THE LIFE AND TIMES OF GRIZZLY ADAMS
Gamtos mėgėjams labai patrauklus filmas. Švarus, visai šeimai maloni pramoga pasižiūrėti. Vaizduoja neteisingai apkaltintą žmogų, kuris pasislepia toli nuo kitų, miškinguose kalnuose, prisijaukina meškiuką ir bičiuliškai draugauja su stirnomis ir visokiausiais kitokiais žvėreliais. Tą atsiskyrėlį James Adams sėkmingai vaidina Dan Haggerty. Atgynęs nuo plėšraus žvėries indėną, ji slaugo ir su juo susibroliauja. Vėliau tą atsiskyrėlį suranda ir jo tikroji duktė. Indėnas išgelbsti jo gyvastį nuo užpuolusio lokio.
Filme daug žavingų kalnų, miškų, vandenų, žydinčių gėlių, patrauklių raudonuojančių saulėlydžių. Daugybės miško gyvulių vaizdai jų natūralioj aplinkoj. Jie toje nuošalumoje nepribaidyti ir visai nesibijo žmogaus. Čia ir lapės, vilkai, šeškai, rakūnai ir visokiausi kitokie gyviai. Režisorius R. Friedenberg sumaniai įjungęs juos į nuošalaus pabėgėlio gyvenimą. Patrauklius vaizdus lydi maloni Thom Pace muzika. Scenarijų sudaręs Larry Dobkin. Filmas susuktas Sun Classic Pictures serijoje. Savo stiliumi panašus į Walt Disney filmus. Intriguojantis vaikams, nenuobodus ir suaugusiems.
ISLAND AT TOP OF THE WORLD
Disney bendrovės filmas, kas jau garantuoja, kad jis švarus, visai šeimai tinkamas, gausus gamtos vaizdais. Filmas susuktas pagal Ian Cameron romaną: “The Lost Ones”, kuris savo nuotykiais panašus į Jules Verne apysakas. Vaizduojamas turtingas anglas (Donald Hartman), kurio sūnus ekspedicijoje į šiaurę dingęs. Anglas su antropologu (David Hartman) pasamdo prancūzų kapitoną-išradėją, nuo kurio nuperka cepeliną ir visi trys 1907 m. išskrenda į šiaurę ieškot sūnaus. Patenka į eskimų kaimą, kurie pasakoja, kad šiaurėje esama paslaptingų gyventojų, bet eskimai bijo dvasių ir nenori lydėti ieškotojų. Tačiau šie vieną eskimą pasigrobia ir per milžiniškus snieguotus kalnus skrenda, kol audra sugadina jų cepeliną.
Jie greit atranda šiaurės snieguose ugniakalnių šildomą oazę, kur gyvena prieš tūkstantį metų ten nuklydusių norvegų ainiai. Čia ieškotojai suimami. Randa mergaitę (Agneta Eckemyr), kuri ten atsiradusio anglo sūnaus išmokyta angliškai. Ji pasako, kad ieškomas sūnus yra ten. Visus sugautuosius atrastieji žmonės nori paaukoti dievams. Mergaitės padedami, su ja pabėga. Sugaunami, bet žūsta žiaurusis valdovas, o kitas geresnis juos paleidžia, pasilikęs antropologą kuriam laikui įkaitu.
Filmas labai gausus pasakos pobūdžio nuotykių. Čia ir tekanti lava, ugnimi spiaudą ugniakalniai, šventovės, milžiniški vikingų dievai, vijimosi scenos, šūviai liepsnojančiomis strėlėmis, banginių užpuolimai, lokiai, elniai, potvyniai ir daug kitokių įvairumų plačiuose arktikos plotuose, kur atrandama tropikinė sala.
Meniškų gelmių, žinoma, čia nėra vaidyboje, bet yra įdomių vaizdų, išblaškančių nuotykių. Vaikams patinka.
