Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J./ Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
KUO PAKEISTI VEIKSMAŽODĮ “BOVYTI"
Lenkų kilmės veiksmažodis "bovyti" bendrinėje kalboje, be abejo, nevartotinas. Sangrąžinė jo forma "bovytis" lengvai pakeičiama veiksmažodžiu žaisti, tačiau sunkiau rasti pakaitalą jo paprastai, nesangrąžinei formai. Nors daugelis ir žino, kad šis žodis nelietuviškos kilmės, bet, neturėdami tinkamo pakaitalo, kasdieninėje kalboje jį vartoja, pvz.: Pabovyk vaiką, kad neverktų. Kai kuriose tarmėse "bovyti" reikšme vartojamas žodis žadinti. Štai keli pavyzdžiai: Kai jį žadini visaip, kaip išmanydamas, tai dar neverkia, bet tik nusisuk kur, tai ir pradeda rėkti (Tauragnai). Tavo vaikelis jau didelis, kai tik žadini, tai jau juokias (Daugėliškis). Vos tą vaiką obuoliu nužadinau (Alksnėnai).
Bendrinei kalbai toks veiksmažodžio "bovyti" pakaitalas nėra parankus, nes jis gali būti dviprasmiškas. Pasakymas "pažadink vaiką" gali reikšti "prikelk vaiką iš miego" arba "pabovyk vaiką", t.y. "jį pašnekink, pramanyk jam kokį įdomų užsiėmimą, padėk jam žaisti" ir pan. Ši veiksmažodžio žadinti reikšmė nėra pagrindinė, o antrinė. Pažiūrėkime, ką apie jį sako Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Vilnius 1972): žadinti, -a, -o 1. budinti, kelti: Žadinti ką iš miego. Kelsi rytelį nežadinama. 2. daryti veiklesnį, ryškiau juntamą: Žadinti apetitą. Žadinti vaizduotę. Žadinti širdyje ilgesį, gailesį. Paskui žodyne nurodoma, kad šnekamojoje kalboje šis veiksmažodis vartojamas reikšme raminti, linksminti, pvz.: Verkiantį vaiką reikia žadinti. Akį žadino pražydusios gėlės.
L. Rėzos dainyno 164 dainoje yra pavartotas žodis žaidinti: Gavo sūnytį, ant baltų rankų nešiotą, aukso žieduku žaidintą. Veiksmažodis žaidinti savo daryba ir reikšme yra visiškai pateisinamas. Šalia veiksmažodžių porų: kaisti - kaitinti, lesti - lesinti, pykti - pykinti, juoktis - juokinti galime vartoti ir žaisti - žaidinti. Šis veiksmažodis yra ir Dab. lietuvių kalbos žodyne.
TEISINGAS, TAISYKLINGAS, TINKAMAS
Būdvardis teisingas dažniausiai vartojamas reikšme "atitinkantis tiesą, tikrovę, neprasilenkiantis su tiesa, nemelagingas", pvz. teisingas žodis, teisinga nuomonė, teisingas liudijimas, teisingas teismo sprendimas, teisingas žmogus (kuris savo žodžiais ir veiksmais nenusikalsta tiesai, nepažeidžia kitų teisių).
Ir šnekamojoje kalboje, ir raštuose būdvardis teisingas (taip pat ir prieveiksmis teisingai) gana dažnas, o periodinėje spaudoje — kartais net ir per dažnas. Būdvardis teisingas neretai be reikalo išstumia kitus žodžius — taisyklingas, tinkamas, geras, tikslus ir pan. Šių žodžių negalima laikyti būdvardžio teisingas sinonimais.
Duosime keletą būdingesnių pavyzdžių, dažniausiai paimtų iš mūsų periodinės spaudos, rodančių nepageidautinus žodžio teisingas vartojimo atvejus.
1. Būdvardis teisingas (arba prieveiksmis teisingai) keistinas į taisyklingas (taisyklingai):
Tai yra neteisingas (=netaisyklingas) šio žodžio rašymas. Sportininkui yra labai svarbu teisingai (= taisyklingai) kvėpuoti. Lietuvių kalbos pamokose mokiniai yra mokomi teisingos (=taisyklingos) rašybos. Tame straipsnyje ne visur yra teisingai (= taisyklingai) dedami skyrybos ženklai. Kai kurie žodžiai yra neteisingai (netaisyklingai) vartojami.
