AMARCORD

     Italų ir prancūzų filmų gamintojų bendradarbiavimu sukurtame margaspalviame filme Amarcord (I Remember) italų režisierius Federico Fellini perteikia lyg savo atsiminimus iš savo vaikystės Rimini miestely, Adrijos pakraštyje. Apimama laikotarpis nuo vieno iki kito pavasario 1930 ir gretimais metais, kai Italija buvo fašistų valdžioje, bet filmas šokinėja poros dešimtmečių laikotarpyje, ir ekrane perteikiamas miestelio gatvių judrusis gyvenimas, jų šeimų intriguojančioji kasdienybė, susikryžiavimai fašistų iškilmių su socialisto sentimentais. Jaunosios kartos pokštiški nuotykiai, tarpais kiek vulgarūs klasėje ir kitur, darbininkijos buitis ir turtuolių prabangesni rūmai. Tai ano meto gyvenimo mozaika, perpinta humoru, džiaugsmais ir konfliktais, vaizduojanti vestuves ir laidotuves, įvykius trobose ir iškylą į užmiesti.

     Fellini mėgsta įvairumus, tarpais nevengdamas ir riboto nešvankumo, bet daugiau lyg siekdamas žiūrovus prajuokinti, kaip papiktinti. Vis dėlto kai kurie pokštai mokykloje, išpažinties parodija bažnyčioje, jaunuolio nuotykis su korpulentiško biusto mergina galėjo būti išleisti, nes filmą jie dabar daro leistiną tik suaugusiems ir tai su kai kuriais rezervais, nors didelių papiktinimų jame nėra.

COLD SWEAT

     Norintieji susidomėjimo įtampoje praleisti apie pusantros valandos, gali eiti į šį filmą. Nėra jame nei taip dabar madoje esančių keiksmažodžių, nei gašlumo scenų, tik stipri vyksmo intriga — iki “šalto prakaito” (iš čia ir pavadinimas). Žiūrovo dėmesį atkreips puiki aktorė Liv Ullmann, dabar pasirodanti daugelyje filmų. Čia ji Ir mylinti dukrą motina, ir savo vyrui atsidavusi žmona, ir humaniška net peršauto priešo slaugytoja. Kiekvienoje situacijoje ji yra įsijautusi, gyvenimiška, žiūrovą intriguojanti. Blankesnė jau kita moteris Jill Ireland, bet ir ta savo vaidmenį atlieka gana gerai, būdama daugiau tuštesnė moteris, piktadarių sąjungininkė.

     Filmo vyksmas daugiausia remiasi vyrais, kurių pirmaujantis Charles Bronson. Jis vaizduoja tarnaujantį vyrą amerikiečių kariuomenėje, nors buvo įsivėlęs į karinių reikmenų vogimą ir su draugais pateko į kalėjimą. Jiems pavyko pabėgti, ir vienas bėgantysis nužudė vokietį sargybinį. Iš karto padidėjo pavojus, ir save gelbėdamas kalinys, kurį vaizduoja Bronson, šokęs į automobilį, būdamas ypatingai geras vairuotojas, pabėga, palikęs sunkiai beišgelbimus draugus.

     Atlikę kelerių metų kalėjimo bausmę, dabar jie pabėgusiam draugui norį atkeršyti, tiesiog jį sunaikinti, neišskiriant nei jo žmonos, nei dukros. Patys gi, būdami susidėję su Mafijos žmonėmis, pasidaro narkotikų spekuliantai. Čia ir išsivysto vieni kitų gaudymas, kėsinimasis, žūtbūtinės grumtynės susitikus. Filmas intriguojantis, bet vis dėlto jame gausu žiaurumo, nužudymų, tad jis netiktų jaunimui. Nėra ko ypatingai jo rekomenduoti ir suaugusiems, bet vis dėlto reikia pripažinti, kad yra intriga ir yra gerai į savo vaidmenį įsijautusių aktorių.

THE DOVE

     Filmų žiūrovai, kurie mėgsta gražius jūrų ir kalnų vaizdus, kelionės nuotykius plačiaisiais vandenimis, šiuo filmu džiaugsis. Vaizduojama kelionės odisėja jauno 16 m. bernaičio Robin Lee Graham, kurį čia su pasigėrėtinu natūralumu vaidina Joseph Bottoms. Berniuko tėvai leido jam 23 pėdų laivu išplaukti aplink pasaulį. Išplaukia jis vienas, lydimas tik katytės, kurią pakeliui, įkritusią į bangas, praryja ryklys.

     Vietomis laivas plaukia ramia kaip veidrodis jūra, vietomis jam tenka pergyventi baisią audrą, kuri nulaužia stiebą, tranko laivą, grės-dama mirtinu pavojumi. Bernaitis — tai drąsiai ramus, tai gilių pergyvenimų nubloškiamas į desperaciją, kurios kankinamas nesuvaldomai trankosi. Pasiekia Fiji, kitas egzotiškas salas, kas žiūrovui atskleidžia anų šalių ir žmonių vaizdus. Jo vienatvėje šviesiu žiburiu nušvinta pažinta Patti, kurią sėkmingai suvaidina saulėta mergaitė Deborah Raffin. Jaunuolis nusprendžia ją vesti ir nutraukia kelionę Australijoje. Atskridęs tėvas bando įkalbėti baigti kelionę prieš vedybas, kad kietas patyrimas jį labiau subrandintų. Tačiau tik Patti, už jo ištekėjusi, įtikina jį tą ypatingą kelionę aplink pasaulį baigti.

