MIRĖ DAIL. JONAS RIMŠA
Jonas Rimša gimė 1903 m. Lietuvoje, Svėdasuose, Tumo-Vaižganto gimtinėje, o paskutiniuoju laiku gyveno Kalifornijoje. Visada žvalus ir kūrybingas, apkeliavęs beveik visą Pietų Ameriką, nutapęs šimtus paveikslų, išbarstytų po visą pasaulį.
Labiausiai, gal būt, Joną Rimšą įvertino Bolivijos vyriausybė, 1943 m. jį pakviesda-ma suorganizuoti meno mokyklą Sucre mieste ir jai vadovauti. Už nuopelnus Bolivijos kultūrai 1950 m. vyriausybė jį apdovanojo aukščiausiu civiliniams asmenims skiriamu ordinu El Condor de los Andes. Atgijo Bolivijos menas. Į gyvenimą išėjo daugelis jaunųjų dailininkų, kurie vėliau nepamiršo ir savo mokytojo J. Rimšos. Nepamiršo jo nė Bolivijos universitetas, suteikdamas jam garbės profesoriaus titulą. 1975 m. Bolivijos sostinės La Paz miesto Kultūros taryba surengė Jonui Rimšai pagerbti jo darbų parodą, išleido gražų spalvotą kata-logą ir jame išvardino visus jo buvusius mokinius.
Svarbiausi J. Rimšos tapybos darbai yra iš Bolivijos indėnų pasaulio. Šį pasaulį jis sugebėjo iškelti į meno aukštumas. Tuo jis ir išsiskyrė iš kitų dailininkų, kurie dirbo ta pačia kryptimi.
Rimšos kūryboje temos atžvilgiu galima matyti trys pagrindiniai objektai: portretai, figūrinės kompozicijos ir peisažai. Pradžioje jis naudojo mokykloje įsigytą klasikinį stilių, bet vėliau sukūrė savitą "rimšišką" braižą bei stilių. Jo kūryba yra paprasta, aiški, reali.
M. Ivanauskas
• Į Kubą buvo nugabenta 10.000 Šv. Rašto knygų. Jas Castro įsileido, nes tai buvo pažadėjęs Čilės vyskupams, kai lankė prezidentą Allends. Lėšų tam reikalui Čilės kardinolas Raul Silva surinko: 10.000 dol. iš savo draugų, o 5.000 dol. gavo iš Vatikano.
• Pedro Joaquin Chamorro, žymios katalikų šeimos narys, "La Prensa" laikraščio leidėjas Managvoje, Nikaragvoje, buvo klastingai nužudytas. Jis buvo kovotojas už spaudos laisvę, dažnai diktatūrinio režimo kalinamas, kankintas. Colombia universitetas buvo jį apdovanojęs garbės žymeniu.
• Poetui Bernardui Brazdžioniui paskirta 1000 dol. Lietuvių Rašytojų draugijos premija už poeziją.
• Lotynų Amerikos katalikų studentų atstovai, suvažiavę į Buenos Aires, Argentiną, paskelbė bendrą pareiškimą, kur pabrėžė tvirtą nusistatymą prieš marksizmą ir įsipareigojo ryžtingai ginti krikščionybės principus prieš sąjūdžius, kurie skelbia materialistinį ateizmą.
• Arkv. J. Schmondiuk, pakeltas ukrainiečių apeigų eparchu Filadelfijoje, tapo 300.000 ukrainiečių rytų apeigų vyriausiu dvasiniu vadovu JAV-se.
• Kun. Ant. Skurla, pranciškonas, išrinktas vadovu naujai susidariusios rytų apeigų katalikų vienuolių sąjungos, į kurią įeina ukrainiečiai ir gudai vienuoliai vakarų pasaulyje.