Kartu su šiuo filmu paprastai eina kitas Disney bendrovės filmas “Winnie the Pooh and Tiger Too”. Tai pieštinis filmas, panaudojant knygos iliustracijas iš gyvulių gyvenimo: gudrus kiškutis, klastingas tigras, kiti gyvuliai, kurie vieni kitus gaudo, sudarydami mažiesiems įdomius įvykius.
THE TOWERING INFERNO
Kas iš viso domisi filmais, sakyčiau, šį būtinai turėtų pamatyti. Ne todėl, kad stebėtų gilios, meniškos vaidybos slinktį. Čia to kaip ir nėra. Čia tik tokie daugiau lyg epizodai, sukurti talentingų aktorių, tačiau žiūrovą sudomina ta ypatinga filmo technika, garso ir vaizdiniai efektai, kurie ištisas filmo užimamas 165 minutes giliai suintriguoja stebėtoją. Vaizduojamas degąs 138 aukštų dangoraižis San Francisco mieste. Stiprus įspūdis gaunamas, filmuo-tojams panaudojus miniatiūrinį dangoraižio modelį su besiveržiančiomis iš jo liepsnomis, bet ir tragiškai dramine įtampa pastato viduje. Tai paskutinis žodis toje serijoje didingų, daug dolerių kainavusių filmų, vaizduojančių masines nelaimes, žiūrovą gąsdinančias ir stebinančias. Filmas sukurtas jungtinėmis 20th Century-Fox ir Warner Bros jėgomis, įtraukiant taip gabius aktorius, kaip Paul Newman, kuris čia gana sumaniai atlieka architekto vaidmenį; Steve McQueen — ugniagesių vadovas, gyvai perteikiąs šaltą drąsumą, atsargų sumanumą, užjaučiantį draugiškumą. Filme jam daugiau tenka pasireikšti, kaip pačiam Paul Newman. Nuostabiai čia savo uždavinį atlieka ir San Francisco, Los Angeles ugniagesių komandos, su kariškų helikopterių daliniais. Filme vystosi ir romaniukas tarp Paul Newman vaizduojamo architekto bei jo sužadėtinės (Faye Dunaway).
Čia randame ir kitas Hollywoodo žvaigždes, kaip W. Holden, Fred Astaire, Rich. Chamber-lain, Jennifer Jones ir kt. Filmas pilnas masinių scenų: čia svečiai prabangioje dangoraižių puotoje, čia gaisro liepsnų ir dūmų apsiausti įsibaiminusieji benorį pasprukti iš mirtino pavojaus, čia daugybė sužeistų ir žuvusių. Filme yra įtikinančios vaidybos, bet daugiausia — ryškių specialių efektų.
Filmą sumaniai surežisavęs J. Gullermin, pagal S. Silliphant scenarijų, sukurtą panaudojant veikalus autorių: R. M. Stern “The Tower”, Th. N. Scortia “The Glass Inferno”.
Kai kurie specialistai tik prikiša, kad filmas prasilenkia su tikrovės galimybėmis. Pvz. vaizduojama, kad dangoraižio viršuje buvo tankas su milijonu galionų vandens. Susprogdinus tanką, žemyn besiveržiantis vanduo užgesina gaisrą. Bet tiek vandens svertų 4000 tonų. Koks tankas tokią sunkenybę išlaikytų ir koks architektas tiek vandens į dangoraižio viršūnę keltų? Taip pat dujų vamzdžių niekas netiestų palei laiptus.
THE GODFATHER, Part H
Pirmaujančio pasisekimo susilaukęs “The Godfather”, su vadovaujančiu aktoriumi Marlon Brando, buvo akstinas sukurti šį filmą — lyg tęsinį ano. Filmas sudarytas iš medžiagos, esančios M. Puzo romane “The Godfather”. Šiam antram filmui tekstą paruošė tie patys: filmo režisierius ir vadovas Fr. Coppola su knygos autoriumi M. Pužo. Deja, ši antroji dalis nesusilaukė tokio pat pasisekimo. Filmų kritikai ją šaltokai priima, prikišdami, kad antroji dalis beveik niekuo nepraturtina pirmosios, pasilikdama tolokai užpakaly.
