JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
Popiežius Jonas Paulius II šiuos 1983 metus paskelbė Šventaisiais Atpirkimo metais. Mat pagal tradiciją Kristus mirė, atpirkdamas žmoniją, 33 metais, užtat kas penkiasdešimtieji metai nuo jo mirties yra sukaktuviniai, tad vėliau ir buvo pradėta juos skelbti šventaisiais metais. Šiais metais nuo Kristaus mirties sueina 1950 metų, todėl jie ir paskelbti šventaisiais. Vyresnieji atsimena, kad 1933 metai buvo taip pat paskelbti šventaisiais. Be abejo, šiais metais milijonai žmonių iš viso pasaulio stengsis aplankyti Romą ir Šventąją žemę.
Mums, lietuviams, šie metai yra šventi ne tik religine, bet ir tautine prasme. Mes juos vadiname ir “Aušros” metais, nes sukanka 100 metų nuo "Aušros” pasirodymo. Šiais metais yra organizuojamos II Pasaulio lietuvių dienos Šiaurės Amerikoje. Į šias dienas suplauks tūkstančiai lietuvių iš viso laisvojo pasaulio. Per šias Pasaulio lietuvių dienas bus PLB seimas, Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas, VI Dainų šventė, Sporto žaidynės ir kiti įvairūs kultūriniai renginiai.
Lietuvių dienoms yra parinktas prasmingas šūkis: "Vienybėje su kovojančia tauta”. Šių lietuvių dienų nuotaikos ir dvasia, be abejo, alsuos tėvynės laisvės troškimu. Norint atgauti tėvynei laisvę, būtinai reikalingas mūsų visų rimtas ir vieningas darbas.
Pirmiausia reikalinga vienybė ir bendradarbiavimas su mūsų broliais ir sesėmis Lietuvoje. Ten vyksta pagrindinė kova už laisvę, ten yra ir turi išlikti tikras lietuviškas gyvenimas. Kai kas tą bendradarbiavimą su Lietuva laiko kontroversiniu klausimu. Kontroversinis jis gali būti tik tam, kas neturi geros valios ar protinio įžvalgumo. Atskirti lietuvį nuo okupanto, pavergtąjį nuo pavergėjo neturėtų būti jau taip sunku. Šitas bendradarbiavimas yra būtinas:
Tanžyras. Casbah pilis ir pilies kiemas.
mes galime labai daug padėti jiems, o jie mums. Be nuolatinio ryšio su kamienu tuoj nudžius nuo jo atsiskyrusi šaka.
Protingas ir nuoširdus bendradarbiavimas turi vykti tarp mūsų organizacijų, veikėjų ir veiksnių. Deja, mūsų veiksniai jau yra tapę savitarpio kovos, pjautynių, nesantaikos ir nesugyvenimo simboliu. Šiais mūsų šventaisiais lietuvybės metais reikėtų pagaliau tas nesąmones ir tą savižudišką kovą baigti. Ir čia nieko daugiau nereikia, tik protinio įžvalgumo ir geros valios.
Taip pat mums labai reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas, kurio iki šiol labai trūko, su kitomis rusų komunistų pavergtomis tautomis, ypač su latviais, estais, ukrainiečiais ir kt. Tai labai pabrėžia ir kai kurie iš Lietuvos atvykusieji asmenys. Mūsų tautelės yra mažos. Didžiosioms pasaulio valstybėms jos nedaro didelio įspūdžio, bet jeigu mes visi bendrai už savo laisvę kovotume, tai kitaip ir kiti į mus žiūrėtų, ir mes greičiau savo tikslą pasiektume. Mes per daug esame linkę į separatizmą. Gal norėdami lietuvybę apsaugoti nuo svetimų įtakų, esame stipriai užsidarę langus ir duris, bet jau būtų laikas atidaryti. Po užraktu laikydami savo lietuvybę, jos ilgai neišsaugosime: ji ten mirs, uždus.
