THAT’S ENTERTAINMENT . . .
Pramoginis filmas, sudarytas iš Metro -Goldwyn - Mayer kelių dešimtmečių filmų, parenkant kas juose žaisminglausio ir publikai labiausiai patraukiančio. Režisavo Jack Haley, muziką pritaikė Henri Mancini.
Parinkti įvairių filmų gabalai, kur pasirodo filmų žvaigždės: Fred Astaire, Bing Crosby, Gene Kelly, Peter Lawford, Liza Minelli, Donald O’Connor, Debbie Reynolds, Mickey Rooney, Frank Sinatra, James Stewart, Elizabeth Taylor ir kai kurie kiti.
Kadangi sudaryta iš daugelio kitų filmų, koncentruojant medžiagą apie atskirus pasižymėjusius aktorius, tai ekrane ryškiai matyti ir jų augimas, sužibėjimas... Filmas patrauklus, žiūrovą suintriguoja, ir pusantros valandos praeina kaip bematant.
Ši filminė mozaika apima ilgą laikotarpi, pradedant nuo tyliųjų filmų, pereinant prie garsinių ir spalvotųjų, taigi čia ne vien Hollywoodo žvaigždžių, bet ir paties filmo istorija, vaizdžiai parodyta įvairių laikotarpių iškarpomis. Kartu parenkamos ir skambiausios melodijos, patrauklesnės scenos, gyvesni baletai. Pro žiūrovo akis pralekia rinktiniai gabalai tokių filmų, kaip The Broadway Melody, Gigi, The Great Ziegfield, Seven Brides for Seven Brothers, The Band Wagon, Royal Wedding, The Barkleys of Broadway, Dangerous When Wet, A Star is Born ir kt.
Visas tas That’s Entertainment filmas yra švarus, meniškas, visai šeimai tinkantis muzikalus, patrauklus dalykas, kurį verta visiems pamatyti. Tai rinktinių pastatymų ir rinktinių scenų kompiliacija. MGM bendrovė yra pastačiusi apie 200 filmų ir šiam filmui panaudotos iškarpos net iš 70. Vaidyba, dainos, muzika patiks ir senam, ir jaunam.
THE TAKING OF PELHAM ONE TWO THREE ...
Mūsų laikams aktualus filmas, vaizduojąs pagrobimą New Yorko požeminio traukinio, reikalaujant milijono dolerių vaduotpinigių, grasinant visus keleivius išžudyti.
Filmas pagamintas dabar bene veikliausiai besireiškiančios United Artists bendrovės, režisuotas Joseph Sargent, sukurtas pagal John Godey veikalą; skriptas paruoštas Peter Stone.
Susidaro nemaža intriguojanti įtampa, kai ekrane išryškėja nedidelė banda sąmokslininkų, kurie atkabina traukinio pirmą vagoną ir jį pagrobia su 20 keleivių.
Prasideda įtemptos derybos tarp miesto vadovybės, požeminių traukinių administracijos, policijos ir pagrobėjų. Palaikomas ryšys telefonu, paties miesto gatvėse policijos daliniams rikiuojantis į patogesnes pozicijas sugriebti tuos pagrobėjus ar, miesto galvoms sutikus išmokėti vaduotpinigius, juos policijai gabenant galvotrūkčiais, kad būtų atlikta pagal pagrobėjų nustatytą laiką, nes grobėjai ne tik grasina, bet ir nušauna vieną įkaitą — traukinio konduktorių.
Čia savo sumanumu reiškiasi policijos leitenanto vaidmeny Walter Matthau, pagrobėjų vadą vaizduojąs Robert Shaw, policijos inspektoriaus vaidmeny Julius W. Harris, valingas burmistro padėjėjas Tony Roberts. Burmistro vaidmeny Balsam prajuokina publiką, kai svarbiu sprendimo motyvu išryškina klausimą, kad, sumokėjus milijoną vaduotpinigių, jam atsiras 20 palankių balsuotojų. . .
Filmo pavadinimas paimtas iš pagrobėjų vado kartojamų žodžių.
Nors filme yra intrigos, bet netrūksta taip pat žiaurumų ir žudymų. Vietomis vartojamas labai grubus gatvės žodynas. Jokių žymesnių vertybių jame nėra.
CLEOPATRA JONES
Šis spalvotas Warner Bros filmas, kaip ir eilė kitų tos rūšies, atsirado negrams įgijus didesnės reikšmės viešajame gyvenime. Pagrindinė šio filmo herojė Cleopatra Jones yra negrė. Jos vaidmuo gabiai atliekamas, laimi žiūrovų simpatijas. Ji begalinės drąsos, mikli karati kovotoja, gera šaulė, puiki automobilio vairuotoja, sugebėdama nugalėti šimtus kliūčių automobiliu bebėgdama nuo narkotikų platintojų.
