NETIKSLUS VIETININKO VARTOJIMAS
Labai dažnai spaudoje užtinkame neteisingai pavartotus kai kurių daiktavardžių vietininkus. Apskritai, pasekdami svetimų kalbų išsireiškimais, daug kur pavartojame vietininką, kur jo nereikia. Pvz.: Vakaras praėjo liūdesio ženkle. Naujuosius metus pradėjome susikaupimo ženkle. Jis labai prityręs teniso žaidime. Jonas turi nemažą patirtį laikrodžių taisyme. Medžiotojas labai pasižymėjo stirnų šaudyme. Fiziniai nesveikam žmogui yra sunku būti stipriu dvasioje. Kai kurie šių pavyzdžių gal galėtų būti kartais pateisinami tik grožinės literatūros kalboje, bet paprastai jų reikėtų vengti. Minėtus sakinius taip būtų galima atitinkamai pataisyti: Vakaras praėjo labai liūdnai. Naujuosius metus pradėjome labai susikaupę (arba: su dideliu susikaupimu). Jis labai prityręs teniso žaidėjas. Jonas turi nemažą laikrodžių taisymo patirtį. Medžiotojas labai pasižymėjo, šaudydamas stirnas. Fiziškai nesveikam žmogui yra sunku būti stiprios dvasios.
Neteisingai pavartotas vietininkas ir šiuose sakiniuose: Visumoje (= Apskritai) jis yra geras žmogus. Tikrumoje (= Iš tikrųjų) aš ten visai nebuvau. Namai čia daugumoje (— daugiausia) nauji. To pasėkoje (= Dėl to, dėl tos priežasties) įvyksta dažnos nelaimės. Pirmoje eilėje (= Pirmiausia, visų pirma) norėčiau jį paminėti. Tai buvo laike pirmosios dainų šventės (— pirmosios dainų šventės metu arba per pirmąją dainų šventę). Tokius pasakymus, kaip laike pietų, laike pamokos, laike posėdžio galima kad ir taip pataisyti: per pietus, per pamoką, per posėdį arba pietų metu, pamokos metu, posėdžio metu.
KADA VARTOTI PRIELINKSNI PAS
Prielinksnis pas mūsų bendrinėje kalboje gana retai vartojamas. Jis tevartojamas su galininko linksniu tokiuose sakiniuose: Aš gyvenu pas uošvę. Jis eina pas kaimyną. Ateik pas mus į svečius. Šnekamojoje kalboje, o taip pat ir spaudoje pasitaiko nemaža šio prielinksnio vartojimo klaidų. Pvz.: Jis prašė pagalbos pas Joną (- prašė Joną pagalbos). Jis prašė pas mane valgyti (= manęs, mane). Prašyk pas Dievą (- Dievą) šios malonės. Jis prašė grūdų pas dvarininką (— iš dvarininko). Aš pasiskolinau pas tavo tėvą (— iš tavo tėvo) kirvį. Kreipkis pas (= į) advokatą.
Konstrukcijoms su prielinksniu pas visai svetima nuosavybės ar turėjimo reikšmė. Pvz.: Pas mano kaimyną yra labai graži duktė (= Mano kaimyno arba Mano kaimynas turi...). Pas mane jau nėra pinigų (— Aš jau nebeturiu, pristigau, pritrūkau pinigų). Ligonis kreipėsi pas visokius šundaktarius (= į). Pas mane mažiau klaidų, kaip pas tave (— Mano rašiny...). Pas mane jau kelių dantų nėra (= Aš jau nebeturiu...). Jau pas jį karščio nebėra (—
Jis jau nebeturi...). Tokių gražių vaizdų matome ir pas kitus rašytojus (= kitų rašytojų raštuosearba Tokiais gražiais vaizdais pasižymi ir kiti rašytojai). Šitas žodis užtinkamas ir pas Žemaitę (— Žemaitės raštuose). Paieškok šio eilėraščio pas Maironį (= Maironio raštuose). Ne pas visas tautas yra vienodi papročiai (= Ne visų tautų...).
KĄ REIŠKIA RANDASI
Veiksmažodis rastis labai retai vartojamas įvairiose lietuvių tarmėse. Kai kur jis vartojamas vietoj veiksmažodžių darytis, atsitikti, pvz.: Kas rados vaikui, kad serga? Kitur jį vartoja vietoj rodytis, prasidėti, atsirasti, pvz.: Po lietaus daug grybų randasi. Iš kur tu radaisi? Iš kur čia tie šunes randasi? Bet kartais šis žodis pavartojamas visai klaidingai. Pvz.: Vilnius randasi (= yra, stovi) prie Neries. Jis randasi (= yra, gyvena) Čikagoje. Kur tavo draugas dabar randasi (— yra apsistojęs, gyvena, dirba)? Šituose sakiniuose žodžio randasi vartojimas visiškai neleistinas — tai yra tik vertimas iš rusiškojo nachoditsia.
