Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas— PROF. PETRAS JONIKAS
BŪTINAI PASKAITYKIT!
Jau pakankamai įsitikinome, kad išeivijos lietuviai labai mažai tesirūpina savo kalba. Dabar mūsų tėvynėje braute braunasi į lietuvių kalbą visokios svetimybės, bet laikraščių ir žurnalų redaktoriai savo leidinius nuo jų labai kruopščiai saugoja. Skaitant ten išeinančią spaudą, labai sunku surasti kokią nors rašybos ar skyrybos klaidą, o ką galima pasakyti apie mūsų išeivijos spaudą? Laikraščiuose ir žurnaluose čia kiekvienam puslapy mirgėte mirga rašybos bei skyrybos klaidos ir visokie nevartotini posakiai. Kiekvienas redaktorius, kiekvienas rašytojas mano pakankamai mokąs savo gimtąją kalbą ir jos taisyklingumu bei kultūra visiškai nesirūpina. Šiame skyriuje jau po keletą kartų rašėme apie kai kuriuos nevartotinus, iš kitų kalbų išverstus posakius, bet kai kurie mūsų veikėjai ir savo kalbose, ir straipsniuose vis nuolat juos kartoja. Vienos organizacijos pirmininkas beveik kiekvieną savo sakinį pradeda žodžiais "kas liečia",kitos organizacijos pirmininkė niekuomet nepasakys datos lietuviškai, bet vis vertiniu iš rusų kalbos: "šešto kovo, dvylikto balandžio, penkiolikto rugsėjo”ir t.t. O tos organizacijos sekretorė vis protokoluose rašo: "buvo nutarta sekančiai... buvo pareigomis pasiskirstyta sekančiai"ir pan. Mūsų studentijos atstovai savo kalbose bei rašiniuose vis džiaugiasi savo "atsiekimais",fotografai ir dailininkai už savo darbus gauna "atžymėjimus"...
Tad šiame numeryje dar pakartosime tai, apie ką jau esame rašę, ir dar kartą stengsimės atkreipti skaitytojų dėmesį į daugelio nuolat tebekartojamas klaidas.
KELINTA DIENA?
Jau ne tik vyresnieji, kurie iš savo tėvų paveldėjo rusų mokyklose išmoktus nelietuviškus posakius, bet ir jaunimas dažnai pasako: Kelintošiandien? Šiandien yra penkiolikto sausio.Pamokos prasidės penkto rugsėjo.Kalėdų atostogos tęsis nuo dvidešimt trečio gruodžioiki septinto sausio.Tai yra gryni rusicizmai — vertimai iš rusų kalbos. Visi žinome, kad lietuvių kalboje dienayra moteriškosios giminės, todėl skaitvardžiai, kuriais nusakome dienas, taip pat turi būti moteriškosios giminės. Toks giminės derinimas yra būtinas ir tada, kai žodis dienadėl trumpumo praleidžiama. Taip pat lietuvių kalboje paprastai pažyminys eina prieš pažymimąjį žodį. Kai sakome mėnesį ir dieną, pažyminiu eina mėnesio vardo kilmininkas. Jo vieta —- prieš dienos pavadinimą, pvz. birželio aštunta(diena), o ne aštunta birželio.
Tad minėtuosius rusicizmus taip turėtume pataisyti: Kelinta šiandien(diena)? Šiandien yra sausio penkiolikta.Pamokos prasidės rugsėjo penktą.Kalėdų atostogos tęsis nuo gruodžio dvidešimt trečiosiki sausio septintos(dienos).
Išskirdami ar pabrėždami kurią nors dieną (pvz. šventę), kelintinį skaitvardį pasakome įvardžiuotine forma, pvz.: Vasario šešioliktoji.
KAS LIEČIA...
Dažnai tenka girdėti ir tokius rusicizmus: kas liečia, kas link, kas dėl.Pvz.: Kas liečia šį klausimą, norėčiau tiek pasakyti. Kas liečiamane, tai būk visiškai ramus. Kas dėl mano reikalų, tai tik tiek galėčiau pasakyti. Nesiginčysiu kas linkšito dalyko. Kas linktautybės, tai jie visi yra lenkai. Šie sakiniai, apvalyti nuo nereikalingų rusicizmų, taip galėtų atrodyti: Šiuo klausimu norėčiau tiek pasakyti. Dėl manęs tai būk visiškai ramus. Apie savo reikalus tai tik tiek galėčiau pasakyti. Nesiginčysiu dėl šito dalyko. Jie visi yra lenkų tautybės (arba: Tautybės atžvilgiu jie visi yra lenkai).
