Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI
Į TSRS TAUTŲ DAINIŲ ANTOLOGIJĄ PATEKO IR 25 LIETUVIAI POETAI
Antologijoje lietuviai užtinkami 210-248 puslapiuose. Jie supažindinami vienu arba dviem eilėraščiais. Knygoje randami šie lietuvių poetai: D. Poška "Giesmė mužikėlio", A. Strazdas "Jau sniegelis ir nubėgo", S. Stanevičius "Šlovė žemaičių". Antano Baranausko gan ilgokas "Anykščių šilelio" vertimas, A. Vienažindys, S. Dagilis, P. Armino -Trupinėlio pasakėčia "Keleiviai ir šunys". Vinco Kudirkos "Tautiška giesmė", Maironio "Trakų pilis", "Išnyksiu kaip dūmas", "Jei kada pančiai nukris", "Poeta" ir "Rudens dienos". Prano Vaičaičio keturi elėraš-čiai, V. Stonio "Vasaros vakaras", K. Binkio "Kur tavo dainos, kur sapnai" ir "Kad ateitum čionai, kur balti putinai..V. Mykolaičio-Putino "Snaigės". Gaidamavičiaus (Z. Gėlė) — eilėraštis, Juliaus Janonio penki eilėraščiai ir Balio Sruogos eilėraštis.
LIETUVIŲ KALBOS ATLASO PIRMASIS TOMAS
Lietuvių kalbos tarmių tyrimu ypatingai pradėta domėtis 1950 m. vasarą. Tais metais iš Vilniaus į Prienų rajoną nuvyko kalbininkų grupė dalyvauti pirmoje dialektologinėje išvykoje. Kitais metais panašią išvyką suruošė Lietuvių kalbos ir literatūros institutas į Vilkaviškio rajoną. Nuo 1950 m. prasidėjo didysis lietuvių kalbos tarmių tyrimo laikotarpis, kuris tebesitęsia iki šiandien. Šiose išvykose dalyvauja šimtai lietuvių kalbos žinovų, mokyklų dėstytojų bei studentų. Iš daugiau kaip septyni šimtai parinktų vietovių, maždaug 6-8 mylių atstumu viena nuo kitos, užrašyta tarminė medžiaga. Ji užrašyta pagal tam tikslui sudarytas ir 1951 m. išleistas "Lietuvių kalbos atlaso" medžiagos rinkimo taisykles. Lietuvių kalbos ir literatūros institute sudaryta Lietuvių kalbos atlaso apie septyni šimtai tūkstančių kortelių rinkinys. Į juostas ir sąsiuvinius užrašyta daug tarminių išsireiškimų.
Žurnale "Pergalėje" Aleksandras Vanagas rašo, kad "Lietuvių kalbos atlaso" pirmasis tomas skirtas leksikai. Jame yra 119 leksikos žemėlapių su 190 pavadinimų. Paruošta stambi "Komentarų" knyga, kurios gale pridedamas "Lietuvių kalbos žodžių registras", kurį sudaro apie devyni tūkstančiai pavadinimų bei jų pakaitalų. Aleksandras Vanagas rašo, kad tai vienas stambiausių kalbinių veikalų per visą lituanistikos istoriją. Visą "Atlasą" sudarys keturi tomai: 2-ras tomas bus skirtas fonetikai, 3-čias — morfologijai, 4-tas — sintaksei.
J. Balčikonis, B. Larinas ir J. Senkus, parengę "Lietuvių kalbos atlaso" medžiagos rinkimo "Programą" bei "Instrukcijas", veikalo pasirodant nesulaukė.
GIESMĖ “LIETUVNINKAI MES ESAM GIMĘ”
Lietuviams filologams pavyko nustatyti, kad lietuviškai rašęs vokietis Jurgis Zauerveinas, kurio eilėraštis "Lietuvninkai mes esam gimę", tapęs lyg Mažosios Lietuvos žmonių daina, yra Prūsijos kunigaikštystės himno sekimas. Jis jį yra parašęs serbų kalba. Jurgis Zauerveinas mokėjęs tobulai apie penkiasdešimt kalbų ir buvęs tais laikais vienas žymiausių pasaulio poliglotų.
