Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
NETAISYKLINGAS VIETININKO VARTOJIMAS (III)
5. Lietuvių kalboje vietininkas niekada negali reikšti objekto, t.y. niekada neina papildiniu. Kas kita kitose kalbose, pvz. rusų, kur tokios konstrukcijos labai įprastos. Kartais lietuviai, nusižiūrėję į tas svetimas kalbas, klaidingai pavartoja vietininką, be kurio mes galime lengvai apsieiti, ypač su veiksmažodžiais nusimanyti, nusivokti, įsitikintiir pan. Tokius posakius visuomet taisydavo ir J. Jablonskis. Štai keli jo pataisyti sakiniai: Pagarsėti norėjo mano reikaluose nusimanąs(=nusimanymu apie meno reikalus). Nenusimanau aš kare ( =apie karo dalykus). Mus tame įtikina(= Mus tuo įtikina). Buvo įsįtikinęs senovės lietuvių turtingos literatūros buvime(=...kad senovėje lietuvių literatūros būta turtingos). Niekas neįtars tame ( =tuo).
Dar pridėsime keletą kitų panašių saki-n;ų: Literatūroje(= Apie literatūrą)jis nieko nenusivokia. Kame(=Kuo) jis kaltas? Kame ( =Kuo, kaip) pasireiškia jo išmintis? Šie du kūriniai skyrėsi tik kai kuriose detalės? ( =kai kuriomis detalėmis).Juodu susitarė visuose klausimuose( = visais klausimais).Bitės padeda gėlių apvaisinime( = apvaisinti gėles).
Papildinio vietininkas kartais pavartojamas ten, kur geriau tiktų objekto naudininkas. Pvz.: Didelę įtaką žmonių gyvenime( = gyvenimui)daro modernioji technika. Ši medžiaga labai naudinga kai kurių aparatų gamyboje ( =gamybai).
6. Lietuvių kalboje vietininkas neturėtų reikšti priežasties. Tačiau, verčiant iš kitų kalbų, dažnai pavartojami vietininkai priežasčiai reikšti. Tokias konstrukcijas, kuriose šie nepageidaujami vietininkai eina prielinksniais arba polinksniais, lengva pakeisti taisyklingomis konstrukcijomis su prielinksniu dėl, okartais prieveiksmiais todėl, dėl toir pan. Pvz.: Tokio apsileidimo išdavoje(=Dėl tokio apsileidimo)gali lengvai kilti gaisras. Šio įvykio pasėkoje ( =Dėl šio įvykio)jis visai prarado pusiausvyrą. Blogų sąlygų poveikyje ( =Dėl blogų sąlygų) išdžiūvo visos gėlės. Jis visiškai nesimokė, ko išdavoje(= dėl to)buvo paliktas toje pačioje klasėje. Pasitaiko neatsargių vairuotojų, ko pasėkoje (=todėl, dėl to)įvyksta daug nelaimių.
Kartais žodžių junginiai su nevartotinais priežasties vietininkais gali būti keičiami pusdalyvinėmis, padalyvinėmis, o kartais ir dalyvinėmis konstrukcijomis. Pvz.: Pramonės išsivystymo išdavoje (=Išsivysčius pramonei,) šalyje padidėjo gerovė. Savęs vertinimo rezultate (=Save vertindamas,) žmogus užima atitinkamą vietą visuomenėje. Tiesioginių saulės spindulių poveikyje (=Veikiami tiesioginių saulės spindulių,) mikrobai žūva.
Norint išvengti nevartotino vietininko, kartais tenka perradaguoti visą sakinį arba jo dalį. Pvz.: Karo pasėkojeūkis buvo nualintas ( =Po karo ūkis buvo nualintas: Karas ūkį nualino). Tyrimų pasėkoje gautus duomenis( = Tyrimais gautus duomenis; Tyrimų duomenis)reikia tuoj užregistruoti.
7. Kai vietininkai priklauso ne nuo sakinio veiksmažodžio, bet nuo daiktavardžio (paprastai veiksmažodinio), jie pradeda reikšti nebe tiek vietą, laiką ar būdą, bet pasidaro nusakomieji,t.y. jie lyg apibūdina, pažymi daiktavardį, nurodo jo ypatybę. Imkim, pavyzdžiui, sakinį Darbas fabrike jai patiko.Čia galima kelti du klausimus: 1. kurpatiko darbas? — fabrike (vietos aplinkybė), 2. koksdarbas patiko? — fabrike (nederinamasis pažyminys).
Tokie nusakomieji vietininkai lietuvių kalbai nelabai pageidaujami. Geriau čia būtų vartoti kilmininkas. Pvz.: Išdažėme sienas visuose kambariuose ( =visų kambarių sienas).Amerika nutraukė karą Vietname (=nutraukė Vietnamo karą).Mus džiugina laimėjimai kovojeuž taiką(=kovos už taiką laimėjimai).Pirmininkaujantis posėdyje ( =Posėdžio pirmininkas)pranešė, kad po pertraukos bus svarstomas kitas klausimas.
Žinoma, šios rūšies vietininkų griežtai smerkti negalima. Kartais juos reikia vartoti stiliaus sumetimais, kai sakinyje būtų per daug kilmininkų arba būtų neaiški sakinio prasmė, jeigu vietininką keistume kilmininku.
8. Kartais gali būti neaišku, ką pabrėžti: vietą ar požymį, t.y. ką pavartoti: vietos vietininką ar nusakomąjį kilmininką. Tokiais atvejais dažniausiai bus daug sklandžiau ir aiškiau, pavartojus kilmininką. Pvz.: Ji pradėjo dirbti mokykloje ( =mokyklos)bibliotekininke. Ji jau antri metai yra vaikų darželyje( = vaikų darželio)vedėja. Tokiose šeimose ( =Tokių šeimų)vaikai visuomet bus pavyzdingi. Spauda yra didelė jėga mūsų tautoje ( =mūsų tautos jėga).
Jau keliuose šio žurnalo numeriuose rašėme apie netaisyklingą vietininko vartojimą. Vietininko vartojimo klaidų ir mūsų rašomojoje, ir šnekamojoje kalboje daroma labai daug. Šiai lietuvių kalbai nebūdingai vartosenai daug įtakos daro svetimos kalbos, kur vietininko vartosena yra skirtinga nuo mūsų kalbos. Tad reikia čia daug atsargumo. Drąsiai jį galime vartoti tik tada, kai norime pažymėti vietą. Visais kitais atvejais (laiko, būdo, būvio reikšmėmis) tuoj pagalvokime, ar ne aiškiau ir sklandžiau būtų, jei pavartotume kilmininką ar visai kitaip sudarytume sakinį, vengdami vietininko. Įsidėmėtina, kad lietuvių kalboje vietininku negalima reikšti objekto, priežasties, tikslo. Tad praktiškas patarimas būtų toks: jeigu vietininkas sakinyje nėra būtinai reikalingas arba jeigu jo vietoje galime pavartoti kitą linksnį ar posakį, tai tokius linksnius bei posakius ir vartokime. Taip elgdamiesi, išvengsime daug klaidų.