BR. KRIŠTANAVIČIUS, S.J.
XXIII. MALDOS APAŠTALAVIMAS
Maldos Apaštalavimas yra katalikų sąjunga, kurios nariai, aukodami kasdien Švč. Jėzaus Širdžiai savo maldas, darbus ir kentėjimus popiežiaus intencijomis, siekia asmeninio tobulumo ir krikščionybės išplatinimo žemėje. Be to, M.A. nariams patariama dažnai eiti šv. Komunijos, iškilmingai paaukoti save Švč. Jėzaus Širdžiai ir uoliai dalyvauti katalikų veikime.
Esant didesniam narių skaičiui, M.A. sąjunga gali turėti šiuos skyrius: moterims, vyrams ir vaikams. Moterų skyrius paprastai vadinamas Maldos Apaštalavimu, vyrų — Vyrų Apaštalavimu, vaikų — Eucharistijos Karžygiais.
Vyriausias sąjungos direktorius yra tėvų jėzuitų generolas. Jis skiria ar tvirtina tautinius bei regionalinius sekretorius, padedančius vietos vyskupams sąjungos organizavimo ir palaikymo darbą. Kiekviena vyskupija sudaro atskirą M.A. vienetą, kuriam vadovauja vyskupo paskirtas direktorius. Parapijų, mokyklų ar kitokių įstaigų skyriams vadovauja vietos kunigai.
M.A. sąjunga kilo Prancūzijoje 1844 m. Švenčiant šv. Pranciškaus Ksavero šventę, T. Gautrelet, S.J., paaiškino jėzuitų klierikams, kaip jie galėtų padėti maldomis ir dvasinėmis aukomis tėvams, dirbantiems apaštalavimo darbą. Jo mintys, sudarančios M.A. esmę, patiko ne tik klierikams, bet ir kitiems ordino nariams.
Norėdamas išplatinti savo idėjas, T. Gautrelet siūlė vyresniesiems steigti pastovią sąjungą, vardu Maldos Apaštalavimas. Gavęs vyresniųjų ir vietos vyskupo pritarimą, T. Gautrelet jau 1849 m. gavo iš Pijaus IX sąjungos nariams atlaidus. Tačiau didesnį akstiną M.A. sąjungai davė T. H. Ramiere, S.J., savo plačiai paplitusia knyga, vardu "Maldos Apaštalavimas", išleista 1861 m. Jo knyga greitu laiku buvo išversta į kitas kalbas, ir M.A. sąjunga per 10 metų prigijo beveik visoje Europoje, JAV ir Pietų Amerikoje. Mirštant T. Ramiere, M.A. sąjunga turėjo 35.600 centrų ir apie 13 milijonų narių. Dabar M.A. sąjunga turi apie 40 milijonų narių 1,500 vyskupijose.
Lietuvoje M.A. sąjungą įsteigė kun. Antanas Butkevičius 1900 metais. Štai kaip jis pats aprašė M.A. steigimą:
1900 m. vasarą nuvažiavau į Verishofeną Bavarijoje gydytis. Grįždamas užvažiavau į Krokuvą ir užėjau pas Tėvus Jėzuitus. Čia pasimačiau su Tėvu Petru Kutiba. Jis man karštai patarė ir ragino platinti Lietuvoje Maldos Apaštalavimo Sąjungą. Dar ir dabar gerai atsimenu, kad jis, kalbėdamas apie Švenčiausios Širdies meilę žmonėms, visas susijaudinęs man pasakė: “Jėzaus Širdis, matydama žmogaus sieloje Dievo paveikslą, iki pašėlimo jį pamilo. Ji viską už mus paaukojo ir trokšta, kad žmonės labai mylėtų ir garbintų tą Švenčiausią Širdį!” Nurodė, kad vienas iš geriausių būdų Švenčiausiai Širdžiai garbinti ir žmonių sieloms išganyti yra Maldos Apaštalavimo Sąjungos skleidimas. Man sutikus platinti tą sąjungą Lietuvoje, T. P. Kutiba jau netrukus išrūpino man reikalingus įgaliavimus, suteikė riekiamos literatūros, užrašė man Tėvų Jėzuitų leidžiamus laikraštėlius: “Poslaniec Sercu Jezusowe-go” ir “Glory Katolickie”.
