GODFRIED BOMANS
Sykį gyveno pasakininkas, kuris pajuto artėjančią mirtį. Visą savo gyvenimą jis sekė pasakas apie nykštukus; dabar, prieš mirtį, panoro pamatyti tikrą nykštuką. Jis išžiūrėjo spintą, išieškojo dėžutėse, po bufetu, bet niekur nerado nykštukų. Tuomet pasakorius pravirko:
— Mielasis Dievuli, — verkė jis, — jie pasibaigė. Nebėra nė vieno daugiau. Visą gyvenimą tikėjau, kad nykštukų esama, bet matai, kaip nusivyliau. Tiesą sakė gretimas krautuvininkas, kuris mane visuomet išjuokdavo. Dabar aš nieko daugiau nebelaukiu iš gyvenimo.
Tai pasakęs, pasakorius atsigulė į lovą, užpūtė žvakę ir ėmė laukti mirties. Bet mirtis nesirodė, ji buvo paklydusi ir burnodama vaikštinėjo aplink namus.
— Ar čia gyvena pasakorius? — sušuko ji prie lango.
— Taip, Mirtie! — atsiliepė pasakininkas iš lovos. — Įeik! Pribaik! Man jau neliko jokio malonumo gyventi. Saugokis slenksčio, nes viena lenta yra atplyšusi.
— Tu esi keistuolis, — pratarė Mirtis, pasilenkdama virš jo lovos, — tu laukei manęs? Žmonės visada manęs bijo. Ar tau patinka, kad aš atėjau?
— Taip, — šypsodamasis atsiliepė pasakorius, — man labai malonu. Mirtie. Nykštukas nepanoro ateiti, todėl džiaugiuos, kad bent tu esi. Ar vienas, ar antras...
— Ką tu kalbi apie nykštuką? — tarė nustebusi Mirtis. — Tu esi tikras Sekupasaka, teisybė. Ištirk geriau savo sąžinę, pagalvok apie nuodėmes ir amžinybę. Tai bus naudingesnės mintys. Tuo tarpu aš pasivaikščiosiu sode. Pašauk mane, kai būsi pasiruošęs.
Pasakorius gulėjo ant nugaros, žvelgė į lubas ir bandė mąstyti apie savo nuodėmes ir jų bausmę. Bet tai jam vis nevyko, vis grįždavo mintys apie nykštukus.
— Mielasis Viešpatie! — meldėsi jis — Esu tik vargšas Sekupasaka, visai neišmintingas. Nepyk už mano vienintelį norą, kurį jaučiu: leisk man išvysti nykštuką!
Bet nykštukas nesirodė. Pasakorius laukė ir laukė, paskui pasuko galvą ir žvelgė pro langą į sodą, kur stovėjo Mirtis greta rožių krūmo ir jam linksėjo.
— Ateik! — sušuko pasakorius. — Ateik, Mirtie!
Ir Mirtis atėjo.
Ji paėmė pasakorių ant rankų ir padėjo Dievui po kojų.
— Kas jis toks? — paklausė Dievas.
— Tai Sekupasaka, — atsakė Mirtis, — kuris ką tik mirė.
— Kokia buvo jo paskutinė mintis? — paklausė Dievas.
— Jis norėjo pamatyti nykštuką, — kukliai atsakė Mirtis.
Dievas šyptelėjo.
— Tai yra gera mintis, — tarė jis, — todėl įleisk pasakorių į vidų.
Iš olandų kalbosvertė Z. Tenisonaitė
GODFRIED BOMANS (1913—1972) gimė Olandijoje, Hagos mieste. Studijavo teisę Amsterdame ir filosofiją Nijmegene. Rašė romanus, noveles, apybraižas, teatro veikalus, pasakas ir pasakojimus vaikams. Godfried Bomans yra vienas iš daugiausia