1975 / BALANDIS - APRIL / VOLUME XXVI, NO. 4
111 |
Ses. M. Margarita |
|
112 |
Vincentas Liulevičius |
|
114 |
J. Venckus, S.J. |
|
121 |
B. Krištanavičius, S.J. |
|
124 |
Kunigas X |
|
128 |
Marija Eivaitė |
|
132 |
Vilija Vakarytė |
|
133 |
Pr. Skardžius |
|
135 |
Antanas Dundzila |
|
137 |
D. ir G. Vakariai |
|
139 |
J. Prunskis |
|
141 |
J. Pr. |
|
144 |
Šis numeris iliustruotas Teresės ir Jono Bogutų fotografijos darbais. Viršelyje ir 127 psl. — J. Bogutos nuotr.; 110 ir 126 psl. — T. Bogutienės nuotr. Nuotraukos iš “L.L.” jubiliejinės šventės (143 psl.) — Algirdo Grigaičio.
LAIŠKAI LIETUVIAMS (Letters to Lithuanians). Published monthly except July and August, when bi-monthly, by the Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, Illinois 60636. Yearly subscription $6.00, single copy 60 cents. Second class postage paid at Chicago, Illinois, and additional mailing office.
Praėjus žiemai ir atėjus pavasariui, žmogus nė nepajunta, kaip ir jis prie tos pavasariškos nuotaikos prisitaiko. Pasikeičia jo būdas, išvaizda ir mintys. Ateina noras džiaugtis ir gyventi. Juk žmogus ne žiemos mirčiai, o pavasariškam gyvenimui yra skirtas.
Kai krito rudens lapai, atrodė, kad miršta gražioji vasaros gamta, miršta amžinai... Pralėkė trumpas žiemos akimirksnis— ir štai iš po tų pačių nukritusių lapų kelia galvas jaunutės, besišypsančios ir gyvenimu alsuojančios gėlės. Teisingai Marija Pečkauskaitė sakė: "Ak ne! Mirtis nėra baisi. Tai juokas, pasislėpęs už ašarų, džiaugsmas už sopulių, tai balžiedžio žiedas po sudžiūvusiais lapais" (Sename Dvare).
Kas galėjo tikėti, kad iš po sudžiūvusių ir supelėjusių rudens lapų stiebsis į saulę kvapios pavasario gėlės? Ir žmogaus gyvenimas yra pavasario gėlė. Tik laikinai rudens lapai ją gali paslėpti. Ateis pavasaris, ir ji vėl stiebsis į Saulę, kuriai ji yra skirta, kuriai ji auga ir žydi.