Gyvenau tada Kėdainiuose prie šv. Juozapo bažnyčios, eidamas kurato pareigas. Tais pačiais metais gavau Jo Ekscelencijos Žemaičių Vyskupo a.a. Mečislovo Paliulionlo sutikimą platinti Maldos Apaštalavimo Sąjungą Lietuvoje. Jo paties buvau paskirtas tos Sąjungos Direktorium Lietuvoje (Director Diocesanus Sa-mogitensis). Visų pirma rūpinaus išversti į lietuvių kalbą Maldos Apaštalavimo įrašomąsias korteles. Tą darbą teikės atlikti dabartinis Jo Ekscelencija Arkivyskupas-Metropolitas Juozapas Skvireckas. Tų kortelių išspausdinau, rodos, 7000. Pasaulinio karo metu su Garbingojo Prelato Julijaus Maciejausko pagalba, vokiečių vyriausybei leidus, dar išspausdinom apie 4000 egzempliorių.
Maldos Apaštalavimo Sąjunga buvo įvesta šiose vietose:
1. Kėdainiuose prie šv. Juozapo Bažnyčios; narių priimta gal 200.
2. 1901 metais buvau perkeltas į Pikelius klebonu. Ten į Maldos Apaštalavimą priėmiau apie 500 asmenų.
3. 1906 metais atvykau klebonu į Grinkiškį. Šioje vietoje gal 300 narių priėmiau į M.A.
4. Tais pačiais metais rudenį perkėlė mane į Joniškį. Čia išbuvau klebonu 6 metus. I Maldos Apaštalavimą priėmiau apie 900 narių. Paminėtose bažnyčiose, įkūręs Maldos Apaštalavimo Sąjungą, įvesdavau su Jo Ekscelencijos Vyskupo leidimu ir iškilmingas pamaldas į Švenčiausią Jėzaus Širdį pirmais mėnesio penktadieniais. Pamaldų metu būdavo išstatomas ir Švenč. Sakramentas monstrancijoje. Paskui kalbama arba giedama Šv. Jėzaus Širdies litanija ir sakomas pamokslas. Be to, dar visose vietose platinau Švenčiausios Širdies Škaplierius.
5. Būdamas Joniškyje, įvedžiau Maldos Apaštalavimo Sąjungą šiose parapijų ir filijų bažnyčiose: Naujoje Žagarėje 1909 m. pasiunčiau tik 30 įrašomųjų kortelių.
6. Krakėse 1910 m. sausio 21 dieną įrašomųjų kortelių nusiunčiau 1000.
7. Tubinų filijai kun. A. Mažeikai pasiunčiau 300 kortelių.
8. 1910 m. sausio 27 d. Panevėžyje gerb, klebono J. Stakausko vardu nusiunčiau 100 įrašomųjų kortelių. 1911 ir 1912 m. dar nusiunčiau 300 kortelių.
9. Tais pačiais metais birželio 10 d. Įvesta M.A. Švėkšnoje, duota 500 įrašomųjų kortelių. Bet ten prelatas Macijauskas daugiau priėmė narių.
Vlado Feiferio nuotr.
10. 1910 metais įvestas M.A. Kavarske a.a. Dekano Petro Segeckio vardu. Iš viso jam nusiusta 1350 įrašomųjų kortelių!
11. Tais pat metais spalių 2 dieną įvestas M.A. Traupyje a.a. klebono Stanislovo Šliogerio vardu. Įrašomųjų kortelių pasiųsta 400.
12. 1911 m. sausio 20 dieną įsteigtas M.A. Balninkų bažnyčioje klebono Ad. Jusio vardu.
13. Tais pat metais M.A. įkurtas Pušalote kun. Vanago vardu. Įrašomųjų kortelių 300.
14. Vėl tais pačiais metais — Vabalninke klebono a.a. Mato Miežinio vardu; įrašomųjų kortelių ten pasiųsta 800.
15. Tuo pačiu metu įkurtas M.A. ir Šeduvoje klebono A. Kirnio vardu. Įrašomųjų kortelių per du kartu pasiųsta 400.
16. 1913 m. balandžio 3 dieną įsigali M.A. Šiauliuose klebono Julijono Jasienskio rūpesčiu; įrašomųjų kortelių pasiųsta 600.
17. Tų metų pavasarį buvau perkeltas klebonu į Laukuvą, kur taip pat įvedžiau M.A. ir narių priėmiau apie 800.
18. Tų metų vasarą įkurtas M.A. Gruzdžių bažnyčioje a.a. kan. Gaudešio vardu; įrašomųjų kortelių pasiųsta 200.
19. 1913 m. įkurtas M.A. Antazanavėj kun. Pelicijono Lėlio pastangomis. Jam pasiųsta įrašomųjų kortelių 200.
20. 1918 m. sausio 29 dieną įvesta M.A. Kretingos bažnyčioje Garbingojo Tėvo Pranciškaus Bizausko O.Fr.M. vardu.
21. 1920 m. rugsėjo 16 dieną įvesta M.A. Sąjunga Darbėnų bažnyčioje a.a. Petro Kužaus-ko klebono vardu.