APIE ŽODŽIO SEKANTIS VARTOJIMĄ
J. Jablonskis taisydavo posakius sekantį kartą, sekančią savaitę, sekančiais metais. Jis sakydavo, kad gali būti tik sekantis kumeliukas, kuris seka paskui kumelę, c minėtais atvejais reikią vartoti kitą arba ateinanti, pvz. ateinantį kartą, ateinančią (arba kitą) savaitę, ateinančiais (arba kitais) metais. Kai kurie mūsų kalbininkai dar ir dabar mano, kad gal taip ir reikėtų sakyti, bet daugumas kalbininkų minėtais atvejais jau leidžia vartoti ir sekantį. Vis dėlto yra atvejų, kur joks kalbininkas neleis vartoti sekančio. Labai dažnai, ypač susirinkimų protokoluose, yra parašoma: Į valdybą buvo išrinkti sekantys asmenys, kurie pareigomis pasiskirstė sekančiai. Buvo nutarta sekančiai. Buvo sudaryta sekančios sudėties komisija. Šiam klausimui ištirti pirmininkas paskyrė sekančius narius. Šiuose sakiniuose visiškai nevartotinas žodis sekantis. Juos reikėtų taip pataisyti: Į valdybą buvo išrinkti šie asmenys, kurie taip pasiskirstė pareigomis. Buvo taip nutarta. Buvo sudaryta šios (tokios) sudėties komisija. Šiam klausimui ištirti pirmininkas paskyrė šiuos narius.
PASIEKTI AR ATSIEKTI?
Kuo keistesnis žodis ar posakis, tuo greičiau paprastai jis įsigali. Mat, kiekvienas yra linkęs vaikytis visokias prašmatnybes. Taip yra ir su tuo daugelio pamėgtu atsiekti. Spaudoje nuolat skaitome: Jis atsiekė didelių laimėjimų. Tikrai yra dideli dabartinio mokslo atsiekimai. Jeigu nori ko nors atsiekti, turi nuoširdžiai dirbti. Nepriklausomybė buvo didelis mūsų tautos atsiekimas. Ar ne gražiau ir lietuviškiau būtų, jeigu tuos sakinius taip išreikštume: Jis pasiekė didelių laimėjimų. Tikrai yra dideli dabartinio mokslo pasiekimai. Jeigu nori ko nors pasiekti, turi nuoširdžiai dirbti. Nepriklausomybė buvo didelis mūsų tautos laimėjimas.
Kadangi tas priešdėlis at-, pavartotas minėtuose sakiniuose, atrodo esąs rusiškos kilmės, tai suprantama, kad dabar Lietuvoje jis dar labiau paplitęs, negu čia, išeivijoje. Dabar Lietuvoje priviso tokių netaisyklingų pasakymų: atpenėti kiaules, atredaguoti straipsnį, atsiekti laimėjimų, atlieti detalę ir pan. Tai yra rusų kalbos priešdėlio perkėlimas į lietuvių kalbą. Kiekvienas svetimų kalbų nepaveiktas lietuvis minėtus išsireiškimus taip nusakytų: nupenėti kiaules, suredaguoti straipsnį, pasiekti laimėjimų, išlieti arba nulieti detalę. Tokiais atvejais priešdėlis at- lietuvių kalboje reikštų grįžtamą veiksmą. Tad tuos pasakymus reikėtų taip suprasti, kad kiaulės buvo nupenėtos, paskui sulyso, tai reikėjo jas vėl atpenėti; straipsnis buvo blogai suredaguotas, tad reikėjo jį atredaguoti ir t.t.
Tuos "atsiekimus" visuomet taisydavo ir Jablonskis (žr. Rinktiniai raštai, II t., 303 psl., Vilnius, 1959).
VEIKSMAŽODŽIO ATŽYMĖTI VARTOJIMAS
Dabaritnės lietuvių kalbos žodyne sakoma, kad atžymėti reiškia padaryti reikiamą įrašą dokumente. Kitokių jo reikšmių ten neduodama, nes jų mūsų kalboje ir nėra. Kitokiomis reikšmėmis jis neturėtų būti vartojamas. Vis dėlto dažnai mūsų spaudoje pasitaiko tokių pasakymų: Geriausi parodos darbai buvo atžymėti diplomais. Už savo kūrinius šie dailininkai gavo atžymėjo mus. Ši sukaktis turėtų būti tinkamai atžymėta.
Šiomis reikšmėmis pavartotas veiksmažodis žymėti su priešdėliu at-, o taip pat iš jo padarytas atitinkamas daiktavardis, yra mūsų kalbai nebūdingi vertiniai. Tad čia pateiktus sakinius galima būtų taip pataisyti: Už geriausius parodos darbus buvo duoti (arba suteikti) diplomai. Už savo kūrinius šie dailininkai gavo pažymėjimus (arba garbės pažymėjimus). Ši sukaktis turėtų būti tinkamai paminėta.