Gyd. A.A.
Vyrai visada buvo neabejingi moters psichologijai, negalima jų kaltinti, kad jie nekreipė dėmesio į vyro ir moters psichinius skirtumus. Bet, tur būt, bus tiesa, jeigu pasakysime, kad jie ne visada buvo objektyvūs, vertindami moterį.
Tai matyti iš istorinių pavyzdžių. Amžiais moterį laikė tik silpnąja lytimi, mažiau vertinga žmonijos dalimi ir vengė jos. Įstatymų leidėjai apribojo jų turtines ir politines teises, uždraudinėjo mokytis aukštosiose mokyklose, už jas visa tai daryti buvo įpareigoti tėvai, vyrai, broliai. Dažnai moterims priskirdavo vos ne antgamtines savybes, dažniausiai blogas, apšaukdami jas raganomis, burtininkėmis. Ir buvo periodai, kada moteris buvo laikoma daug vertingesne žmonijos dalimi, atrodo, kad dabar mes irgi judam ta kryptimi: iš moters visi pradėjo reikalauti, tikėtis daugiau negu iš vyro, pasirodė šūkis "branginkime vyrus".
Šiame straipsnyje pabandysime aptarti moters psichologiją.
MOTERS PROTO YPATUMAI
Laikoma, kad jos mąstymas konkretesnis, vaizdinis, emocionalesnis. Jis nusileidžia vyro mąstymo abstraktumui, platumui, kritiškumui, objektyvumui. Moteriai daug sunkiau atsiriboti savo mąstyme nuo betarpiško, subjektyvaus santykio į reiškinį, daiktą ar žmogų. Sunkiau žvilgterėti į visa tai iš šono ir dėl to sunkiau tą daiktą, reiškinį aprėpti, suvokti, ypač jeigu jis sudėtingesnis. Kaip labai ryškų moters neobjektyvumo pavyzdį galima nurodyti jos požiūrį į savo vaikus. Ji labai dažnai juose mato ir genialų protą, ir talentus, ko kiti, beje, neįžiūri.
Kartais vyrai reikiamai neįvertina moters proto, žiūri į jas iš viršaus, su neslepiamu nepasitikėjimu. Ir, be to, jiems taip patogiau: nereikia gilintis, kodėl daugeliu klausimų nesutampa jų nuomonės, nereikia ieškoti kompromiso.
Tuo tarpu toks moters mąstymo pobūdis padeda jai dažnai iškilti virš labai ir labai galvotų vyrų.
Jos geriau orientuojasi kasdieniniuose buitiniuose žmonių tarpusavio santykiuose ir daug geriau ir giliau gali suprasti savo artimuosius, greičiau ir tiksliau sureaguoti. Proto abstraktumas, objektyvumas trukdo suvokti konkretumą, subjektyvumą, kai kurių poelgių nelogiškumą. Taip atsitinka tarp suaugusiųjų ir vaikų, kai suaugusiųjų objektyvumas ir teisingumas, nesuprantamas vaikams, sugriauna jų emocinius tarpusavio ryšius. Taigi nenuostabu, kad moteris šeimoje yra pats didžiausias psichologas, ji sugeba suprasti kiekvieną savo šeimos narį, įsigilinti į jo džiaugsmus ir nelaimes.
Šalia viso to, kas pasakyta, reikia pridurti, kad yra labai daug vadinamo vyriško proto moterų, šalia kurių nublanksta ne viena vyriška galvelė.
JAUSMAI
Vyrai dažnai skundžiasi moters santūrumu, šaltumu arba atvirkščiai — jos nepaprastu emocionalumu arba tuo ir kitu drauge, dar tuo, kad negali jos suprasti.
Visa tai paaiškinama moters jausmų ypatybėmis. Jie mažiau audringi, mažiau ryškūs, lėtesni, pastovesni, dažnai — gilesni. Ir turi daug daugiau atspalvių, yra subtilesni, sudėtingesni.
Savaime suprantama, kad gilumas, pastovumas, spalvų turtingumas negali pasireikšti labai audringai, bent jau paviršiuje. Ir dėl to vyrams moterys atrodo ir abejingesnės, ir šaltesnės, santūresnės, nors viduje jos reaguoja dažnai ir stipriau, ir ilgiau, negu vyrai.
Tuo paaiškinamas ir kitas, vyro akimis žiūrint, moters jausmo paradoksas. Kartais ji verkia, sielojasi dėl paprasčiausio, vyro manymu, nieko. Dėl to menkniekio ji kenčia, priekaištauja. Bet jeigu gerai įsiklausysime, tai, gal būt, išgirsime, kad šitas "niekas" kaip tik yra aukščiausia ledkalnio viršūnė, kad tai besiartinančios nelaimės nuojauta, atslenkančio rūpesčio pranašas. Tai, ko vyras neapskaičiavo, nenumatė, moteris jau iš tolo nujaučia, įspėja. Kaip dažnai būna, už menko užsimiršimo, neatidumo, skubotumo jau slepiasi abejingumas, už nervingumo — negerbimo pradžia, už "nekaltų išgėrimų" — moralinis kritimas.