     Filmas būtų visais atžvilgiais patrauklus, jei ne tie pradžioje įtarimo sukelią ryšiai su Patti, kas filmą daro skirtinu suaugusiems. Vis tiek jame nėra nei blevyzgų, nei gašlumo scenų, ir jis daug kuo vertingesnis už daugelį dabar ekraną užplūdusių menkaverčių.

WHERE THE RED FERN GROWS

     Tai vienas iš nedaugelio dabarties filmų, kur gali eit žiūrėt visa šeima ir atras daug ką intriguojančio. Filme idiliška ūkininko šeima, kur auga dvi mergytės ir vyresnis, bet dar mažas berniukas. Šeimoje pagarba ir klusnumas. Vaikai ieško kuo pradžiuginti tėvus. Berniukas, pamilęs šunelius, prašo Dievą, kad jų kur nors ir jis gautų. Jam duodama suprasti, kad čia reikia ir paties pastangų. Jis susitaupo. Nusiperka du šuniukus ir dar namiškiams dovanų. Su meile juos augina. Moko medžioti. Bemedžiojant jį užpuola plėšrus žvėris, nuo kurio šunų pagalba ir savo kirvuko smūgiu atsigina. Tačiau vienas šunelis, sunkiai sužeistas, nugaišta. Beliūdėdamas prie jo kapo, ir kitas nustoja gyvybės. Tarp jų kapų išauga raudonas papartis (iš čia ir filmo pavadinimas), kas indėnų tautosakoje reiškia meilę. Su grauduliu nuo tų kapų atsiskiria berniukas ir visa išvykstanti šeima.

     Filme respektas religijai, pagarba tėvams, meilė namiškių tarpe ir apskritai labai šviesi nuotaika.

SCENES FROM A MARRIAGE

     Čia vaizduojamieji moterysčių susikryžiavimai netiktų brandaus sprendimo neturinčiam žmogui, užtat — filmas suaugusiam, ir tai su kai kuriais rezervais. Bet vis dėlto meniškuoju atžvilgiu jis vertas dėmesio. Režisierius Ingmar Bergman čia atsiskleidžia plačiu savo talentu, lygiai kaip ir du aktoriai, kurie ant savo pečių išneša visą filmo pasisekimą: žmoną vaidinanti Liv Ullman ir vyrą — Erland Josephson. Keletas kitų (Anderson, Malmasjo,. Lindblom) tepasirodo pradžioje ir visame filme jų vaidmuo nežymus.

     Filmas buvo paruoštas televizijai. Švedijoje perduotas šešiais tęsiniais, nes jis visas užsitęsia 4 valandas. Tačiau JAV-bes pasiekė perpus sutrumpintas, užima 168 minutes. Susuktas švedų kalba. Cinema bendrovės skleidžiamas, eina su angliškais parašais. Bet ir ta apsunkinanti aplinkybė nesukliudo filmą laikyti vienu iš pačių įdomiausių. Net ir akcijos filme mažai. Visa slinktis paremta vyro ir žmonos dialogu, kuriame atsiskleidžia vedybinio gyvenimo problemos, perpintos psichologiniu siūlu, išryškindamos žmogaus svyravimą ir nenuraminamą blaškymąsi.

     Filmas vaizduoja 35 m. skyrybų advokatą ir jos vyrą universiteto profesorių, kuris susimyli su 23 m. mergina, išdumia su ja į Paryžių. Po pusmečio grįžta Švedljon. Čia — nesėkmingos jo žmonos pastangos susigrąžinti jį atgal, jų skyrybos, naujos vedybos ir po septynerių metų vėl vienas kito atradimas, jiems nešąs laimę.

     Filme gausu atskleisto vidinio skausmo ir vienatviško ilgesio. Dialogu paremtas filmas tarpais sudaro daugiau filmuoto teatro, kaip kino filmo įspūdį, o vis tiek jis labai įdomus. Kino teatrų versijai sutrumpintame šiame filme Bergman nubraukia pašalinius aktorius, koncentruodamas dėmesį į tuos du inteligentiškus viduriniosios klasės šeimos partnerius, net beveik nerodydamas jų vaikų. Viską ir išneša tiedu aukšto talento aktoriai.

     Filmas nėra pavaizdavimas idealios moterystės, kokia ji turėtų būti. Daugiau čia priėjimas prie šeimos problemų iš neigiamos pusės, atskleidžiant vidinį nerimą nuklydus ir duodant suprasti, kad pasitenkinimas ateina tik grįžus atgal.

THE TRIAL OF BILLY JACK

     Tai antroji dalis ankstybesnio filmo “Billy Jack”. Trejus metus šią dalį kūrė Tom Laughlin, čia vaidinąs pagrindinį vaidmenį. Pirma dalis baigėsi to radikalios Laisvės mokyklos globėjo, po konflikto su valdžios institucijomis, pasidavimu. Šioje antroje dalyje — jo teismas ir įvykiai po to.

     Filmo slinktis intriguojanti, tačiau visas filmas pasinešęs nepateisinamo radikalumo kryptimi.

Juozas Prunskis