Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ
RŪPESTĮ KELIA LIETUVOS EŽERU NUSEKIMAS
Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama 2100 ežerų, kurių plotas didesnis negu vienas hektaras ir apie 1100 mažesnių kaip vienas hektaras. Bendras visų ežerų plotas yra apie 940 kvadratinių kilometrų. Tuo tarpu visų Lietuvos upių bendras plotas yra maždaug penkis kartus mažesnis. Beatodairinis melioracijos darbų vykdymas ir spartus vandens teršimas pramoninėmis bei ūkinėmis trąšomis kelia atitinkamų gamtos apsaugos įstaigų rūpestį ir verčia sudaryti įvairius planus bei projektus, kad natūraliųjų vandenų (t.y. upių ir ežerų) teršimas bei naikinimas būtų sustabdytas. Žinoma, tai nedaroma vien estetiniais sumetimais — Lietuvos gamtos grožio apsauga mažai rūpi komunistų partijos vadams, tačiau jau dabar pasitaiko, kad trūksta reikiamos kokybės vandens, o taip pat dėl to nukenčia žuvų ūkis.
Daug rūpesčio kelia ežerų vandens nusekimas, kuris per paskutiniuosius 20 metų yra būdingas visiems Lietuvos ežerams.
Dalis vandens lygio žemėjimo proceso yra natūrali: priklauso nuo metų sausrumo, ištekančių upelių vagų įsirėžimo ir pan. Tačiau ežeruose, kurie nuseko dėl natūralių gamtinių priežasčių, vanduo nukrito tarp 0,3-0,5 metro, retai kur iki vieno metro ar daugiau. Toks vandens lygio nukritimas nedaug žalos padaro ekologinei ežero sistemai. Kas kita, kai prie vandens nusekimo prisideda žmogaus ranka: tokie ežerai nukrito net iki dviejų-trijų metrų.
Tarp 1950-1970 m. nusausintų žemių plotas sudarė 1097 tūkstančius hektarų arba 36 procentus visų plotų (Mūsų gamta, Nr. 9, 1974). Iki šiol beveik be išimties buvo sausinamos visos pelkės ir drėgnos vietos, neatsižvelgiant į jų padėtį netoliese esančių ežerų atžvilgiu. Ypač žalingas melioracijos poveikis buvo pratekamiesiems ežerams. Pvz. nusausinus Gruodžio ežero (Molėtų rajonas) paežerines pelkes. Gruodžio ir Duo-bio ežerų vandens lygis nusmuko apie vieną metrą. Nusausinus kito Molėtų rajono Dūrių ežero pelkes, be šio ežero, buvo pažemintas vanduo dar Ilginio, Inketro, Limino ir Liminėlio ežeruose. Telšių rajone neatpažįstamai pasikeitė Biržulio, o Varėnos rajone — Pilvingio ežerai.
Dėl melioracijos darbų, atliktų už ežero baseino ribų per paskutiniuosius 20 metų, apie 3 metrus pažemėj o Beržuvio ežero vanduo (Švenčionių rajone). Nežiūrint to vandens atsargų sumažėjimo, iš šio ežero buitiniams reikalams kiekvieną dieną dviem mašinomis cisternomis vežamas vanduo ir tuo dar greitinamas ežero galas.
Daugelio ežerų nusekimo priežastis yra pusiau natūrali: prie nemažo skaičiaus ežerų ištekamųjų upelių anksčiau buvo pastatytos užtvankos. Paliktos be priežiūros, jos išgriuvo, o ežeruose vanduo nuseko. Prie šios nusekusių ežerų grupės priskiriami: Alaušas (Utenos rajonas), Siesartis (Molėtų raj.), Katišius, Margis, Unguris (Trakų raj.), Lukštas (Telšių rajonas) ir daug kitų.