Ši antroji dalis neįprastai ilga — tęsiasi beveik tris su puse valandos. Jei pirmoje “Godfather” dalyje Marlon Brando sugebėjo gengsterišką intrigą apvilkti aukštu meniškumu, antroje dalyje Brando nebuvimas gerokai jaučiamas. Šiame tęsiny nėra charakterių, kurie mobilizuotų žiūrovo dėmesį, ir filmui trūksta dinamizmo.
Filmas vaizduoja išaugimą įtakos Vito Corleone, kuris iš Sicilijos persikėlė 1917 m. į New Yorką. Jį čia vaidina Robert De Niro; jo veiklos tęsinį sudaro jo sūnus Michael (jo vaidmeny Al Pacino) — naujasis Mafijos didžiūnas, siekiąs kontrolės Las Vegas linksmybių vietose. Filme rodomi įvykiai šokinėja pirmyn ir atgal, perkeldami žiūrovą į Siciliją, Kubą, Lake Tahoe, Floridą, tuo įnešant stebėtojams šiokio tokio susimaišymo.
Šio filmo susukimas pareikalavo 13 milijonų. Nėra ko sakyti, kad scenų paruošimas, kostiumai, modernių vasarviečių pademonstravimas rodo, kad su doleriu nereikėjo taip jau labai skaitytis. Aktorių vaidyba būtų nebloga, pastatymas gana ištaigingas, tačiau turinys kriminalinis — apie Mafijos terorą ir žudymus, o ir šioje srityje po pirmosios dalies jau nieko labai naujo nebepasakoma, nors pats filmas gana intriguojantis ir pagrindinių aktorių — Niro ar Pacino — vaidyba verta dėmesio. Esama tik pagrindo įtarti, kad Niro yra nemažoje Brando vaidybos įtakoje. Vis dėlto, nors filmas netampa pirmaujančiu, žiūrovas, jį stebėdamas, nenuobodžiaus, tik Mafijos siautėjimai gali daugelį paveikti atstumiančiai. Filmas suaugusiems.
THE MAN WITH THE GOLDEN GUN
Tai jau devintas Bond stiliaus filmas, surežisuotas Guy Hamiltono, investuojant į jį milijonus ir žiūrovą stebinant įvairiais techniškais įrengimais, kuriais įstengiama pagauti saulės energiją, ją panaudoti praktiškam namų reikalui ir jos koncentruotos kaitros spinduliu net sprogdinti lėktuvus. Filme tų techniškų efektų daug. Milžiniški įrengimai nuošalioj saloj, apokaliptinė užbaiga baisiuose sprogimuose ir liepsnose. Netrūksta ir nuostabių manekenų, judančių ir šaudančių. Įpinta ir ypatingai pavojingos automobilių gaudymosi lenktynės, rytiečių kung-fu grumtynės. Netrūksta ir poros romanėlių bei bauginančio keistuolio, kupino brutalumo ir varžybų dvasios Scaramangos, kurį čia vaidina Christopher Lee. Jo sumanaus varžovo vaidmeny Roger Moore, pasižymįs išradingumu ir šaltakraujiškumu. Įtraukta ir pora moteriškių, kurios gal daugiau pasižymi grožiu, kaip vaidyba.
Filmas turi įvairumo: vaikymasis laivukais, lėktuvo skrydis viršum dailių vandenų, fantastiški nuotykiai. Šie Bond filmai yra surinkę per metus po 40 mil. dolerių. Ir šis turi intrigos, bet ieškantiems vaidybos meno —- per lėkštas. Moraliniu atžvilgiu — suaugusiems.
Juozas Prunskis