Ne vietoje pavartoti žodžiai teisingas, teisingai kartais gali sukelti dviprasmiškumo. Pavyzdžiui, periodinėje spaudoje buvo straipsnis, pavadintas "Teisingai rašykime". Perskaičius tokią antraštę, ne vienam susidarė įspūdis, kad autorius pasišovęs iškelti kur nors aprašytus iškreiptus faktus. Iš tikrųjų ten buvo keliamos kai kurios kalbos klaidos. Tad toji antraštė turėjo būti: "Taisyklingai rašykime". Galime dar palyginti pasakymus: teisinga kalba ir taisyklinga kalba. Teisinga kalba yra tokia, kai žmogus sako tiesą, nemeluoja, o taisyklinga— kai kalboje nepažeidžiamos gramatikos ir kitos taisyklės.
2. Būdvardis teisingas (priev. teisingai) keistinas į tinkamas (tinkamai):
Dažniausiai žmogus tunka dėl neteisingos (=netinkamos) mitybos. Tik nuodugniai apžiūrėjęs ligonį, gydytojas gali nustatyti teisingą (=tinkamą) gydymą. Labai svarbu teisingai (= tinkamai) suderinti rūbų spalvas. Jie savo sūnų auklėja neteisingais (= netinkamais) metodais. Vaiko energiją reikia nukreipti teisinga ( = tinkama arba gera) linkme. Skaitant teisingiausias ( = tinkamiausias, geriausias) atstumas nuo knygos yra 33-35 cm. Neteisingai elgiasi ( = netinkamai elgiasi, negerai daro) tie, kurie tuoj po valgio eina maudytis.
3. Teisingas (teisingai) keistinas į tikslus (tiksliai):
Ar negalėčiau sužinoti teisingą ( = tikslų) laiką? Aš neatsimenu jo teisingo (= tikslaus) adreso. Prokuroras prižiūri, ar teisingai (= tiksliai) laikomasi įstatymų. Šis apibrėžimas yra neteisingai ( = netiksliai) suformuluotas.
Dar galima pridurti, kad šnekamojoje kalboje žodis teisingai labai dažnai vartojamas tais atvejais, kai klausytojas, atsiliepdamas į kito kalbą, patvirtina jo žodžius ar pritaria jo nuomonei. Tokiais atvejais daug vaizdingesni ir būdingesni būtų kitokie patvirtinimai: teisybė, gerai sakai, iš tikrųjų ir t.t. Štai pora pavyzdžių:
— Aš manau, kad mums reikėtų trupučiuką pailsėti.
— Teisingai ( = Iš tikrųjų. Gerai sakai).
— Žiūrėk, jau tavo laikrodis sustojęs.
— Teisingai (=Tikrai, Teisybė, Iš tikro).
Iš visų čia pateiktų pavyzdžių matyti, kad daugeliu atvejų, būdvardį teisingas ar prieveiksmį teisingai pakeitę kitais artimos reikšmės žodžiais, ne tik paįvairiname kalbą, bet ir tiksliau išreiškiame savo mintis.
DVIEM AR DVIEMS
Skaitvardžio du naudininko ir įnagininko forma yra dviem. Ši forma yra dviskaitinė (be s gale). Tokia šio skaitvardžio forma ir tėra galima, nes skaitvardis du tik dviskaitos formą ir tegali turėti. Šnekamojoje kalboje ir spaudoje pasitaiko formų ir su s gale: dviems. Tokia forma yra netiksliai pavartojama pagal kitų žodžių analogiją. Taip dažnai pasako ar parašo asmenys, kilę iš tų tarmių (rytų aukštaičių, dzūkų, kapsų), kur daugiskaitos naudininkui vartojama dviskaitos forma: laukam, vaikam, žmonėm. Jie, išmokę bendrinės kalbos formą (su s gale: laukams, vaikams, žmonėms), mano, kad reikia ir skaitvardžio du naudininkui pridėti s (dviems). Tas pat pasakytina ir apie įnagininko linksnį. Tad forma dviems bendrinėje kalboje nevartotina.
VIETININKO TRUMPINIMAS
Daiktavardžiai su galūnėmis -is, -ys, -uo vietininko linksnyje turi galūnę -yje. Bendrinėje kalboje galima vartoti ir sutrumpintą vietininko formą su galūne -y, tačiau neteiktinas trumpinimas su galūne -yj. Tad galima vartoti: pilyje arba pily, lopšyje arba lopšy, akmenyje arba akmeny, bet neteiktina: pilyj, lopšyj, akmenyj.
Kalba yra kur kas daugiau, negu tik socialinę funkciją turis instrumentas: ji pats brangiausias tautos turtas. Kuo? Tuo, kad žmogus jos pagalba žengia į pasauli ir susipažįsta su gyvenimu.
J. Eretas