Henriette Roland Holst -Van der Schalk
NEPAŽINAU TAVĘS, MANASIS DIEVE
Nepažinau tavęs, manasis Dieve,
nors tu šaukei, vienos nepalikai;
mano širdis manyje nerimavo,
kartais perdaug drąsi, kartais baili,
pati to nežinojau,
kad vis kovojau prieš tave.
Ir pagaliau pasidaviau,
atrasdama tave nepiktą, švelnų,
ir tavyje vėlyvą taiką. ..
Dėkoju tau kukliai,
kad tu manęs nebeatstūmei
nuo savo busimosios karalystės,
kad šitame mano laikotarpy,
be lapų, dar galima pakilti
virpančiais sparnais
tenai, kur žiba tavo taikos rožė
dar nekaltos dienos...
Ačiū, kad mano silpnos rankos
padės statyti tavo karalystę,
kad priėmei tu vakarinę talką,
surišdamas švelniais mazgais,
atleisdamas mano vėlyvą atgailą.
Ir dovanoji man kilniai
algą dienos už vienos valandos tarnybą,
tavoji meilė su kaupu man liejas
ir tik prašau dabar širdžiai drąsos
per paskutinį nuotykį.
KELIONĖ JAU BEVEIK BAIGTA
Kelionė jau beveik baigta,
jau pasirodo uostas,
ir mano taką apšviečia šviesa,
bet jau vėlyvo vakaro,
vėsi, bespalvė ir pilka.
Beveik visai jau iščiulpti
banguojančios dainos
džiaugsmo ir skausmo ekstazės
patys stiprieji tonai,
dabar reikia išmokti gracingai
būti paslėptai melancholiška,
taip kaip girdėti kalnuose
mirštant tolimą fleitą,
taip žydėjo ir dingo garsai
dabar iš širdies visai.
Bet vis dar negali nutilti,
taip kaip nenutyla vėjas,
kada tarp šakų ir šakelių
ima kilti vakarinė žvaigždė
ant skaidraus dangaus,
arba, kai visai atsitolinusi vilnis,
kaip atoslūgis, pasiekęs žemiausią tašką,
vėl pradeda artėti
kaip potvynis į krantą
iš gilumoje paslėptų bangų,
genamų, triukšmingų ir aklų.
Karalystėje, kurioje buvau kūdikis
ir kur vėl, tikiuos, Piovėjas
atras mane paliktą ramybėje,
kad iš mirštančios šviesos
aromatiškus ir saldžius kvapus,
bei išblunkančias spalvas
įausčiau į paskutinį eilėraštį.
Iš nederlandų kalbos vertė Zenta Tenisonaitė
HENRIETTE ROLAND HOLST - VAN DER SCHALK gimė Olandijoj 1869 metais pasiturinčioje šeimoje. Jos tėvai buvo protestantai laisvamaniai. Jaunystėje iš idealizmo ji buvo socialiste, vėliau 1917 metais ji net įkuria nederlandų komunistų partiją. 1921 metais Henriette keliauja į Sovietų Sąjungą. Iš Rusijos grįžta labai nusivylusi tuo, ką matė. Po ilgos sąžinės kovos 1927 metais ji atvirai atsisako savo kairių pažiūrų ir grįžta prie Dievo. Ji galutinai atsuka nugarą socializmui, kaip jėgai ir klasių kovai, ir mato socializmą kaip priemonę "tarnauti Dievui ir žmonėms". Jos vėlyvesnėje kūryboje vis labiau įsigali krikščioniški motyvai. 1947 metais ji tampa doctor honoris causa Amsterdamo universitete. Henriette yra labai daug parašiusi ir priklauso prie pačių gabiausių nederlandų poečių. Jos giliai žmogiškos kūrybos leitmotyvas yra svajonės ir tikrovės idėjos nesutapimas. Mirė Amsterdame 1952 metais.
Z. T.