Ežerų vandens lygio pažemėjimas neigiamai atsiliepia jų gyvenimui: sumažėja ežerų plotas ir vandens atsargos. Išnirus į paviršių pakraščių dugno daliai, sunaikinamos žuvų neršyklos ir jų mitybos bazė. Sumažėjus vandens ežeruose ir jiems paseklėjus, suaktyvėja ir ežerų užaugimo procesai, pagreitėja ir jų užteršimas. Kai kuriuose ežeruose iš pagrindų pasikeitė ir visa ekologinė sistema.
Šiuo metu paežerinių pelkių sausinimo projektus tikrina ir koreguoja Gamtos apsaugos komitetas. Tačiau ežerų vandens lygio pažemėjimo atvejų pasitaikė ir per trejetą pastarųjų metų (to komiteto veiklos kategorijoje). Pvz. Beržuolio ežeras Trakų rajone pažemėjęs apie du metrus (tas pat atsitiko ir su Armonos ežeru Ukmergės rajone), Utenos rajone Girbio ežero vanduo nusmukęs daugiau kaip pusę metro ir pan.
Nežiūrint, kad švaraus vandens ir ežerų nusekimo problema labai aktuali, šiuo metu skundžiamasi žinių apie ežerus ir juos supančius faktorius trūkumu. Ežerų tyrinėjimui skiriama nedaug dėmesio. Iš visų Lietuvos ežerų yra stebima ir tiriama tik dešimt. Nesant pakankamai hidrologinių charakteristikų, duomenų apie vandens svyravimus ežeruose, atitinkamos mokslinės įstaigos negali siūlyti teisingų sprendimų dėl ežerų naudojimo krypties, kai tuo tarpu "iš aukščiau" primygtinai reikalaujama įvykdyti vis daugiau "penkmečio planų", pristatyti daugiau ūkio produktų ir pramonės gaminių į Didžiosios tėvynės aruodus. Jeigu dėl to ir neatitaisomai nukentės vienos okupuotos šalies ekologija — Maskvai mažai terūpi.
NEVARŽOMA MENO LAISVĖ
Komunistinei spaudai dažnai užkliūva išeivijoje pasigirstą balsai, kad Sovietų Sąjungoje varžoma bet kokia kūrybinė laisvė ar prievarta nustatomos gairės, pagal kurias kūrėjas (dailininkas, muzikas, rašytojas ar kit.) turi kurti. Kiek tie priekaištai yra teisingi, galime pastebėti kad ir iš tokios kronikinės žinutės, išspausdintos "Tiesoje" gruodžio mėn. pradžioje (Nr. 282, 1974). Rašoma, kad gruodžio mėn. 2 d. Maskvoje prasidėjo TSRS Dailės akademijos XXXI sesija. Čia buvo svarstoma tapybos, skulptūros, grafikos skyrių, dekoratyvinės taikomosios dailės skyriaus ir kultūrinė bei mokslinė veikla. Sesijos dalyviai numatė 1975 metų darbo planą, kuris yra bendras ne tik pačios Rusijos menininkams, bet taip pat ir satelitinių ir okupuotų valstybių (taigi ir Lietuvos) kūrėjams. Praėjusių metų užduotis menininkams buvo — parodyti tarybinį žmogų, kaip statytoją, didvyrį, kūrėją, parodyti įvairų pačios šalies gyvenimą. Dailininkai savo uždavinį įvykdė, nes "tvirtai laikėsi lenininių partiškumo ir liaudiškumo principų, glaudžiai siejo savo kūrybą su liaudies gyvenimu". Šių metų (1975) kūrybinė linkmė eis penkmečio užbaigimo keliu. Numatyta surengti šios parodos: "Didžiosios pergalės 30-tosios metinės", "Šalies jaunystė", "Šlovė darbui". Kiekviena respublika dar turės suorganizuoti kūrinių, skirtų "fašizmo sutriuškinimui ir šalies išlaisvinimui", parodas. Taigi, Lietuvos dailininkams šių metų darbas jau nustatytas, belieka susirinkti teptukus ir įsijungti į "laisvą, nevaržomą" kūrybą.