Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI
NUMATYTA SURUOŠTI IŠKILMINGĄ M. K. ČIURLIONIO 1OO-TOJO GIMTADIENIO JUBILIEJŲ
Vilniuje įvyko iškilmių rengimo reikalu pasitarimas, kuriame dalyvavo tarybinių tautų žymūs meno veikėjai: kompozitoriai, muzikologai, dailininkai, spaudos ir respublikinių įstaigų bei organizacijų atstovai. Tie visi parodė labai didelį susidomėjimą žymaus lietuvio dailininko ir muziko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybiniu palikimu mūsų šalyje ir užsienyje.
M. K. Čiurlionio jubiliejinei komisijai vadovauja TSRS Kompozitorių sąjungos valdybos sekretorius, TSRS liaudies artistas D. Kabalevskis. Jubiliejinis vakaras įvyks šių metų spalio mėn. TSRS Didžiajame teatre Maskvoje.
Ruošiantis minėti šią sukaktį, visuomenėje pastebimas didelis susidomėjimas ne tik Čiurlioniu, bet ir jo kūrybiniu palikimu bei išsaugojimu. Didelius nuopelnus reikia priskirti Lietuvių Dailės draugijai, kuri tuoj po dailininko mirties surinko daugumą jo išlikusių kūrinių ir surengė pomirtinę parodą 1911 m. balandžio 23 d. Vilniuje. Tais pačiais metais 158 Čiurlionio dailės kūriniai buvo išstatyti Maskvoje, o 1912 m. pradžioje perkelti į Peterburgą. Šių parodų dėka Čiurlionio kūryba susilaukė palankaus įvertinimo — pasirodė pirmoji B. Lemano monografija apie Čiurlionį. Jo kūrybai buvo skirtas 1914 m. "Apolon" žurnalo 3 nr., gausiai iliustruotas, o taip pat ir atskiras šio žurnalo leidinys, skirtas Čiurlioniui.
Vežiojant Čiurlionio kūrinius iš miesto į miestą, daugumas pastelių ir praskiesta tempera atliktų darbų labai nukentėjo. Šiandien Lietuvoje sudaryta Čiurlionio kūrinių nuo sugedimo saugojimo ir atnaujinimo dailininkų grupė, kuriai vadovauja dailininkė G. Drėmaitė, dail. N. Muralytė, dail. A. Želvienė, dail. Kuprevičienė, chemikė L. Vedreckienė ir fizikas rentgenologas J. Vaitkus. Iki šiol atnaujintas 41 piešinys, 4 fluorofortai, apsaugota ir nuvalyta 16 pastelių.
1973 m. dail. G. Drėmaitė atnaujino Čiurlionio kūrinį "Paukščiai saulėlydyje" (tempera, popierius). Šis darbas žinovų buvo didžiai įvertintas. Taip pat buvo atnaujinti tapybos kūriniai: "Miškas" (atnaujino N. Maurelytė), "Preliudas — Fuga" (atnaujino G. Drėmaitė), "Eskizų albumėlis" (atnaujino A. Želvienė). Šiuo metu atnaujinama 16 Čiurlionio kūrinių, tarp kurių išskirtini: "Demonas", "Juozapo sapnas", "Rojus" ir "Saulės pasveikinimas".
Meno srities žinovai ištyrė, kad Čiurlionis tapė ant prasto popieriaus jautria pastelės technika arba labai praskiestais temperos dažais. Mažai sutvirtintos pastelės nesugrąžinamai nukentėjo jau pirmose kelionėse.
M. K. Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo mėn. 22 d. Dzūkijoje, Varėnoje. Būdamas penkerių metų vaikas, pradėjo skambinti pianinu iš klausos, o septynerių metų jau skambino iš gaidų. Subrendęs buvo vidutinio ūgio, petingas, tvirtas, žalsvai mėlynų akių, geros, nedrąsios šypsenos, švelnaus ir santūraus būdo. Jis mirė 1911 m. balandžio mėn. 10 d. Pustelniko sanatorijoje prie Varšuvos. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.
