Dr. K. Valiukienė
Kai geriame alų, degtinę, apie žalą negalvojame. Matome tik linksmąją pusę — pagerėja nuotaika, greitai surandame bendrą kalbą su mažai ar visai nepažįstamu žmogumi, kasdieniniai rūpesčiai pasitraukia į šalį. Gydytojai šią malonią būseną vadina dėmesio ir savikritikos centrų pakenkimo stadija. Jai pasiekti reikia labai nedaug alkoholio. Geriant toliau, pakenkiamos vis naujos galvos smegenų sritys, vis plačiau slopinami centrai, kurie žmogų daro žmogumi. "Draugiška" stadija pereina į sutrikusių judesių, neaiškios kalbos, netikėto pykčio arba liūdesio stadiją, pagaliau apima apatija, mieguistumas, ir tolesnių savo veiksmų žmogus jau nebeprisimena. Esant dideliam girtumo laipsniui, krenta kraujo spaudimas, gali išsivystyti kvėpavimo centro paralyžius ir ištikti mirtis.
Kokią stadiją pasieks kiekvienas svečias, priklauso pirmiausia nuo šeimininkų, ypač nuo šeimininkės. Stalas gausiai apkraunamas gėrimais, pirmuosius stikliukus svečiai dažniausiai draugiškai priverčiami išgerti iki dugno. O priversti nesunku — kuris gi svečias nenorės vaišingai šeimininkei sveikatos, laimės palinkėti. O kai svečiai pasiekia pirmąją, "linksmąją" stadiją, jau ir raginti labai nereikia. Toliau jau nuo kiekvieno svečio individualių savybių priklauso, kokią stadiją jis pasieks.
Yra teigiama, kad alkoholis atneša visai žmonijai daugiau žalos, negu džiaugsmo, nors geriamas kaip tik dėl džiaugsmo. Geriama iš džiaugsmo — gavus pirmą butą, pirmą algą, atostogas, sulaukus draugų gimimo bei vardo dienos, svečio. Linksma, skamba dainos... O nelaimė sėlina negirdimai. Juo dažniau vyksta pasilinksminimai, juo ji arčiau. Ribos tarp sveiko žmogaus, dar galinčio atsisakyti išgerti, ir ligonio lyg ir nėra. Yra, tiesa, požymių, į kuriuos dažniausiai nekreipiama dėmesio, nors šie požymiai rodo, kad išsivystė liguistas pripratimas, kad turime jau nebe mėgstantį išgerti žmogų, o ligonį. Tai noras išgerti nors ir menkiausia proga arba ir be progos, šių išgėrimų padažnėjimas (dažniau nei vieną kartą per savaitę), tai ir pajėgumas išgerti 3-4 kartus daugiau negu anksčiau, ir atsiradęs dirglumas, miego sutrikimai, pasireiškią ankstyvu prabudimu ir kt. Požymių daug, ir artimiausi žmonės juos tikrai pastebi, tik nesupranta, kad tai jau rimti pavojaus signalai. Šeimos narių bei aplinkinių nepakantumas dar gali grąžinti žmogų pilnaverčiam gyvenimui.
Ligai vystantis toliau, jau ryškūs visi lėtinio alkoholizmo požymiai — tai rytinis atsipagiriojimas, pradžioje alumi, vynu, vėliau tik stipresniais gėrimais, girtavimo periodai, besitęsią 5-10 dienų su po to einančiais blaivumo laikotarpiais, tai žmogaus charakterio pasikeitimas ir kt.
Alkoholizmui išsivystyti padeda atlaidi pažiūra į pirmuosius ligos simptomus ir begalinius vaišinimus už kiekvieną padarytą paslaugą ir šiaip kiekviena proga. O kad svečias žengia dar vieną žingsnį iki nelaimės, šeimininkas nesusimąsto — daug svarbiau, kad svečias nesupyktų nepavaišintas. Liga progresuoja, bet į ją priimta žiūrėti ne kaip į susirgimą, o kaip į blogos valios pasireiškimą. Namie prasideda barniai, liejasi ašaros, kartais prieinama net iki muštynių. Kaip tik šiuo atveju yra reikalingas gydymas. Tačiau pakeisti visuomeninę nuomonę, kad gydosi tik užkietėję alkoholikai, labai sunku.
Ne kartą teko girdėti teigiant, kad alkoholis apsaugąs nuo įvairių ligų. Tačiau medicina teigia ką kita. Ligoninėse pagausėjo asmenų, sergančių vidaus organų ligomis, tokiomis, kaip kepenų pakenkimas, kasos uždegimas, širdies raumens pakeitimai ir pan. Šios ligos atsiranda dažniausiai nuo nesaikingo alkoholio vartojimo.