22. 1921 m. lapkričio 7 dieną įvesta M.A. Šėtoje prie šv. Jono Nepomuko bažnyčios a.a. Miežinio kunigo vardu. Tai jau paskutinė vieta. Visose čia paminėtose vietose nurodytieji kunigai gavo įgaliojimus Directoris localis, informacijas, priminimus įvesti Šv. Jėzaus Širdies pamaldas pirmaisiais mėnesio penktadieniais. Apie įsteigimą Maldos Apaštalavimo Sąjungos visose paminėtose vietose buvo pranešta Tėvams Jėzuitams Krokuvoje. Mano apskaičiavimu visuose čia suminėtuose M.A. skyriuose narių priimta iš viso maždaug 9300.
Šios žinios surašytos 1937 m. kovo 31 dieną Troškūnuose.
Tėvas Antanas Butkevičius, O.Fr.M., buvęs Director Diocesanus Apostolatus Oratio-nis Samogitiensis.
P.S. 1922 m. gruodžio 2 dieną įstojau į Mažesniųjų Brolių Ordiną, o 1923 m. Gerb. Tėvai Jėzuitai perėmė Maldos Apaštalavimo vadovavimą.1
1923 m. vasarą tėvai jėzuitai vos pradėjo kurtis Kaune ir M.A. sąjungai negalėjo skirti daug laiko. Bet kai 1925 m. pabaigoje jie perėmė "žvaigždę" ir turėjo gerą priemonę pasiekti klebonus ir tikinčiuosius, jie pradėjo rašyti ir apie M.A. sąjungą. 1926 m. vasario mėnesį T. B. Andruška, naujasis M.A. direktorius, trumpai aiškino klebonams, kaip galima įsteigti M.A. skyrius. Kovo mėnesį jis ragino vyrus bendrai eiti šv. Komunijos ir įdėjo žinią, kaip įsisteigė M.A. skyrius Naujamiestyje. Gegužės mėnesį rašoma, kad Ylakių, Kelmės ir Prienų parapijose plinta šeimų pasiaukojimas Švč. Jėzaus Širdžiai. Paskui jis aiškino, kaip galima įsirašyti į M.A. sąjungą, jei parapijose nėra jos skyriaus. 1926 m. pabaigoje jis pakartotinai prašė klebonus atsiųsti jam Švč. Jėzaus Širdžiai pasiaukojusių šeimų statistiką ir trumpai paaiškina, kas yra M.A. sąjunga. Profesoriaudamas kunigų seminarijoje, sakydamas kas sekmadienį pamokslus Kauno jėzuitų bažnyčioje ir klausydamas išpažinčių, jis negalėjo lankyti parapijų ir steigti M.A. skyrių. Be to, 1924-1926 m. jis parašė 5 brošiūras ir dvi knygas.
1927 m. sausio mėn. T. B. Andruška pateikia M.A. skyrių ir jų narių statistiką. Kaunas — Tėvų Jėzuitų bažnyčia turi 2663 narius. Seselių Benediktinių bažnyčia — 250, Naujamiestis — 1442, Miroslavas — 1400, Prienai apie 1000, Rastauskinė — 482, Vaškai — 403, Paparčiai — 393, Šakyna — 373, Polonai — 300, Žemaičių Kalvarija — 295, Kretinga — 260, Papilys — 250, Skaudvilė — 225, Skapiškis — 149, Kurkliai — 113. "Manoma", taip prideda T. Andruška, "kad iš viso Lietuvoje M.A. narių yra apie 17 tūkstančių.2 Tas spėliojimas, atrodo, yra gana tikslus, nes 1923 m. jų buvo 9300. Lyginant T. Butkevičiaus ir T. Andruškos statistikas, reikia daryti išvadą, kad tarp 1923 ir 1926 metų M.A. narių skaičius priaugo lygiai tiek, kiek nuo 1900 iki 1923 metų.
T. B. Andruška buvo M.A. sąjungos direktorium daugiau kaip 3 metus ir 1927 m. pradžioje kartu su "Žvaigždės" redakcija perleido T. Jonui Bružikui ir M.A. sąjungos vadovybę.
