z
“Nelaimingai žuvo”. Šiais žodžiais graikų valdžia apibūdino graikų politinės opozicijos vado nužudymą. Kilus triukšmui, buvo paskirtas tardytojas, kurio aiški pareiga buvo pritarti oficialiai paskelbtai vado mirties priežasčiai.
Filmo “herojus”, jei taip jį galima pavadinti, yra tardytojas (Jean-Louis Trin-tignant), kuris pasipriešina valdžios spaudimui paslėpti įvykusį skandalą. Valdžiai nepasiseka — parinktas tardytojas pasirodo teisingas ir nešališkas, o juk negali būti baisesnio žmogaus, kaip teisėjas, kuris laikosi tiesos ir ją skiria lygiai žmonėms ir vyriausybei. Jis surenka įrodymus, kad planas užmušti opozicijos vadą (Ives Montand) sugalvotas ir įvykdytas aukštų pareigūnų — policijos vado ir kt. Jis surenka duomenis ne todėl, kad norėtų sugriauti tuolaikinę valdžią, bet todėl, kad laimėtų teisingumas. Jis atidengia puvėsius valdomajame organe, nuteisia atsakingus pareigūnus ir tiki, kad teisingumas laimės — dešiniųjų vyriausybė bus pašalinta.
Toli gražu. Dešinieji, kaip žinome, su Amerikos pagalba laimėjo ir šiandien tebevaldo Graikiją. “Z” filmo rašytojas, kompozitorius ir direktorius — visi ištremti. Net raidė “Z” yra uždrausta, nes ji reiškia “jis tebegyvas”.
Pagaliau šis filmas nėra politinių idėjų drama, bet veiksmas politinėje arenoje. Mums yra leista pamatyti žmonių įsitikinimų rezultatus, išreiškiamus fizine ir moraline drąsa. Vado nužudymas gali būti ir tikriausiai bus pamirštas, nes taip dažnai atsitinka politinėje arenoje, bet nebus pamiršta tardytojo drąsa. Tik gali kilti klausimas, kas bus tada, kai nebeat-siras tokių žmonių, kurie ieškotų ar norėtų ieškoti teisingumo.
Eglė Juodvalkytė