Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / Patarėjas— PROF. PETRAS JONIKAS
PRATURTINKIME SAVO KALBĄ
Jau esame šiame skyriuje rašę apie vaizdingus posakius su žodžiais akys, ausys, burna, dabar pateiksime mūsų liaudies kalboje nugirstų posakių su žodžiais gerklė, kaklas, sprandas. Tie posakiai padės praturtinti mūsų kalbą, kuri čia, išeivijoje, vis darosi skurdesnė.
Gerklė
GERKLĘ LEISTI, LAIDYTI — šūkauti, rėkti, šaukti: Nelaidyk be reikalo gerklės, vis tiek tamstos niekas nebijo.
GERKLĘ AUŠINTI — be reikalo kalbėti, niekus kalbėti: Neaušink gerklės, vis tiek jo neįtikinsi. Nustok, plepy, gerklę aušinęs.
GERKLĘ PALEISTI —- garsiai rėkti, šaukti, imti verkti: Ko gi čia dabar taip gerklę paleidai, kad net sienos dreba? Vos tik vaiką pabariau, tuoj gerklę paleido.
" GERKLĘ PAVILGYTI, PRAPLAUTI, PRASKALAUTI — truputį išgerti: Na, jeigu tau viskas taip gerai pasisekė, tai pavilgyk šiek tiek gerklę. Atsiprašom, sveteli, kad neturim nė lašo gerklei praplauti.
GERKLĘ PLĖŠTI — garsiai dainuoti: Vyrai susirinkę kad užplėšė gerkles, tai net visas kaimas skambėjo.
GERKLĘ PRARĖKTI — užkimti: Tiek vakar dainavom, kad visai gerklę prarėkiau.
GERKLĘ UŽIMTI — netekti žado iš nustebimo: Man net gerklę užėmė, kai tai išgirdau.
GERKLĘ UŽKIŠTI — nutildyti, nutilti: Kartą ir aš jam užkišiu gerklę. Užkišk gerklę, dar mamą prikelsi, ar nematai, kad miega.
Į GERKLĘ PILTI — girtuokliauti: Tur būt, vėl smuklėje į gerklę pila, kad nėra namie.
IŠ VISOS GERKLĖS — garsiai šaukti, juoktis: Kad ims vyras iš visos gerklės šaukti! Prapliupo juoktis iš visos gerklės.
KAIP IŠ GERKLĖS IŠTRAUKTAS — labai susiraukšlėjęs, suglamžytas: Žiūrėk, koks jo švarkas — kaip iš gerklės ištrauktas.
KĄSNĮ IŠ GERKLĖS IŠTRAUKTI — pavydėti: Ji pasiruošusi net kąsnį man iš gerklės ištraukti.
PER (PRO) GERKLĘ IŠLEISTI, PERLEISTI, PRALEISTI — pragerti: Tokį turtą turėjo, bet viską pro gerklę praleido. Ką tik jis uždirbą, viską per gerklę išleidžia.
UŽ GERKLIŲ SUSIKIBTI — peštis, muštis: Per vestuves broleliai vos tik už gerklių nesusikibo.
Kaklas
ANT KAKLO LIPTI — labai daug darbų būti: Vieną darbą baigi, o jau kitas ant kaklo lipa.
ANT KAKLO MESTIS — prie ko nors labai lįsti: Ko tu taip meties jam ant kaklo, matai, kad jis nenori.
ANT KAKLO PULTI — ką apkabinti: Kai po tiek laiko vėl susitikom, tuoj puolėm vienas kitam ant kaklo.
ANT KAKLO UŽSIKABINTI — ištekėti: Matai, tokia nevykėlė, o užsikabino ant kaklo taip šauniam vyrui.
IKI GYVO KAKLO — labai įkyrėti: Man tas darbas įsiėdė iki gyvo kaklo.
IKI KAKLO: labai daug: Namuose darbo iki kaklo. Turi pinigų iki kaklo, bet sveikatos nėra. Privalgiau iki kaklo. Labai blogas kelias, dumblo iki kaklo.
VIRVĘ (KILPĄ) ANT KAKLO UŽDĖTI,
UŽNERTI — nemalonę užsitraukti, arti pavojaus būti: Nieko gero iš to nebus, užners jis tau virvę ant kaklo. Jis nė nepajus, kaip jam kilpą ant kaklo užners.
ŠUNS KAKLĄ APSIKABINUS VERKTI — labai verkti: Jei tėvų neklausysi, tai kada nors šuns kaklą apsikabinęs verksi.