PREMIJOS LITERATAMS
Lapkričio pirmą dieną Meno darbuotojų rūmuose iškilmingai įteikti pažymėjimai 1977 m. Lietuvos respublikinių literatūros ir meno premijų laimėtojams: K. Bogdanui, S. Vainiūnui, B. Grincevičiūtei ir A. Kučiui. Apdovanojimus įteikė Lietuvos kultūros ministras J. Bielinis.
GERIAUSIA MOKSLINĖ KNYGA LIETUVOS RESPUBLIKOJE
Lietuvos respublikoje geriausia knyga parinkta 1976 m. išspausdinta ekonomijos dr. J. Maniušio "Tarybų Lietuva: laimėjimai ir perspektyvos". Knyga parašyta lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Knygoje daug duomenų, kurie, tvarkingai sugrupuoti, nušviečia respublikos atskirų ūkio šakų būklę ir darbo našumą. Knygoje nagrinėjami mokslo ir kultūros klausimai: pagrindinė ūkio vystymosi kryptis dešimtajame penkmetyje ir artimiausioje ateityje. Knygoje piešiniai ir brėžiniai vaizdžiai parodo įvairių dydžių tarpusavio santykį ir padeda skaitytojui susipaižnti su įvairiaspalviu Lietuvos gyvenimu.
DZŪKIJOS SOSTINĖJE PER NEMUNĄ PASTATYTAS NAUJAS TILTAS
Dzūkijos sostinė — Alytus yra didelis kelių centras: du tiltai per Nemuną, daug kelių, vieškelių, geležinkelis, ir mieste kryžiuojasi net penki plentai.
"Tiesoje" rašoma, kad Alytaus aštuntosios kelių statybos valdybos vienetas, ruošdamas darbo dovanas Didžiojo Spalio 30-mečio garbei, pastatė per Nemuną ties Kaniūkais tiltą per metus ir devynis mėnesius — dviem mėnesiais anksčiau, negu buvo numatyta. Tiltas įspūdingas, nes ties Alytum yra 160 metrų Nemuno krantai aukščiau jūros lygio. Tiltas turės didelės reikšmės susisiekimui, jungdamas Vilniaus kraštą su tikrąja Dzūkija ir Suvalkija. Tilto atidarymo iškilmėse dalyvavo net Lietuvos K.P. Centro Komiteto sekretorius A. Brazauskas.
LIETUVA GAMINA DOVANAS BŪSIMAI OLIMPIADAI ATMINTI
Lietuvos meno dirbinių įmonės jau gamina dovanas atminti būsimai Maskvos olimpiadai. Aukšto "01impiados-80" ruošiamo vieneto įvertinimo susilaukė Druskininkuose sukurti medalionai, žiedai, ženkliukai.
Didelę paklausą turi Kauno meistrų iš vytelių nupinti krepšeliai ir kruopščiai išausti lininiai rankšluosčiai.
Panevėžio "Tulpės" įmonė jau išsiuntė į Maskvą sportinių krepšių ir atminimo juostų su užrašu "Maskva-80". Visos šios dovanos skirtos olimpinių žaidynių svečiams.
J. AVYŽIAUS ROMANO VERTIMAI
J. Avyžiaus romaną "Sodybų tuštėjimo metas" neseniai išvertė į rumunų kalbą ir išspausdino 15 tūkstančių knygų. Šis lietuvių rašytojo kūrinys jau išspausdintas rusų, ukrainiečių, latvių, estų, bulgarų, slovakų, vokiečių, lenkų, anglų ir prancūzų kalbomis. Kai kuriose valstybėse pasirodė net po dvi laidas.