Vartant T. Bružiko redaguotą "Žvaigždę", krinta į akis, kad tas M.A. organas taip mažai rašė apie M.A. sąjungą Lietuvoje. Tiesa, 1927 m. rugsėjo numeryje T. Bružikas mini, kad "įvairiuose Lietuvos kampeliuose pastebimas vis didesnis ir didesnis susidomėjimas "Maldos Apaštalavimo" draugija. Visa eilė naujų "Maldos Apaštalavimo" būrelių yra vėl iškilusių daugelyje vietų. Ypač įdomu pastebėti, jog net 120 Biržų gimnazijos kat. moksleivių įsirašė į "M.A.". Tas pats pastebima ir Kauno moksleivių tarpe, kame prieš pačias vasaros atostogas susidarė vienas gražus "M.A. narių būrelis su 40 narių. Paskutiniu laiku yra įstoję į "M.A." ir vienas įžymus Lietuvos Universiteto profesorius, vienas mūsų dienraščių Redaktorius, keletas studentų ir šiaipjau inteligentų". Iš tų ir panašių pastabų galėtų susidaryti vaizdas, kad M.A. sąjunga yra apsnūdusi ir lėtai plečiasi. Iš tikrųjų buvo kas kita. T. Bružikas pirmoje vietoje buvo ne rašytojo, bet gyvo žodžio apaštalas ir, vesdamas įvairiose parapijose misijas, stengėsi įkurti M.A. skyrius. Todėl, vos praėjus vieneriems metams, "žvaigždėje" randame žinią, kad Maldos Apaštalavimo skyrių Lietuvoje jau yra daugiau kaip 100.3
Vesdamas misijas, T. Bružikas uoliai platino katalikišką spaudą, ypač apie Maldos Apaštalavimą. "Žvaigždėje" jis dėjo straipsnių apie Eucharistijos Karžygius, šeimų pasiaukojimą Švč. Jėzaus Širdžiai ir dažną Komuniją. 1931 m. rugsėjo mėnesį jis pranešė "Žvaigždėje", kad Lietuvoje jau yra įkurti 3 Vyrų Apaštalavimo skyriai: Šiluvoj su 140 narių, Pakuony — 150 ir Gelgaudišky — 233. Deja, tą gražiai pradėtą darbą jis turėjo greitai nutraukti, nes jau kitą mėnesį išvyko į JAV.
Dirbdamas Lietuvoje, T. Bružikas ėjo tris pareigas. Visų pirma jis buvo Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius ir mokytojas. Nors direktoriaus pareigas faktinai ėjo T. Kipas, bet T. Bružikas buvo prieš valdžią atsakingas. Iš pradžių jis turėjo nemažai pamokų, bet, įėjęs į misijų darbą, turėjo atsisakyti dalies mokytojo darbo. "Žvaigždė" taip pat užėmė nemažai laiko, nors niekas neatsisakė jam padėti. Skubomis aptvarkęs redakcijos reikalus, jis išvažiuodavo vesti misijų ir rekolekcijų ir ilgai Kaune nesirodydavo. Nepaisant visų tų darbų, T. Bružikas praturtino Maldos Apaštalavimo literatūrą dviem brošiūrom: jo paties parašyta 61 puslapio knygute "Jėzaus Širdis ir šeimyna", Kaunas 1931 m., ir vertimu T. Karolio Rich-stäter, S.J., "Jėzaus Širdies novena". Kaunas 1932 m., 32 psl.
Galima sakyti, kad tikrą ir plataus masto Maldos Apaštalavimo sąjūdį sukėlė Lietuvoje T. Jonas Paukštys, S.J., perėmęs "Žvaigždę" ir Maldos Apaštalavimo vadovybę 1931 m. rugsėjo mėnesį.
Būdamas gabus žurnalistas ir turėdamas daug naujų idėjų, jis nuo pat pirmojo "žvaigždės" numerio tiesiai ėjo prie užsibrėžto tikslo ir davė visai M.A. sąjungai naują impulsą. Jau pirmajame savo straipsnyje jis iškalbingai dėstė M.A. tikslą ir rodė, kaip jis lengvai pasiekiamas. Klieriko E. Petrelevičiaus straipsnis apie Vyrų Apaštalavimą ir T. Paukščio straipsnis apie Eucharistijos Karžygius rodė, kad jis neapleis tų dviejų M.A. šakų, kurios T. Bružiko laikais vos pradėjo žaliuoti. 1931 m. "Žvaigždėje", 319 psl., yra įdomi žinia iš Panevėžiuko, būdinga visam T. Paukščio veikimui. "Šių metų rugpiūčio 30 d.", taip rašė pats T. Paukštys, "Panevėžiuko bažnyčioje buvo suruoštos nepaprastai gražios iškilmės. Tą dieną visi Panevėžiuko parapijos Vyrų Apaštalavimo ir Maldos Apaštalavimo nariai surengė čia bendrą Komuniją. Žmonių prisirinko pilna bažnyčia. Išpažinčių klausė vietos klebonas ir du svečiai. Pritaikintą pamokslą sakė T. Petrelevičius, S.J., atvažiavęs tai dienai iš Kauno. Bažnyčią gražiai išpuošė M. A. Kilbisų, Vikūnų ir Gailiakaimio kuopų pirmininkės. Gražu buvo pasižiūrėti, kad visi, kas tik bažnyčion atėjo, ėjo ir išpažinties; jaudinantis gi vaizdas buvo, kad per sumą prie Dievo Stalo pirmoje eilėje klūpojo apie 100 vienų vyrų ir keli šimtai moterų. Kokį įspūdį ta bendra Komunija padarė bažnyčion atėjusiems žmonėms, mes matom kad ir iš to, kad tuoj po mišparų į Vyrų Apaštalavimą ir Maldos Apaštalavimą įsirašė 100 naujų narių".