Taip pat filme vaizduojama baltaveidė dama, padugnių namo ir narkotikų lizdo laikytoja, baltieji policininkai — neigiami tipai, nors vyriausias policijos valdininkas padorus. Apskritai, filmas daugiau palankus negrams, kaip baltiesiems, nors parodo gerų ir blogų tipų iš abiejų rasių. Jame yra nemažai nužudymų ir žiaurumų, užtat jis tetinkamas suaugusiems ir tai su kai kuriais rezervais. Nors nėra jame nešvankumų, bet brutalaus žiaurumo gana gausu.
5 FINGERS OF DEATH
Tai spalvotas Warner Brothers filmas, vaizduojąs dvi japonų karati ir panašias sportų mokyklas, kurios savo tarpe ne tik konkuruoja ir lenktyniauja, bet net, galima sakyti, kariauja, ir tai vienai iš jų panaudojant brutalius užpuolimus, konkurentų sužalojimus, net nužudymus. Yra filme ir romantiškos meilės, bet daugiau muštynių, grumtynių ir žiaurumų. Tauresnysis herojus pasiekia pergalę, bet apskritai filmas savo mušeikišku žiaurumu palieka gana slegiantį įspūdį, nors gašlumo scenų jame ir nėra. Matydamas šį filmą, žiūrovas galės susipažinti su karati ir artimų sporto šakų pasireiškimu rungtynėse, išvirstančiose, deja, į kruvinus iškrypimus. Bet jei kas ir nematys šio filmo, didelio nuostolio neturės.
BLOOD ON THE SUN
Taiwano kinų gamybos filmas, vaizduojąs sunkiąsias Kinijos dienas japonų okupacijos metu. Kinų patriotai organizuoja pogrindžio veiklą, treniruoja savo vyrus partizaninėm kautynėm, ruošiasi sukilti prieš okupantus. Japonai, siekdami užakcentuoti savo pirmavimą, organizuoja sportines rungtynes tarp rinktinių Japonijos čempionų ir kinų savanorių, kurie išdrįsta su jais grumtis. Čia su dideliu vikrumu ir jėga atliekami karati, džiudžitsu ir ristynių numeriai. Į tai daugiausia filmas ir koncentruojasi, todėl jame daugiau sportinės akrobatikos, kaip vaidybos laimėjimų. Ryškiai pasirodo vadovaujančiame vaidmeny jauna kinų moteris. Apskritai filmas gana žiaurus, su daugeliu kruvinų muštynių ir mirčių.
BLOOD ON THE DRAGON
Patriotinis Taiwano kinų filmas, panašiai kaip ir “Blood on the Sun”. Kaip ir pats pavadinimas pasako, gana žiaurus — su kruvlnomis grumtynėmis tarp patriotų kinų ir okupantų mongolų. Filme išryškintas mongolų žiaurumas ir gilus kinų patriotinis pasišventimas. Tikrovės nelabai paisoma. Vienas kinas ar maža jų grupelė ištaško ginkluotą mongolų būrį. Filme taip pat gana daug sportinės akrobatikos, besireiškiančios karati, džiudžitsu ir panašių numerių panaudojimu. Filmo slinktis gyva ir intriguojanti, nors vaidybos gilumu nepasižyminti.
THE KLANSMAN
Paramount filmas, susuktas pagal W. B. Huie romaną apie Ku Klux Klano baltaisiais apsiaustais narius ir jų grumtynes su savo teisių reikalaujančiais negrais, kuriuos agituoja iš toliau atvykstantieji negrai ir baltieji studentai. Filmas vaizduoja tariamus prieš keliolika metų įvykusius dalykus, bet perteikia juos dabarties nuotaikomis. Yra keletas stipresnių aktorių. Richard Burton vaizduoja pietietį džentelmeną, reiškiantį simpatijas negrų teisėms, Lee Marvin vaidina svyruojantį, bet vis dėlto teisingumo kryptimi pasinešantį šerifą,o J. Simpson čia jau su priemonėmis nelabai tesiskaitąs negrų militantas, o Cameron Mitchell yra šerifo pavaduotojas ir Ku Klux Klano narys, nevengiąs kietų priemonių, net ir pastangų negrę brutalia prievarta priversti nusilenkti.
Filmas apskritai nekokios vertės vaidybiniu atžvilgiu, dar blogesnis moraliniu: moterų skriaudimas, kastravimas, žudymai, rasinis teroras, jokių svarbesnių rasinių sprendimų neiškėlimas yra paveikę, kad filmas yra įtrauktas į nevertų žiūrėti sąrašą.
2001: A SPACE ODYSSEY
Fantastinis filmas apie tarpplanetines erdvių keliones. Įvairiausios keistos išvaizdos erdvių laivai, svorio nejutimo pavaizdavimas, užšaldytų keleivių “karstai” ir kiti išsvajoti dalykai. Neįprastų keistenybių mėgėjams filmas gal ir bus intriguojantis, bet daugumui žiūrovų — kiek nuobodus, nes koncentruojamasi ne į vaidybos dramą, o į erdvių kelionių nuotykius, kurie nėra jau čia taip labai idomūs.
Juozas Prunskis