"Sodybų tuštėjimo metas" įrašytas į grožinių kūrinių eilę, skirtą "pergalės prieš fašizmą" 30-mečiui. Ją pradėjo spausdinti Tarybų Sąjungos ir kitų šalių leidyklos. Šie grožiniai literatūros kūriniai numatomi išleisti aštuoniomis pasaulio kalbomis.
POEZIJA IŠ LIETUVOS
Suaižėjus duona. Ant prieklėty sustatytų
ąsočių plaikstosi apynio ašara,
langai išrasoję juokais. Vakaras.
Eina tėvas, lazda pasiremdamas, gyvulių.
žiogų išgrotais papieviais.
Dabar išsimaudysiu. Per patį
grambuolių gaudimą medžių viršūnėse.
Tegu nudardės paskutiniai pieno vežimai,
ir balsai suminkštės alsiuose kambariuos,
o tavo rankos, jos pakvips
sudžiovintom vaistažolėm, kai mane neši,
juokingai kilnodamas kojas,
lyg bijotum pažadinti pelėdas.
Zita Mažeikaitė
Zita Mažeikaitė 1975 m. baigė Vilniaus Valstybinį universitetą, kuriame studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą. Jauna poetė linkusi į impresionistinį piešinį, kur nėra griežtų kontūrų, o stengiamasi perduoti akimirkos nuotaiką. Eilėraščio mintis vos nubrėžiama punktyru, tačiau iš akimirkų mozaikos kuriamas gyvenimo visumos vaizdas.
LAZDIJŲ ĮŽYMYBĖ
Kuo garsūs Lazdijai? Ogi katilinėmis! Mieste, kuriame keli tūkstančiai gyventojų, katilinių yra net 28. Dieną naktį dūmija kaminai karčius akmens anglies dūmus. Nuo jų pajuodo miesto žvirbliai, vienu trečdaliu patamsėjo kačių kailiai. įdomiausia tai, kad šiose katilinėse dirba 150 kūrikų, arba kas 15-tas darbingo amžiaus lazdijietis.
Aišku, mieste pastačius vieną katilinę, tiek kūrikų nereikėtų. Bet tada nebūtų kuo pasigirti, Lazdijai prarastų savo garsą.
JUOKAI IŠ LIETUVOS
— Mieloji, nori, aš tau padovanosiu saulę?
— Ne, mielasis, nereikia. Saulė labai karšta. Jos aš negalėsiu paimti į rankas.
— Tada aš tau padovanosiu mėnulį.
— Nereikia. Mėnulis labai šaltas. Bijau, kad jis neatšaldytų mūsų meilės.
— Brangioji, tada aš tau iš dangaus skliauto nuskinsiu visas žvaigždes.
— Mielasis, nebūk egoistas, žvaigždės priklauso visiems įsimylėjusiems.
— Tai sakyk, brangioji, ką tau padovanoti?
— Čekoslovakiškus batus, mano mielasis. ..
LIETUVOS MOKSLININKAI ELEKTROGRAFIJOS PRADININKAI
Su Lietuvos mokslininkų sukurtu elektrografijos aparatu "Erga" ant paprasto popieriaus akimirksniu galima gauti rentgeno nuotraukas. Vieno kvadratinio metro dydžio puslaidininkių plokštė aparate sutaupo apie 3 tūkstančius kvadratinių metrų rentgeno juostos. Viena paskutiniųjų respublikos elektrografų sukurta naujovė — aparatūros pajėgumas, leidžiantis vienu metu gauti daugybę duomenų apie ligonio sveikatos būklę.
LIETUVIAI PAKVIESTI ATNAUJINTI KREMLIAUS SIENAS
Remontuodami Kremliaus sieną šalia Maskvos upės, Vilniaus atnaujinimo dirbtuvių meistrai išlaikė sudėtingo darbo egzaminą. Prie šios sienos darbų dirbo mūrininkai V. Salatka, V. Orentas, S. Butikytė ir darbų vykdytojas K. Baravykas.