Grupė onkologų ištyrė 292 alkoholizmu sergančius žmones ir nustatė, kad pakitusi skrandžio gleivinė yra priešvėžinėje būklėje.
Nesaikingas alkoholio vartojimas susilpnina apsaugines organizmo jėgas, todėl alkoholikai dažnai serga tuberkulioze ir kitomis užkrečiamomis ligomis.
Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, pastaruoju metu mirtingumas nuo alkoholio ir jo padarinių tarp visų mirties priežasčių tvirtai užima trečią vietą. Mirtį neša ūmus apsinuodijimas alkoholiu, nuo girtavimo atsiradusios vidaus organų ir nervų sistemos ligos, nelaimingi atsitikimai, katastrofos, savižudybės ir kt.
Nuo alkoholizmo kenčia daugybė žmonių. Per pastaruosius 15 metų ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse alkoholizmas sparčiai auga. Vidutiniškai iš 100 žmonių 5-6 asmenys yra alkoholikai. Jeigu suskaičiuosime dar girtuoklio šeimos narius, kurie kenčia nuo vieno ar dviejų alkoholikų šeimoje, šis skaičius žymiai padidės. Blogai, kai šeimoje girtauja tėvas, dar baisiau, kai šia liga suserga motina. Statistika skelbia, kad alkoholizmas moterų tarpe progresuoja. O moteris alkoholis suluošina daug greičiau, negu vyrus.
Juo jaunesnis žmogus pradeda vartoti alkoholinius gėrimus, juo greičiau ir dažniau išsivysto alkoholizmas. Jaunimo, ypač mergaičių, vartojančių spiritinius gėrimus, skaičius paskutinį dešimtmetį gerokai padidėjo. Jaunimą, kaip ir suaugusius, traukia draugiška išgertuvių aplinka. Nesaikingo išgėrimo rezultatus skaičiuoja policija ir daktarai. Pavyzdžiui, Švedijoje paskaičiavus jaunus asmenis, sulaikytus viešoje vietoje neblaivius, paaiškėjo, kad berniukų skaičius per 13 metų padvigubėjo, o mergaičių išaugo... 20 kartų.
Jau nedidelis išgerto alkoholio kiekis susilpnina savikontrolę, padidina lytinį potraukį. Daug kriminalinių nusikaltimų įvykdo neblaivūs asmenys, daugiau nei 80% sergančių venerinėmis ligomis užsikrėtė, būdami neblaivūs. Šveicarijoje maždaug kas trečia netekėjusi jaunesnė kaip 21 metų mergina pastoja, būdama išgėrusi.
Prancūzų mokslininkai, tyrinėdami grupę psichiškai atsiliekančių vaikų, nustatė, kad dauguma motinų pastojo didelių švenčių metu, kai buvo vartojama daug alkoholinių gėrimų.
Ypač pavojinga gerti alkoholinius gėrimus nėščioms. Pirmaisiais trimis nėštumo mėnesiais, kai formuojasi kūdikio organai ir sistemos, net truputis alkoholio gali sukelti apsigimimus. Iš viso nėštumo metu būtina kategoriškai atsisakyti alkoholio.
Motinos, kurios pačios kūdikį maitina, turi neužmiršti, kad išgertas alkoholis pereina į pieną. Pavojinga ne tik degtinė, bet ir alus.
Visos norime, kad šeimos būtų darnios, sveikos. Todėl gerkime alkoholį tik retomis progomis ir labai saikingai.
• Katalikų visame pasaulyje 1976 m. buvo 724 milijonai. Per metus padidėjo apie 15 milijonų. Kunigų 1976 m. buvo 401.000; per metus sumažėjo 8.000. Vedybų katalikų bažnyčiose 1976 m. buvo 4 milijonai. Per metus sumažėjo penktadaliu milijono. Šitokius duomenis skelbia Vatikano šaltiniai.
• Deltuvos bažnyčios šventoriuje buvusios stacijos buvo 1978 m. kovo 4 d. pagrobtos; atrodo, specialistai grobėjai parinko šv. Kazimiero dieną, kad labiau katalikus įskaudintų.
• Lenkijoje, siekdamas išgauti daugiau teisių tikintiesiems, lankėsi apaštališkasis nuncijus arkiv. Luigi Poggi. Tarėsi su vyriausybės atstovais ir su lenkų kardinolais. Arkiv. Poggi su kitais Vatikano delegacijos nariais Lenkijoje išbuvo dvi savaites.
• "Raktas į Naująjį Testamentą" — tokiu pavadinimu kun. prof. Antano Rubšio naują knygą išleidžia Krikščionis Gyvenime leidykla. Veikalas stambus, net 400 psl. Jame ne itk gilinamasi į Naujojo Testamento prasmę, bet plačiai apžvelgiamas ir anų laikų kultūrinis, visuomeninis, politinis gyvenimas.