Norėdamas dar labiau įkalti į galvą, kas yra M.A. sąjunga ir kokia jos vadovybė, T. Paukštys tame pačiame numeryje, paskutiniame viršelio puslapyje, dar kartą aiškino M.A. įstatus, jos struktūrą ir tikslą.
Antrame jo redaguotame numeryje kitais žodžiais pakartojo, ką anksčiau sakė, ir prašė skyrių direktorius — parapijų klebonus — įvesti į M.A. pirmininkų sistemą ir M.A. Skyriaus Tarybą. "Tai palengvins Jūsų apaštalavimo pareigas ir įneš į visą skyrių naujos gyvybės". Iš tiesų, visą M A. pasisekimą reikia priskirti ne tik T. Paukščio sumanumui ir energijai, bet taip pat ir vyskupijų direktoriams, skyrių direktoriams ir ypač kuopelių pirmininkams bei pirmininkėms.
Įvedus direktorių ir pirmininkų sistemą, M.A. pradėjo sparčiai augti. 1931 metų "Žvaigždės" gruodžio numeryje T. Paukštys rašė, kad per du ir pusę mėnesio Lietuvoje įsisteigė 11 naujų M.A. skyrių. 1932 m. vasario numeryje jis sakė, kad Kauno vyskupijoje iš viso yra 73 M.A. skyriai, Kaišiadorių vyskupijoje 32, Panevėžio 36, Telšių 58 ir Vilkaviškio 55.4
1933 m. rugsėjo mėnesį T. Paukštys paskelbė "žvaigždėje", kad tą mėnesį Lietuvoje buvo 391 M.A. skyrius. Iki tų metų pabaigos M.A. sąjunga padidėjo 7 naujais skyriais. 1934 m. naujų skyrių įsisteigė 14, 1935 — 2, 1933 m. 5, o 1937 m. nė vieno. Taigi, 1937 m. pabaigoje Lietuvoje buvo iš viso 418 M.A. skyrių. Kadangi Lietuvos bažnyčios provincija turėjo 547 parapijas, be M.A. skyrių pasiliko tik 129 bažnytkaimiai. Tie skaičiai rodo, kaip plačiai buvo įsigalėjusi M.A. sąjunga Lietuvoje.
1934 m. "žvaigždėje", 127 pusl., randame, kad tais metais Lietuvoje buvo 159.000 narių. "Kadangi", taip sako T. Paukštys, "ne visi skyriai pranešė savo narių skaičių, tai reikia spėti, kad iš viso narių bus apie 200.000". 1936 m. kovo mėnesį "žvaigždėje" pasakyta, kad tais metais Lietuvoje buvo iš viso 250.000 M.A. narių (su V.A. ir E.K. kartu).5 KA JIE VEIKĖ?
Be tiesioginės pareigos apaštalauti maldomis ir dvasinėmis aukomis, M.A. nariai šelpė beturčius, puošė altorius ir pakelių kryžius, lankė ligonius, platino katalikišką spaudą, ruošė ekskursijas ir Švč. Sakramento adoracijas, rengė kursus ir rekolekcijas savo nariams, pastatė daug kryžių ir vieną koplyčią, prie kurios Kauno arkivyskupas įkūrė parapiją.6 Be to, jie kovojo prieš girtavimą ir keiksmus, apaštalavo atšalusių katalikų tarpe, Kaune turėjo savo chorą, ruošdavo agapes ir bendras Komunijas, rinko pinigus Prisikėlimo bažnyčiai Kaune, gausiai lankydavo Marijos šventoves, rinko maldas už Rusiją, šv. Tėvą ir Lietuvą ir savo pavyzdžiu skatindavo kitus dažniau eiti sakramentų. Štai pora pavyzdžių iš skyrių veikimo. 1938 m. "Žvaigždėje", 61 pusl., taip aprašytas Panevėžio M.A. skyriaus veikimas: "Advente aplankytas kalėjimas, kalinės paguostos jautriu žodžiu, sušelptos maistu. Pradėta rūpintis TT. Marijonų bažnyčiai įtaisyti arnotą ir kitų reikalingų liturginių reikmenų. M.A. bažnyčiai jau įtaisė gražią juostelę. N. Metus skyrius sutiko pamaldomis. Ryte šv. Mišios už kunigus, katalikiškas šeimas ir kat. spaudą. Vakare buvo Švenčiausiojo Sakramento adoracijos valanda, kurios metu sukalbėta dalis rožančiaus už kunigus. Spauda šiuo laiku tai vienas didžiausių skyriaus rūpesčių. To darbo uoliai ėmėsi kuopelių pirmininkės, savo lėšomis išrašė po katalikišką laikraštį nutolusioms nuo Dievo šeimoms, visai joms nežinant. Daugeliui neturtingų vaikučių užprenumeruotas "Šaltinėlis". Prenumerata surinkta aukomis. Net žydai, paprašyti tokiam reikalui aukų, mielai paaukojo".