KAKLE STOJASI — labai nemalonus, grasus, įkyrus: Man tokie žmonės kakle stojasi. Tos tavo kalbos kakle stojas.
Sprandas
KIETAS SPRANDAS — ištvermingas, patvarus: Mano sprandas kietas, taip lengvai manęs neįžeisi. Ūkininko sprandas kietas, nors ir visi ant jo joja, bet niekas nenulaužia.
ANT SPRANDO — labai arti: Įsitaisyk šiltesnius drabužius, juk žiema jau ant sprando. Vakaras jau ant sprando, o į namus dar nesijudina.
ANT SPRANDO KARTIS, KABINTIS — kibti prie ko: Žiūrėk, kaip ji kabinasi ant mano vyro sprando. Tokia piemenėlė jau užsikorė ant šito vyro sprando.
ANT SPRANDO ATSISĖSTI, JOTI, LIPTI, UŽSIKARTI — ką nors išnaudoti, kieno sąskaita gyventi, turėti ant ko nors valią: Dar jis ne vienam ant sprando atsisės. Argi aš galiu būti rami, kai marti man ant sprando jodinėja? Tai tau ir vyras, kad leidžia pačiai (žmonai) sau ant sprando joti. Jeigu tik nusileisi, tai visi tau ant sprando lips. Kas tik gali, tai ir užsikaria silpnesniam ant sprando.
ANT SPRANDO PRISIIMTI — daug įsiskolinti: Tau nereikėjo tiek skolų ant sprando prisiimti.
ANT SPRANDO UŽSIKABINTI — ištekėti: Tiek amželio sulaukus, jau, tur būt, niekam ant sprando neužsikabins.
NORS ANT SPRANDO JUNGĄ DĖK — labai storas, riebus: Tai bernas, nors ant sprando jungą dėk.
SPRANDĄ IŠNEŠTI — išbėgti, išvažiuoti, pasišalinti: Ir gerai padarė, kad sprandą išnešė.
SPRANDĄ LAUŽTI — išnaudoti: Visi, kas tik norėjo, jo sprandą laužė.
SPRANDĄ LENKTI — žemintis, pataikauti: Tėvelis, amžiną atilsį, prieš nieką sprando nelenkė.
SPRANDĄ NULENKTI — nusileisti, nuolaidžiauti: Pradžioj dar jis spyrėsi, bet paskui nulenkė sprandą.
SPRANDĄ NUSISUKTI — žūti, galą gauti: Ar nori sprandą nusisukti, kad ten lendi? Nevažiuok taip greit, dar sprandą nusisuksi.
SPRANDĄ NUSUKTI: nubausti: Jei neklausysi, aš tau sprandą nusuksiu.
SPRANDĄ RIESTI — didžiuotis, įsivaizduoti: Žiūrėk, kaip jis sprandą riečia, su bet kuo nenori kalbėti.
Į SPRANDĄ DUOTI — mušti: Jeigu jis tau duos į sprandą, nenusileisk — pilk atgal.
GAUTI Į SPRANDĄ — gauti mušti: Kai gausi į sprandą, tai pamatysi, ką reiškia manęs neklausyti.
SPRANDĄ Į TVORĄ KIŠTI — nelaimingai ištekėti, už blogo vyro išeiti: Kam ji už to girtuoklio ėjo, kam kišo sprandą į tvorą!
SPRANDU JODYTI, JODINĖTI — išnaudoti ką nors: Jeigu tik galėtų, tai jis mano sprandu jodytų. Kam leidies vaikams savo sprandu jodinėti?
SPRANDŲ DUOTI — mušti: Kad duosiu aš tau sprandų, tai visą gyvenimą atsiminsi.
• Aktorė Sophia Loren atsiuntė penkis žiedus su rubinais naują bažnyčią Llano, Texas, statančiam kun. A. Goosen, kad, juos pardavęs, panaudotų šventovės statybai.
• Prievartos veiksmai, rodomi televizijoje, demoralizuoja jaunimą ir ardo šeimos. Bažnyčios bei mokyklos teigiamą įtaką. Taip pareiškė Federalinio investigacijų biuro (FBI) direktorius Clarence Kelly, kalbėdamas Atlantoje.
• Filmą "Mesijas" Italijoje ir Tunisijoje susuko amerikiečių kun. P. Peytono, žinomo rožinio kalbėjimo apaštalo, rūpesčiu.
• Vien iš Čikagos apylinkių misijose dirba 266 pasauliečiai vyrai ir moterys, kunigai, seselės ir vyrai vienuoliai. Jie darbuojasi 43-se kraštuose.