YPATINGAI, YPAČ
Kai kurie mano, kad prieveiksmiai ypatingai ir ypač yra sinonimai, visiškai tos pačios reikšmės žodžiai, ir sakinyje galima vartoti arba vieną, arba kitą. Tai klaidingas galvojimas. Ypatingai reiškia nepaprastai, savotiškai, o ypač reiškia labiausiai. Žodį ypač reikia vartoti, pabrėžtinai išskiriant kurį nors daiktą, veiksmą, ypatybę iš kitų panašių daiktų, veiksmų ar ypatybių, pvz.: Sugavau daug žuvų, ypač lydekų. Jis gražiai groja įvairiais instrumentais, ypač smuiku. Šituose sakiniuose visai netiktų žodis ypatingai. Ypatingai yra vartotinas tokiuose sakiniuose: Vakar buvo ypatingai šalta diena. Amerikai išspręsti rasinį klausimą yra ypatingai sunku.
O štai dabar keletas sakinių, kur žodis ypatingai yra klaidingai pavartotas: Mane žavi Lietuvos gamta, ypatingai (= ypač) upėmis ir ežerais. Geriausios susisiekimo priemonės yra traukinys, automobilis ir ypatingai (= ypač) lėktuvas. Ypatingai (= Ypač) tokio jauno vaiko nereikėjo ten leisti. Jis domisi menu, bet ypatingai (= ypač) muzika. Šiuose sakiniuose niekas nepavartotų žodžio ypatingai vietoj sinonimų nepaprastai, savotiškai. Vadinas, prieveiksmio ypatingai čia taip pat negalima vartoti.
AR NE PER DAŽNAI PERGYVENAME?
Savo kasdieninėje kalboje esame per daug įpratę vartoti veiksmažodį pergyventi. Kartais jį vartojame ir vietoje veiksmažodžių jaudintis, sielotis, sielvartauti, graužtis, krimstis, rūpintis, nerimauti, liūdėti, kęsti, kentėti... Paprastai šis veiksmažodis vartojamas dviem reikšmėmis: 1. patirti gyvenime, išgyventi: Jis labai daug pergyvenęs žmogus. Aš pergyvenau didelį džiaugsmą. 2. ilgiau gyventi už kitą: Jis ir savo vaikus pergyveno. Žmona pergyveno vyrą.
Veiksmažodis pergyventi gerai pavartotas tokiuose pasakymuose: Jis daug per tą laiką pergyveno: ir šilto, ir šalto. Motina pergyveno didelę tragediją. Šį įvykį mes visi skaudžiai pergyvenome. Šalis dabar pergyvena ekonominę krizę. Mūsų tėvynė pergyvena skaudžią okupaciją.
O štai keletas sakinių, kuriuose pergyventi vartojamas ne visai savo vietoje: Kai tu susirgai, aš labai pergyvenau (= jaudinausi, rūpinausi). Be reikalo taip pergyveni (= rūpiniesi, jaudiniesi) — bus viskas gerai. Mer-gaitė labai pergyvena (= sielojasi, kenčia), kad dar neturi sužieduotinio. Jis labai pergyveno (- liūdėjo, sielvartavo) dėl savo tėvo mirties. Motina labai pergyvena (=..nerimauja), kai dukra ilgai negrįžta namo.
Tad šitas veiksmažodis pergyventi yra geras, tik jį reikia vartoti ten, kur jis tinka.
DAR KELI KALBOS TAISYMAI
1. Netenka (= Nereikia) abejoti, kad jis yra geras menininkas. Tenka (= Reikia) sutikti, kad tai buvo gražus parengimas.Veiksmažodis tekti vartojamas tokiuose sakiniuose: Man teks rytoj į miestą važiuoti. Jis neteko visų savo pinigų. Man teko laimėti brangią dovaną. Teko surasti daug grybų.
2. Juo galima pilnai (= visai, visiškai) pasitikėti. Jau jų sūnus pilnai (= visai, visiškai) subrendęs.
3. Su aukšta (= didžia, tikra) pagarba. Jo sugebėjimas yra aukštai (— labai) vertinamas. Atvyko aukštai (= labai) gerbiamas svečias. Prieš karą buvo šioje šalyje labai aukštas (= didelis) mirtingumas. Mūsų komanda parodė aukštą (— didelį, puikų) meistriškumą.
4. Šiais metais buvo labai žemas (= mažas, menkas) derlius. Jis yra labai žemo (— menko, mažo) išsilavinimo.
5. Greičiau važiuokime, kad nepavėlavus į traukinį {= kad nepavėluotume). Aš dirbu, kad sudarius jam sąlygas studijuoti (= kad sudaryčiau). Šituose sakiniuose padalyvis po žodžio kad visiškai nevartotinas. Padalyvį po žodžio kad galima vartoti tokiuose geidžiamuosiuose sakiniuose: Kad tik čia kur nors suradus gerą vietą išsimaudyti. Kad čia kur gavus juodos duonos. Kad čia man nusipirkus gerą laikrodį. Kad tik nepavėlavus į lėktuvą.