POETAS ADOMAS MICKEVIČIUS
"Literatūros ir Meno" savaitraštyje, nr. 7, 1975 m., rašoma: "Netoli Naugarduko gimė ir savo vaikystę praleido didysis lenkų poetas Adomas Mickevičius. Jo eilėraščiuose įamžinti šio krašto padavimai, gimtųjų apylinkių vaizdai. A. Mickevičiaus name — muziejuje saugoma daugiau kaip du tūkstančiai eksponatų: asmeniniai poeto daiktai, dokumentai, knygos su autografais, amžininkų prisiminimai, poezijos kūriniai, išleisti dar jam gyvam esant. Už reikšmingus darbus, propaguojant A. Mickevičiaus kūrybą, Lenkijos Liaudies Respublikos kultūros ir meno ministerija apdovanojo muziejų ženklu "Už lenkų kultūros nuopelnus".
Nors A. Mickevičius rašė lenkiškai, bet ir mums, lietuviams, jis artimas. Jis pats Lietuvą vadino savo tėvyne.
ŽUVINTO EŽERE ŽIEMOJA 329 GULBĖS
Lietuvoje pastarosios keturios žiemos buvo labai šiltos, o ši — nepalyginama. Apie Žuvinto ežerą žmonės gyvena pavasarinėmis nuotaikomis: labai dažnai gali pamatyti skraidančius varnėnų būrius, pievos ir dirva supurenta kurmių. Kiek akis užmato, besniegės platumos nusėtos jų išraustais kupstais.
Tiek daug gulbių Žuvinte dar nėra buvę. Po kiekvieno atšilimo ledo properšos padidėja ir susidaro savotiški ežerėliai ežere. Šios properšos labai palankios gyventi gulbėms.
Žiemojančių gulbių dar galima užtikti Nemuno, Neries, Šešupės, Strėvos, Verknės, Ančios ir kitų upių atkarpose, o taip pat Kuršių marių pakrantėse ir kai kuriuose Žemaitijos bei pietų Lietuvos ežeruose. Iš viso viduržiemio vandens paukščių apskaitos metu, drauge su žuvintiškėmis, susidaro 450 žiemojančių gulbių.
Žuvinto ežeras yra Dzūkijoje, 8 km į šiaurę nuo Simno miestelio. Ežeras labai apžėlęs, turi daug plaukiojančių augalinių salelių ir didžiulius plotus pelkių-durpynų. Ežeras vakaruose susilieja su dideliu mišku. Žuvintas ir jo pelkės yra tapusios paukščių "rojumi". 1936 m. buvo paskelbtas gamtos apsaugos rezervatu. Jame peri gulbės ir daugybė kitokių vandeninių paukščių. Dėl nepaprastų savo hidrologinių, biologinių ir kitų geografinių savumų jis susilaukė tinkamo kraštotyrininkų dėmesio ir yra vienas iš tiksliausiai ir visapusiškai ištirtų ežerų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
TRUMPAI
• Įprastinės žirgų lenktynės ant ledo Dusetose šiemet neįvyko, nes žiema per šilta, ir ežeras nebuvo pakankamai užšalęs.
• 1974 m. Lietuvoje išspausdintos 25 poezijos knygos. Jų tarpe A. Strazdelio "Giesmės apie siratas", S. Neries "Širdis mana — audrų daina".
• Dzūkai visada ir visur judrūs. Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonuose prasidėjo į-prastinis "Dzūkų godų" konkursas. Paprastų žmonių dainos, linksmos pasakorių poringės pirmiausia suskambo Simne. Didžiausio įvertinimo susilaukė Simno kultūros namų moterų ansamblis, padainavęs dzūkų krašto dainas.
• Prieš devynerius metus minint poeto Prano Vaičaičio gimimo devyniasdešimtmetį, buvo kalbėta, kad būtų gražu poeto vardu pavadinti Sintautų vidurinę mokyklą. Dabar rašo, kad ateinančiais metais, minint jo gimimo šimtmetį, bus gera proga šiam pasiūlymui prisiminti. Taigi — dešimtmečio planas.
• 1974 m. lietuvių apsakymų antologija "Gintaro krantai", sudaryta S. Sabonio, yra išversta į slovėnų kalbą ir išspausdinta 12,000 egzempliorių. Antologija pradedama Žemaitės apsakymu "Marti". Joje taip pat yra J. Biliūno, Lazdynų Pelėdos, Šatrijos Raganos, V. Krėvės, J. Savickio kūriniai. Kiti — dabartinių rašytojų apsakymai.
• Lietuvą lankantieji ekskursantai aiškiai pastebi, kad po Sniečkaus mirties Lietuvoje padėtis pablogėjusi: vis daugiau ir daugiau pastebima rusų įtaka, ypač Vilniuje. Ekskursantai taip pat yra labiau varžomi, daugiau sekami, griežčiau tikrinami jų lagaminai.