausimu bijotės vado vaidmens. Čia drungnumui vietos negali būti. Jis ir Šv. Rašte yra pasmerktas. Taip pat ir Bažnyčios atsinaujinimo procese “L. L.” šliejasi prie tų reformatorių, kurie Kristaus kryžių nori tiek palengvinti, kad ir modernus žmogus galėtų jį prisiimti be kančios. Tas kryžius tempiamas Golgotos viršūnėn visokių ekumeninių motoriukų pagalba... Čia ir Dale Carnegie per “L. L.” prabyla: “Taigi pagrindinė taisyklė laimingam šeimos židiniui yra — skaityti gerą knygą apie lytinę vedybų pusę!”
Iš jėzuitų leidžiamo laikraščio ir ateityje lauksiu daugiau ne laiko vėjų, o krikščionybe apspręsto gyvenimo problemų nagrinėjimo. Jūs ir pašaukti, ir išrinkti būti kalno žiburiais ir žemės druska.
Ta prasme visada su Jumis
Pr. Razgaitis
Gerbiamas p. Razgaiti,
Dėkojame už Jūsų nuoširdų laišką. Mums labai malonu, kad esate drąsaus ir tiesaus žodžio šalininkas. To drąsaus ir tiesaus žodžio mes šiandien labai pasigendame ir spaudoje, ir privačių asmenų viešuose pasisakymuose. Gal pagrindinė priežastis yra ta, kad žmonės bijo visokių represijų ir persekiojimų iš kitaip manančių ir netoleruojančių skirtingos nuomonės.
Kiek teko girdėti, beveik visų laikraščių redakcijos patiria tų represijų. Štai kuriam nors skaitytojui viskas laikraštyje labai patinka, jau daug metų jis jį skaito, bet staiga nepatinka kuri nors kokio straipsnio mintis. Jis tuoj sėda ir pila redakcijai laišką: "Prašau man daugiau jūsų laikraščio nesiuntinėti, aš jūsų daugiau neremsiu ir su jumis nebendradarbiausiu, kad dedate tokius straipsnius!" Noromisnenoromis čia prisimeni ne kartą matytą vaizdą, kai žaidžia keli vaikai. Staiga kuris nors ant kitų užpyksta, treptelia koja į žemę ir sušunka: "Atiduokite mano žaislus, aš daugiau su jumis nežaisiu!" Ir, susirinkęs žaislus, verkdamas bėga pas mamą. Žinoma, redaktoriai turėtų suprasti, kad prarasti taip galvojantį skaitytoją nėra didelio nuostolio, bet vis dėlto dabar, kai taip mažai yra skaitoma mūsų spauda, tai kiekvienas skaitytojas yra brangus.
Bet nemanyčiau, kad "Laiškams Lietuviams" galima primesti tą drąsos ir atviro žodžio stoką. Mes turime savo liniją ir jos laikomės. Jeigu kai kam atrodo, kad tos drąsos turėtų dar daugiau būti, tai atsakome, kad taip yra kartais tik dėl to, kad nenorime papiktinti "mažutėlių". Kai kuriuose klausimuose stengiamės prie tikslo eiti ir žmones ruošti pamažu. Tuo Jūsų minimu bendravimo klausimu savo nuomonės skaitytojams tuoj neužmetėme, norėdami, kad patys skaitytojai laisvai pasisakytų ir padiskutuotų. Bet principinė mūsų nuomonė, manau, turėtų būti pakankamai aiški iš vedamojo "Vivos planqo" šių metų spalio mėn. numeryje.
Kaip jau praėjusiame numeryje esame rašę, už tą "Vivos plan go" esame gavę labai daug komplimentų ir raštu, ir telefonu, ir gyvu žodžiu. Iš visa to galima padaryti išvadą, kad vis dėlto beveik visi mūsų tautiečiai toms mintims pritaria. Dėl įvairių motyvų nenori pritarti tik labai mažos išimtys. Jeigu kas mėgino kabinėtis— tai tik prie atskiro žodžio — Muravjovo, prastų sakinių. Tą straipsnį persispausdino ir Brazilijoje leidžiama "Mūsų Lietuva", o jos redaktorius atsiuntė "Laiškams Lietuviams" laišką, kuriame išreiškė didžiausią savo susižavėjimą tomis mintimis, kurias ir jis pats jau seniai buvo besiruošiąs išlieti. Didelę to straipsnio dalį persispausdino ir "Naujienos", parašydamos net vedamąjį. Ir jos neturėjo ko prikišti to straipsnio mintims, prikibdamos tik prie atskiro žodžio — Muravjovo. Buvo ir daugiau, kuriems šis žodis nepatiko. Aišku, kad to lietuvių koriko ir spaudos persekiotojo pavardė nė vienam lietuviui negali būti maloni. Ji mums yra tapusi spaudos draudimo simboliu. Tad, stilistiniais sumetimais ją vartojant tame straipsnyje, buvo norima pasakyti, jog būtų gera, kad mūsų laikais atsirastų koks nors asmuo, kuris sugebėtų uždrausti tokią spaudą, kuri yra pilna visokių šmeižtų, intrygų ir netiesos. Žinoma, dar būtų geriau, jeigu patys redaktoriai savo leidinius apvalytų nuo tokių šiukšlių. Bet pasirodo, kad ne visi to pageidauja. Dėl to ir yra liūdna. Dėl to ir gimė tas "Vivos plango".