Įdomios yra Kauno jaunesniųjų ir vyresniųjų M.A. sekcijų 1939 m. veikimo apyskaitos. Apie vyresniąsias taip "žvaigždėje", 1940 m. 114 pusl., parašyta: "Kauno M.A. Vyresniųjų sekcija 1939 metais veikė energingai. 127 pirmininkių būrys kas mėnesį sušaukė 61 susirinkimą; visos kartu buvo suėjusios savo reikalų pagvildenti 10 kartų, o kuopelių pirmininkės ir narės — 99 kartus. Veikla neapsiribojo susirinkimais, bet pasireiškė ir įvairiais darbais. Išplatino 641 "žvaigždės" ir kitų kat. laikraščių prenumeratų. Vasarą suruošė ekskursiją į Bružę. Amžinai adoracijai remti du kartu rinko aukas ir paskyrė kartą užpirkto spektaklio Valstybės teatre pelną. Dvasiai sustiprinti ir naujiems darbams užsidegti 2 kartus suruošė trijų dienų rekolekcijas. Nenuostabu, kad su meile aplankė 877 ligonius, 170 vargšų ir jų daugumą sušelpė. Maistu ir drabužiais aprūpino 4 šeimas. Nepamiršo ir kalinių: juos aplankė ir apdovanojo katal. laikraščiais, maldaknygėmis ir kitomis dovanėlėmis. Tuo dar nepasitenkino. 270 šeimų pasiaukojo Švč. Jėzaus Širdžiai. Penkis apleistus vaikus pirmą kartą privedė prie Dievo stalo. Trims mėnesiams aprūpino 4 neturtingas mergaites butu, maistu, šiek tiek drabužiais ir darbu. Savo lėšomis palaidojo neturtingą vaiką. Vieną apleistą ligonį prikalbino prieiti išpažinties, o paskui palaidojo. 49 asmenis, nebuvusius 8-40 metų išpažinties, paskatino vėl susitaikyti su Dievu. Du kartu suruošė arbatėlę neturtingiesiems ir taip daug atšalusių laimėjo Kristui.
Į tą kilnų apaštalavimo darbą patraukė 453 nares".
Vyresniųjų sekciją pralenkė jaunesniosios M.A. narės, apie kurias ten pat taip rašoma: "Kauno M.A. Jaunųjų sekcija 1939 metais dirbo taip gražiai, kad net į savo būrį paviliojo dar 600 mergaičių. Pirmininkės 12 kartų buvo susirinkusios pasitarti, kad su jų nauja energija tarnautų Kristui ir plėstų Jo karalystę. Tuo tikslu buvo šaukiami mėnesiniai susirinkimai pirmininkių ir narių kartu. Bet jaunimas nepasitenkino vien susirinkimais, o veržėsi prie kilnių darbų ir gražių kelionių. Padarė tris ekskursijas: į Vilkiją, Kulautuvą ir Šiluvą-Tytuvėnus -Pagryžuvį. Amžinai adoracijai surinko aukų ir paskyrė užpirkto spektaklio Valstybės teatre pelną. Ir Jaunųjų sekcija aplankė 750 ligonių, aklųjų, kurčių-nebylių institutus ir senelių prieglaudą netuščiomis rankomis. Kurtiems-nebyliams surinko 900 litų. Savo lėšomis palaidojo neturtingą našlę, vieną neturtingą mergaitę išlaikė ir privedė prie pirmos šv. Komunijos. Kitą sergančią mergaitę viskuo aprūpino per 5 mėnesius. 105 mergaitėms surado darbą. "Maisto" M.A. pirmininkės 140 mergaičių suteikė daug džiaugsmo, surengdamos Kūčias. Platino Švč. Jėzaus Širdies karalystę, surasdamos 850 "žvaigždės" skaitytojų. Užprašė 72 mišias, prašydamos malonių jaunimui, taikos pasauliui, palaimos Tėvynei ir kunigams. Kristaus meilė jas paskatino prikalbėti 37 šeimas pasiaukoti Švč. Širdžiai ir 42 asmenis susitaikyti su Aukščiausiuoju. Jų dėka 4 laisvamanių 14 metų vaikai buvo nuplauti šv. Krikšto vandeniu, 2 mergaitės pirmą kartą priėmė Angelų Duoną. Neužmiršo ir mirusiųjų: Vėlinių dieną su žvakėmis rankose nužygiavo į kapines. Kas mėnuo 40 baltai pasipuošusių mergaičių per šv. valandą ir per savo pamaldas adoracija pagerbė Švenčiausiąjį. Dvasiai jėgų sėmėsi rekolekcijose ir susikaupimo dienomis".
