AL. GIMANTAS
Šia tema ryžtamės kalbėti ne dėl to, kad dabar jau pasidarė beveik mados dalykas apie tai gana plačiai rašyti vietiniuose laikraščiuose bei žurnaluose, bet vien dėl to, kad mes, lietuviai, apie tai beveik visiškai nekalbame, šis klausimas yra ignoruojamas, gražiai apeinamas, lyg tai mūsų visai neliestų ir nebūtų aktualu ar būtina tai svarstyti.
O vis dėlto įvairiais kitais šeimos gyvenimo klausimais yra ne taip jau maža rašoma. Tokiuose straipsniuose, lyg tyčia, aiškinami įvairiausi šeimyninio ir vedybinio gyvenimo klausimai, visiškai vengiant paminėti intymesnę vedusiųjų gyvenimo pusę. Tačiau ji, ar kam patinka, ar ne, yra gyva, reali, kasdieninė. Nuodėmklausiai, gydytojai ir psichologai galėtų paliudyti, kad ir mes, lietuviai, esame tik žmonės, lygiai tokie pat, kaip ir kiti, su tomis pačiomis problemomis, kokias turi ir mūsų kaimynai, pažįstami ir bendradarbiai nelietuviai. Bet jų padėtis šioje srityje yra žymiai geresnė, negu mūsų, nes jie turi pakankamai rimtų šaltinių bei patarėjų, su kuriais gali aptarti visas iškilusias problemas, gali gauti atsakymų į iškeltus klausimus. O mes vis dar esame tokie kuklūs, gal net perdėtai kuklūs ir su intymiomis vedusiųjų gyvenimo problemomis nedrįstame kreiptis į tuos, kurie yra pasiruošę bent iš dalies mums padėti, pagelbėti, bandyti surasti atsakymus.
Gal prieš ketvertą metų kartą teko šia tema kalbėti su vienu mūsų kunigu, kuris taip pat pripažino, kad kartais ir jis gaunąs paklausimų ar prašymų padėti išspręsti šeimoje kilusius nesklandumus, kurių pagrinde kaip tik ir glūdėjo intymieji vedusiųjų reikalai. Tas pats kunigas taip pat tvirtino, kad jam žinoma nemaža atsitikimų, kai dėl tarpusavio lytinio neprisitaikymo tokia šeima iširusi, nes vienas ar kitas sutuoktinis būtinai buvęs reikalingas vedybų patarėjo pagalbos, bet jos ieškoti griežtai atsisakęs.
Labai panašia tema kartą teko diskutuoti ir su medicinos gydytoju, kuris sakėsi kartais sulaukiąs įvairių paklausimų ir prašymų padėti, kai ką išaiškinti vienai ar kitai susituokusiųjų pusei. Tokių paklausimų jis dažnai susilaukiąs, bet tik ne iš lietuvių. Vieni, jo nuomone, drovisi, kiti bijosi, bet jis esąs įsitikinęs, kad ir lietuviai ne mažiau tokių problemų turi už kitus. Lietuviai turėtų ryžtingiau ieškoti profesinės pagalbos, kai ji tikrai reikalinga. Varžytis ar gėdytis čia nėra jokio reikalo. Gydytojus čia saisto profesinės etikos dėsniai, o dvasiškiai taip pat neturi teisės atidengti kito asmens asmeninių paslapčių, nekalbant jau apie tokių klausimų diskutavimą išpažinties metu, kada kunigas yra griežčiausiai įpareigotas laikyti paslaptį.
Tad būtų labai gera ir prasminga, kad mūsų žurnalai ir laikraščių skyriai, kuriuose nagrinėjamos šeimos problemos, pasitelkę atitinkamus savo sričių specialistus, duotų daugiau žinių bei informacijų, pagrįstų krikščioniškosios moralės dėsniais. Jau yra pastebėta, kad linkstama naudotis abejotinos vertės šaltiniais ir jų informacija, kuri gali vesti slidžiu ir žalingu keliu, bet vis tiek nepajėgia išspręsti kilusių moralinių klausimų.
Jokiu būdu čia nenorime pervertinti lytinio akto reikšmės šeimoje, bet nereikia pamiršti, kad dažniau jis yra nepakankamai vertinamas. Tas nevertinimas labai dažnai prisideda prie visokių nesklandumų, barnių ir scenų šeimose. Tad neapgaudinėkime savęs, sakydami, kad mums, lietuviams, šios problemos nėra aktualios. Žinoma, yra tokių šeimų, kuriose šioje srityje nėra keblesnių neaiškumų, bet yra labai daug šeimų, kuriose šios problemos yra kasdieninės.
Tad tikrai būtų sveikintina, kad šios srities specialistai ateitų toms nelaimingoms šeimoms į pagalbą. Reikėtų šiais klausimais straipsnių laikraščiuose ir žurnaluose. Būtų labai naudinga, kad tuose laikraščiuose ir žurnaluose būtų klausimų skyrelis kur kiekvienas galėtų atvirai klausti ir gauti atitinkamus atsakymus bei paaiškinimus.
REDAKCIJOS PRIERAŠAS. Šio rašinio mintys tikrai yra teisingos. Iškelta problema yra aktuali visiems, taigi ir lietuviams. Kad lietuviai šioje srityje turi kažkokių keistu, klaidingu, iš senovės užsilikusiu idėjų, tai taip pat šimtaprocentinė tiesa. Taip pat visiems aišku, kad ir mūsų spaudoje beveik niekas nedrįsta apie tai atviriau užsiminti. Vis dėlto “Laiškams Lietuviams” niekas negalėtų mesti tokio kaltinimo. Mes nuo pat jų pasirodymo pradžios kartais gana atvirai keldavome minėtas problemas. Dėl to atsirasdavo net vienas kitas besmegenis, kuris “Laiškus Lietuviams” sarkastiškai pavadindavo “jėzuitu pornografija”. Taip pat mūsų žurnale visa laiką buvo ir yra klausinių -atsakymų skyrius. Visi gali klausti, o mes visuomet stengsimės atsakyti. Pirmiau dažniau pasitaikydavo klausėjų, bet dabar vis didėja ir didėja žmonių apatija ir nesidomėjimas viskuo, tad ir tų klausėjų beveik neliko. Šia proga norime dar kartą visiems priminti, kad jūsų klausimai yra labai laukiami. Klausėjai gali pasirašyti arba ne, bet redakcija turėtų žinoti jų adresus, nes kartais gali prisieiti atsakyti laišku dėl įvairiausiu priežasčių. Paprasčiausia priežastis gali būti ta, kad rūpimu klausėjui reikalu jau neseniai yra buvę rašyta mūsų žurnale. Tad laukiame jūsų klausimų ir esame pasiruošę visiems, kiek galėsime, patarti, atsakyti, paaiškinti.