Toliau Jūs rašte, kad mes stengiamės moderniam žmogui lengvinti kryžių. Ačiū už tokį komplimentą, nes lengvinti kitiems jau ir taip sunkų kiekvieno šios žemės keleivio nešamą kryžių yra kiekvieno krikščionio pareiga. Nežinau, ką suprantate, rašydamas apie tuos "ekumeninius motoriukus", bet Jūs, be abejo, gerai žinote, kad ekumeninis sąjūdis yra pradėtas II Vatikano susirinkimo, kuriam labai pritaria ir mūsų du paskutinieji popiežiai.
Dale Carnegie šiais metais niekad nebuvo cituotas— toji Jūsų minima citata bus iš senesnių laikų. Kai kurie mums prikiša, kad per mažai rašome apie intymius šeimyninio gyvenimo klausimus, kiti, priešingai, piktinasi kiekvienu nors ir labai nekaltu šios rūšies užsiminimu. Galime tik tiek pasakyti, kad ir, pavyzdžiui, spalio mėn. numeryje buvęs straipsnis "Kodėl šeimos skiriasi", kuris kai kam atrodė "nepadorus", dar labai toli yra nuo atvirumo, kuriuo šias problemas sprendžia Amerikos katalikų spauda. Mūsų senesnioji karta, išauklėta "gandrų istorijomis", dar yra labai atsilikusi nuo sveikos, modernios ir krikščioniškos pažiūros į lytinius klausimus.
Malonu, kad mus vadinate kalno žiburiais ir žemės druska. Taip, mes tuo turėtume būti. Kaip tik svarbiausias mūsų tikslas yra duoti aktualių, krikščioniškojo gyvenimo klausimus sprendžiančių, straipsnių, bet mūsų jėgos yra ribotos, bendradarbių prisiprašyti yra labai sunku, ir šią spragą mes patys gal geriausiai matome. Tad laukiame ir Jūsų, ir kitų sugebančių rašyti talkos, už kurią būsime labai dėkingi.
Redakcija
AUKOS LIETUVIŠKAJAI SPAUDAI
Įvertindamas Lietuvių Bendruomenės kultūrinius darbus ir pažadintas lietuvio pareigos remti lietuviškąją spaudą, leidžiamą išeivijoje, jungnuosi prie šio kilnaus darbo savo maža auka.
“Draugui” — 20 dol., “Laisvajai Lietuvai” — 20 dol., “Sandarai” — 20 dol.,
“L aiškams Lietuviams” — 20 dol., “Naujienoms” — nuo aukos atsisakau dėl jų užimtos linijos skaldyti mus, lietuvius išeivijoje, ir niekinti mūsų mirusius Nepriklausomos Lietuvos Kūrėjus. Įspėju ir kitus lietuvius atsiriboti nuo tokios spaudos, kuri tuo užsiima.
Br. Macianskis
DISKUSINIAI DALYKAI MŪSŲ ŽURNALE
Dar kartą norime skaitytojams priminti, kad "Laiškuose Lietuviams" yra du skyriai, kurie ne būtinai išreiškia redakcijos nuomonę. Tie skyriai yra: "Idėjos ir žmonės" (ateinančiais metais jo vardas bus "Nuomonės") ir "Atgarsiai". Už šių dviejų skyrių mintis yra atsakingi patys autoriai. Pageidaujama, kad jie pasirašytų savo tikrąja pavarde, bet jeigu pasirašo slapyvardžiu arba inicialais, tai vis tiek redakcija turi žinoti jų pavardes ir adresus. Anoniminiai laiškai paprastai eina į redakcijos krepšį.
Redakcija