Jausmo subtilumas, sugebėjimas pagauti vos vos juntamus psichinius procesus ir yra priežastimi, kad tai, kas stipriai jaudina vyrą, palieka moterį beveik abejingą. Būna, kad net vyro neištikimybė jos neišveda iš pusiausvyros, nes moteris jaučia, kad tas žingsnis nepaliko vyro gyvenime kiek ryškesnio pėdsako. Kaip matome, vyras galėtų labai daug laimėti, jeigu geriau įsiklausytų į moteriškus jausmus.
Motiniški ir tėviški jausmai ypač skiriasi. Motiniškuose taip pat žymiai daugiau atspalvių. Moters jausmas ypač gerai rezonuoja su mažo kūdikio jausmais, vyras geriau suvokia didesnį vaiką — paauglį, jaunuolį, vyrą. Žinant tuos dalykus, galima išvengti nereikalingos, netikslingos konkurencijos dėl įtakos vaikui.
VALIA
Kai kas teigia, kad valią moteris turi silpnesnę, negu vyras. Bent jau į moters bevališkumą mes žiūrime daug atlaidžiau, negu į bevalį vyrą. Bet klystume, jeigu galvotume, kad vyras visada laimi prieš moterį ten, kur reikia stiprios valios. Moters valią stiprina jos gilūs, stiprūs, sudėtingi jausmai. Pavyzdžiui, galime prisiminti ne vieną moterį (skyrybos, vyro mirtis), kuri ryžosi, suabejojusi būsimo patėvio teigiama įtaka, viena pati išauginti būrį vaikų. Vyrams tokia našta būtų nepakeliama. Mirus žmonai, dalis tuoj parveda savo vaikams kitą moterį. Būtent ši aplinkybė ir nulemia, kad šeimyniniame gyvenime moteris turi daugiau galimybių laimėti prieš vyro valią. Tokia yra šeimoje ir žmona, ir duktė, ir sesuo, ir motina. Ne šeimoje, tarp nepažįstamų vyrų, kur jausmas moteriai jau negali padėti, ji daug greičiau nusileidžia ir netgi pasimeta.
AKTYVUMAS
Moters aktyvumas silpnesnis, ne toks audringas, kaip ir jos jausmai. Jos pasyvume labai daug gero, — iš čia ir jos kantrybė, atsparumas. O būtent šitos charakterio savybės jai dažnai padeda laimėti ten, kur vyras padaryti nieko negali. Antra vertus, protingas moters aktyvumo stimuliavimas gali ją labai ir labai išjudinti.
Moters konservatyvumą taip pat sukelia jos jausmų pastovumas ir aktyvumo stoka.
Moterims permainų reikia mažiau, negu vyrams. Jos daug stipriau prisiriša prie to, ką turi. Žinomi dalykai, patikrinti, išbandyti joms mielesni, brangesni, negu naujovė, tegul ir gera. Taigi moteris yra pagrindinė tradicijų puoselėtoja.
Vyras neturėtų ignoruoti šių moters būdo savybių. Atvirkščiai, gražioje harmonijoje jos pasyvumas ir jo aktyvumas jų gyvenimą galėtų padaryti dinamiškesnį, turtingesnį.
Moteris paklusnesnė, labiau priklausoma nuo kitų žmonių. Dažniausiai ji pavaldi vyrui, bet taip pat tėvams ir artimiesiems. Šita jos savybė gali ir padėti gyventi, ir trukdyti abiems: vyrui ir moteriai. Pavyzdžiui, priklausomumas nuo žmonių (tėvų, draugų) dažnai apsunkina šeimos santykius. Vyro pastangos valdyti moterį taip pat apsunkina jų santykius.
Labai teigiamų rezultatų duoda moters prisirišimas prie vyro, jei prisirišimas abipusis, ypač kūrybiniame bendradarbiavime.
Moters asmenybės plastiškumą vyrai laiko neigiamu reiškiniu, ypač vyriškos asmenybės fone, palyginti rūsčios, griežtai apibrėžtos struktūros. Bet kaip tik tame plastiškume, neapibrėžtume, sugebėjime prisitaikyti, sugebėjime elgtis taip kaip reikalauja situacija, persikūnyti, — tame jos begaliniame, be kraštų ir be ribų pasaulyje ir slepiasi visas žavesys. Tikri, subrendę vyrai žavisi šia moters "silpnybe". Tik dėl šitos savo silpnybės moteris puikiai prisitaiko šeimoje ir visuomenėje ir tampa puikiu tarpininku. Dėl šitos savo puikios savybės dargi labai vidutiniška moteris, turėdama talentingą vyrą arba labai išsilavinusius tėvus ar vaikus, bendraudama su jais, gali labai toli nueiti, daug pasiekti gyvenime. Ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, dvi puikios merginos jaunystėje, dvi seserys, ištekėjusios už skirtingų vyrų, labai viena nuo kitos nutolsta. Viena, turėdama puikų vyrą, pati tampa dvasiškai turtinga, antroji gi, vyro įtakoje, praranda visą savo žmogiškąjį žavesį.
Ir kiti moters psichikos bruožai, kaip minkštumas, švelnumas, drovumas, tam tikras nepasitikėjimas savimi, — yra ypač gražūs ir puošia moterį. Ir dar viena puiki jos savybė. Priešingai vyrui, kuris moteryje ypač vertina išorinį grožį, moteris pirmiausia atsigręžia ne į vyro išvaizdą, bet į jo vidaus pasaulį. Ji daug jautresnė vyro vidiniam grožiui, dvasiniam pradui.