Nuo jų neatsiliko ir Kauno V.A. sąjunga įspūdingomis kelionėmis į Šiluvą, maldingomis eisenomis Kauno gatvėse gavėnios metu ir įspūdingomis rekolekcijomis įgulos bažnyčioje. V.A. suruošė net 4 vyrų kongresus Šiluvoje. Vyrų Apaštalavimui T. Paukštys leido atskirą laikraštėlį, vardu ''Na, vyrai, prikelkime Lietuvą mūsų". 1935 m. Kauno Jėzuitų gimnazijos salėje buvo ruošiamos vyrams paskaitos, kurias skaitė dr. Pr. Dielininkaitis, dr. J. Leimonas, dr. A. Juška ir dr. K. Ruginis. Atsargos gen. Grigaliūno - Glovackio iniciatyva Kaune gavėnios metu būdavo iškeliamas didelis kryžius tarp radijo stulpų, kuris naktimis šviesdavo Kaunui ir visai apylinkei. Vyrų Apaštalavimo rekolekcijose, vedamose dažniausiai T. J. Venckaus ir kun. A. Grauslio Įgulos bažnyčioje, dalyvaudavo kariuomenės vadas gen. V. Raštikis, ministerial, bankininkai, profesoriai, aukšti valdininkai kartu su paprastais darbo žmonėmis. V.A. kuopos buvo kariuomenėje, Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, Kunigų seminarijose, universitete ir Dotnuvos žemės ūkio akademijoje. Šiaulių V.A. skyriui, įkurtam prie tėvų jėzuitų bažnyčios, priklausė apskrities viršininkas, nuovados viršininkas, mokytojų seminarijos direktorius, prekybos instituto rektorius, konservatorijos direktorius ir daug kitų vadovaujančių asmenų. Skyrius turėjo 500 narių, iš kurių nuo 400 iki 450 kas mėnesį eidavo šv. Komunijos. Po pamaldų jiems būdavo ruošiamos religinio, tautinio ir socialinio turinio paskaitos.7
Visos trys M.A. šakos — moterys, vyrai ir vaikai — turėjo savo vėliavas, ženkliukus ir himnus. "Kauno M.A. narės", taip rašė T. Paukštys "Žvaigždėje" 1939 m. 127 pusl., "išsiderėjo gana prieinamų nuolaidų visose 28 "Paramos" krautuvėse nuo savo perkamų prekių. Taip pat gauta nuolaidų ir kitose liet. krautuvėse. Narės, pirkdamos tose parduotuvėse prekes, parodys savo ženklelį ir gaus tam tikrą pažymėjimą, už kiek jos pirko. Valdybos įgaliotiniai, surinkę tuos pažymėjimus, gale mėnesio gaus nuolaidas, kurios bus panaudotos grynai krikščioniškojo apaštalavimo reikalams".
Uoliausieji T. Paukščio bendradarbiai buvo vyskupijų M.A. direktoriai. Telšių vyskupijoj M.A. sąjungai vadovavo prelatas Pranas Urbanavičius, generalvikaras. Panevėžio vyskupijoje M.A. direktoriais buvo T. Pranas Meškauskas, MIC, ir, jam išsikėlus kitur, T. Jonas Senkus, MIC. Vilkaviškio vyskupijoje MA. sąjunga rūpinosi prof. dr. Pijus Aleksa, o Kaišiadorių vyskupijoje prel. Vincas Vaičiulis. Kauno arkivyskupijoje M.A. sąjungai ilgai vadovavo pats T. Paukštys. 1933 m. lapkričio mėn. M.A. ir V.A. direktorium Kauno arkivyskupijoje buvo paskirtas T. Pranas Masilionis, S.J. T. Paukštys pasiliko tautiniu M.A. sekretorium Lietuvoje. Tas titulas paprastai suteikiamas tik ten, kur M.A. yra gerai suorganizuota. 1935 m. rudenį T. Paukštį pavadavo T. Romualdas Blažys, S.J. Tačiau grįžęs gavėnei iš Prancūzijos, T. Paukštys vėl tvarkė M.A. sąjungos reikalus ir, pabaigęs ordino ir asketikos studijas Paray-le-Monial mieste, vėl perėmė tautinio sekretoriaus pareigas.
