Vladas Šlaitas
APIE NUOSAVYBĘ
Tą dieną,
kurioj galėsiu susigyventi su savo neturtu,
tą dieną galėsiu lengvai atsiduoti ir pasakyti: ačiū Dievui,
jog po daugelio metų nelaisvės grįžtu į laisvę.
Nes nuosavybės troškimas apima viską:
pinigus,
moterį,
pagarbą,
šlovę
ir norą kitus valdyti.
Taigi, tą dieną,
kai galėsiu susigyventi su savo neturtu,
tą dieną būsiu vienas iš tų,
kurie jau daugiau nepriklauso mūsų pasauliui,
nors kartu su mumis gyvena mūsų pasaulyje.
Tik labai nenorėčiau kad tai,
apie ką kalbėjau,
atsitiktu po to, kai manęs jau nebus pasaulyje.
SVAJONĖ
Ir Babilono karaliaus gražuolę palaidojo laikąs,
ir Kleopatrą palaidojo laikas,
tiktai Dantės šviesi Beatričė paliko svajonėse.
Tačiau man tu esi skaistesnė už Beatričę
mano meilės svajonėse.
Ką gi tai reiškia mylėti ir dievinti moterį,
kurios nėr jau daugiau visame plačiame pasaulyje?
Ak, tai reiškia mylėti ir dievinti savo svajonę,
kurios nėr jau daugiau visame plačiame pasaulyje.
(Iš spaudai ruošiamo devinto eilėraščių rinkinio “Lyjant”)