Nijolė Jankutė
KINGISSEPA
Beržai lyg nupiešti — beržų alėja
Ir nesutemstanti naktis.
Ant gotiškų palangių gulinėja
Balta katė ir pilnatis.
Palydžiu, atsisveikinu, palieku
Tave vaiduoklių valandoj.
Pro vitražus, pro bokštus nepasiekiu ...
Pilies tarpuvartėj siauroj
Įstrigo žodžiai. O purslai fontano
Tau ant blakstienų neramiai
Suvirpa... Kingissepos gatvėj gano
Mėnulį baltą katinai...
Talinn, 1973
* * *
Palik mane po rudenio dangum —
Tegu sudžiūvę smilgų pirštai veidą glosto...
Nebus bereikalingo jokio mosto,
Tik nebekviesk manęs vidun,
Kur durys girgžda apgaulingais žodžiais,
Nejaukūs dega žiburiai per naktį...
Nešauk, nenoriu aš apakti,
Nenoriu alkt prieš lūpas godžias.
Palik mane po rudenio dangum —
Jau vėl kas vakarą ilgėjantys šešėliai
Mane nuo slenksčio tavojo pakėlė —
Tik nebešauk manęs vidun...