Kad ilgiau užsitęsęs darbas ar ilgesnė kova nenumuštų mūsų nuotaikos ir neverstų nuleisti rankų, reikalinga tvirta viltis, kad kova bus laimėta. Ne vienas mūsų jau pradeda nuleidinėti rankas, sakydamas, kad nei Lietuvai atgauti laisvę nėra vilties, nei mūsų lietuvybė čia, išeivijoje, negalės ilgiau išsilaikyti. Bet tai per daug pesimistiška galvosena. Stebint didžiųjų pasaulio valstybių nusistatymą, Rusijos vidaus gyvenimą ir pavergtų kraštų laisvės troškimą, galima tvirtai tikėtis, kad dabartinė padėtis ilgai neišsilaikys, kad kada nors ir Lietuva galės džiaugtis nepriklausomybe. Žinoma, jos gyvenimas nebus toks, kaip buvo tarp 1918 ir 1940 metų. Visas pasaulis keičiasi, taip pat keičiasi ir atskirų tautų bei valstybių santvarka, bet galima tikėtis, kad vieną kartą Lietuva vėl galės laisvai apspręsti savo gyvenimo santvarką.
O kaip su mūsų lietuvybės išlaikymu išeivijoje? Kad jai pranašaujančiųjų greitą žlugimą pesimizmas nėra pagrįstas, paimkime tam įrodyti tik vieną pavyzdį — skautų tautines stovyklas. Ketvirtoje tautinėje stovykloje 1958 metais dalyvavo apie 700 skautų. Kai kurie vadovai tada kalbėjo: "Kaip gražu stebėti tokį būrį jaunimo, bet kažin kaip bus ateinančioje tautinėje stovykloje už 10 metų? Kiek tada dalyvaus, jeigu iš viso ji galės įvykti?” Praėjo 10 metų, buvo suruošta penktoji tautinė stovykla, kurioje dalyvavo daugiau kaip 1200 skautų! Praėjo dar 10 metų — buvo šeštoji tautinė stovykla, čia iš viso vėl buvo 1200 su viršum dalyvių (Amerikoje ir Australijoje). Tad galime turėti vilties, kad lietuvybė dar ilgai išsilaikys. Žinoma, reikia nuolatinių pastangų. Ir kas tą lietuvybę čia išlaiko? Be abejo, ją išlaikyti padeda mokyklos ir organizacijos, bet pagrindinis lietuvybės išlaikymo veiksnys yra šeima. Tad ir mokyklų, ir organizacijų vadovybės turėtų kreipti dėmesį ne tik į vaikus, bet ypač ir į šeimas.
Prasidedant naujiesiems metams, reikia neužmiršti ir lietuviškos spaudos klausimo. Praktika rodo, kad tose šeimose, kurios pradeda atsisakinėti lietuviškųjų laikraščių ir žurnalų, pamažu pradeda užgesti ir lietuvių kalba, ir bet koks lietuviškas gyvenimas. Ypač šiais "Aušros” metais kiekviena šeima turėtų pagalvoti, ar nebūtų gera, gražu ir naudinga užsisakyti kokį nors laikraštį ar žurnalą, kurio dar neskaito.
• JAV, Allegheny, Pa., teismas nusprendė, kad suaugusieji, kurie parūpina nepilnamečiams alkoholinius gėrimus, gali būti traukiami teismo atsakomybėn už nuostolius ir žalą, kilusius iš nepilnamečių pasigėrimo.
• Ispanijoje, lankantis popiežiui Jonui Pauliui II, Avilos mieste uždaroms karmelitėms buvo leista išeiti už vienuolyno sienų, tuo metu nesilaikant tylos. Jos gana triukšmingai sutiko popiežių. Šv. Mišiose prie senovės miesto sienų dalyvavo apie 200 tūkstančių žmonių.
• Čekoslovakijoje tarp 1981 m. balandžio mėnesio ir 1982 m. rugpjūčio mėn. 16 asmenų, dauguma kunigų, buvo nubausti kalėti nuo 4 mėnesių iki trejų metų, kaltinant dėl religinės veiklos.