Kaune T. Paukščiui daugiausia padėjo generolas V. Grigaliūnas-Glovackis ir karo invalidas Mykolas Valatka. Į M.A. parengimus kartais atsilankydavo ir gen. Galvydis-Bykauskas, teikdamas sąjungai moralinę paramą. Nuoširdus M.A. bičiulis buvo ir gen. V. Nagevičius.
Aukščiausią savo darbo viršūnę T. Jonas Paukštys, tur būt, bus pasiekęs 1934 m. tautinio Eucharistinio Kongreso metu. Eucharistinių kongresų mintis buvo jau sena ir ji prigijo Lietuvoje, kai 1931 m. buvo švenčiami net trys Eucharistiniai kongresai: Telšiuose, Vilkavišky ir Kaišiadoryse. 1933 m. Eucharistiniai kongresai buvo atšvęsti Panevėžy ir Švėkšnoj. Tiems kongresams pasisekus, buvo nutarta 1934 m. švęsti Kaune pirmąjį tautinį Eucharistinį kongresą. Kai klierikas B. Krištanavičius, S.J., siunčiamas T. Paukščio, paprašė neseniai iš Rusijos grįžusį vyskupą T. Matulionį suteikti palaiminimą "žvaigždės" redakcijai ir jos skaitytojams, vyskupas jam taip atsakė: "Tėveli, aš manau, kad pats geriau už mane parašysi. Tik būtinai iškelk mintį, kad visa Lietuva pasiaukotų Švč. Jėzaus Širdžiai". T. Paukštys tam planui pritarė visa širdimi ir ėmėsi darbo. Iš tiesų, pirmojo tautinio Eucharistinio kongreso metu visa Lietuva buvo paaukota Švč. Jėzaus Širdžiai.
Tas Lietuvos pasiaukojimas buvo minimas M.A. sąjungos kasmet. Paskutinį kartą tas istorinis aktas paminėtas 1940 m. birželio 2 dieną. Apie jį "žvaigždės" redaktorius ir tautinis Maldos Apaštalavimo sekretorius taip rašė: Kaune Karo muziejaus sodelyje birželio 2 d. iškilmingai paminėtas Lietuvos pasiaukojimas Švč. Jėzaus Širdžiai. Iškilmėse dalyvavo J.E. Respublikos Prezidentas, J.E. Apaštališkasis Pasiuntinys, J.E. Ark. Metr. Skvireckas, kiti du Kauno vyskupai, vyriausybės atstovai, daug dvasininkų, karininkų ir visuomenės. Paaiškinus pasiaukojimo prasmę ir reikšmę, visi sustojo ir atnaujino pasiaukojimą. J.E. Apaštališkas Pasiuntinys nuoširdžioje kalboje pabrėžė, kad iš religinio gyvenimo trykšta palaima tautai. Tą mintį praplėtė Įgaliotas Ministeris Ed. Turauskas, pasiremdamas istorine žmogaus evoliucija. Programą labai paįvairino choras ir solistai".8 Tuo ir baigėsi oficialus ir viešas M.A. Sąjungos veikimas Lietuvoje.
Maldos Apaštalavimo sąjunga Lietuvoje apėmė maždaug ketvirtą dalį katalikų ir kėlė jų religinį ir dorovinį lygį. Kai kurie jos skyriai ar nariai nepasitenkino vien malda ir pradėjo veikti įvairiose srityse: platino spaudą, šelpė beturčius, lankė kalinius ir ligonius, ruošė pramogas ir apaštalavo įvairiais būdais. Jai netrūko nei ryžtingų vadų, nei reikalingos energijos, nei gyvenimiškų idėjų. Jai trūko laiko. Komunistų antplūdis Lietuvoje sugriovė jos organizacinę struktūrą, bet nenuslopino jos dvasios.
1. Žvaigždė, 1937 m., 204-245 p.
2. Ten pat, 1927 m., 34 p.
3. Ten pat, 1929 m., 158 p.
4. Ten pat, 1932 m., trečias viršelio puslapis.
5. Ten pat, 1936 m., antras viršelio puslapis.
6. Žiūr. skyrių Bajėnai.
7. Žinios apie V.A. skyrių Šiauliuose gautos iš T. J. Borevičiaus, S.J.
8. Žvaigždė, 1940 m., 286 p.