Ada Karvelytė
VISI SAVAIP KELIAUJAME
Visi savaip keliaujame,
Ir puolame, ir keliamės,
O kelias mūs gyvenimo raizgus.
Nėra čia išrinktų nei prakeiktų,
Tik esam tai, kas esame —
Nėra velnių čia su ragais
Nei angelų.
Visi savaip mes mylime gyvenimą
Su nukamuota širdimi
Ir sopuliu aitriu...
Jei nusijuokti kartais
Iš gyvenimo ir bandome,
Dažnai mes juokiamės
Ne tuo juoku.
NEŽINOJIMAS
Praeis diena,
Praeis dar daug dienų,
Ir niekas man nepasakys,
Kas tų buvai...
Mačiau tave nedaugei kartų,
Mačiau tik vienąkart...
Tų atėjai — ir išėjai.
KAIP Į TEN SUGRĮŽTI
Neateis sesulė,
Neateis močiutė,
Ilgų bus ir liūdna
Čia kapely būti.
Siela, klajūnėle,
Nerami širdele,
Tų nepailsėsi
Svetimoj žemelėj...
Kaip į ten pareiti,
Kaip į ten sugrįžti,
Kad akis užbertų
Gintarinės smiltys...