Danguolė Sadūnaitė
VASARA
1.
Upė siaura, kaip riešas.
(Žemė plačiabrylė,
obuoliais kvepianti).
: : : : :
Kalbėsiu tau tyla medžio.
Kalbėsiu tau tyla žolės...
2.
Palauk!
Ateis rugpiūčio mėnuo.
Įgels tave savo mėlynumu...
PRIE VANDENS
1.
Pieva, kaip mergvakaris —
ir bijai, kad saulės aromatas
suteps
tavo drabužį...
2.
Kai vakare
dangus,
lyg gaisrininkų orkestras,
gros
ir supsis,
supsis vandenyje
nuogas mėnulio siluetas
(ir staiga — tokia brangi,
tokia brangi tau jo draugystė...)
* * *
1.
Pavasarį
šviesa, kaip sviedinys —
kieme medžiai juo svaidosi.
2.
Ir ko aš čia stoviu,
į tavo žvilgsni atsirėmusi?
Žodžiai, kuriuos girdžiu,
mano burnoje —
kaip stiklas,
kaip stiklas...
PRIE JŪROS
I.
Miškas iširo spalvose...
: : : : :
Saulė:
sunkus,
pasviręs i šoną:
raudonas.
........ ........ ........
Ūžiantis
rudens karnevalas.
II.
1.
Virš miško
ji susidegina save —
kaip pagonis.
2.
Paskui audra.
(Staigūs debesys)
ir medžiai,
sulyti spalvotu, pernokusiu lietumi...
KELIONĖ
1.
Dabar bus viskas kitaip.
Tėvas ars sniegą.
Iš prietemos —
motina numegs rūbelius
šešėliuotus...
2.
Viskas kitaip bus dabar.
: : : : :
Šviesa aptems akyse,
juokas bus skaudus, kaip ašaros.
(Pagalvis — tik sapno aižena).
3.
Iš šiaurės žiema.
Iš vakaru žiema —
mus tramdo,
pilnoje aprangoje.
PAMATAI
1.
Stačiau smėlyje,
ir namai sugriuvo...
Sugriuvo namai,
kai stačiau ant uolos...
2.
Dabar, kai statysiu,
būsiu išmintingesnis.
Pradėsiu
su dūmais iš kamino...
(Leopold Staff)