Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas— PROF. PETRAS JONIKAS
NETAISYKLINGOS REIKŠMĖS ŽODŽIAI
(Tęsinys)
Veiksmažodžiai. Kai kurie, ypač teisininkai, netaisyklingai vartoja padalyvį einant ir pusdalyvį eidamas ten, kur šie žodžiai visai netinka, pvz.: Einant įstatymu ( = Pagal įstatymą, remiantis įstatymu, šiuo įstatymu) negalima skirti tokios didelės bausmės. Eidamas įstatymu (= Remdamasis įstatymu, pagal įstatymą) teismas paskyrė aukščiausią bausmę. Einant penktuoju sutarties straipsniu (=Pagal penktąjį sutarties straipsnį) už medžiagas moka užsakovas. Einant šia galvosena (= Pagal šią galvoseną) atsiranda daug neišsprendžiamų klausimų.
Netaisyklingai vartojamas sangrąžinis veiksmažodis gautis kitų veiksmažodžių reikšme, pvz.: Po įvairių bandymų gavosi toks rezultatas (= gavome tokį rezultatą). Po labai drąsaus šachmatininko ėjimo gavosi ( = pasidarė, susiklostė) komplikuota padėtis. Gaunasi ( = Susidaro) įspūdis, kad jis tuo visai nesirūpina. Po tokio peršalimo gali gautis plaučių uždegimas ( = galima susirgti plaučių uždegimu).
Labai dažnai daug kas netaisyklingai vartoja sangrąžinį veiksmažodį rastis reikšme būti, pvz.: Lietuva randasi ( = yra) prie Baltijos jūros. Manau, kad vaikas randasi (=yra) kambaryje. Kur dabar tavo draugas randasi ( = yra, gyvena, yra apsistojęs) ?
Veiksmažodis rastis labai retai vartojamas įvairiose lietuvių tarmėse. Kai kur jis vartojamas vietoj veikmažodžių darytis, atsitikti, pvz.: Kas rados vaikui, kad serga? Kitur jį vartoja vietoj rodytis, prasidėti, atsirasti, pvz.: Po lietaus daug grybų randasi. I6 kur tu radaisi? Iš kur čia tie šunes ran-dasi?
Veiksmažodis sekti taip pat gan dažnai vartojamas netaisyklingomis reikšmėmis, pvz.: Žemiau seka (=eina) parašai. Kas iš to seka (=išeina).? Iš to seka ( = kyla) įdomus klausimas.
Kai kurie, pasidavę svetimų kalbų įtakai, veiksmažodį mylėti netaisyklingai vartoja mėgti, patikti, branginti, vertinti reikšme. Mes mylime brangius žmones, artimuosius, draugus, tėvynę, tačiau nedera sakyti, kad mylime gardžiai pavalgyti, išgerti, sportuoti, kad mylime barščius, knygas, pramogas, teatrą. Čia dažniausiai tinka žodžiai mėgti, patikti, branginti, vertinti.
Taip pat būtų klaidinga veiksmažodį žinoti vartoti mokėti reikšme. Pvz. Vertėjas turi gerai žinoti ( — mokėti) abi kalbas — savo ir svetimąją. Jis jau neblogai žino ( = moka) prancūzų kalbą. Automobilio vairuotojas turi gerai žinoti (= mokėti) kelių taisykles. Žinoti ir mokėti jokiu būdu nėra sinonimai. Aš labai gerai žinau, kad yra tokia japonų kalba, bet tai dar nereiškia, kad aš ją mokėčiau.
Veiksmažodis skaityti, nusižiūrėjus į rūsy s2itat', dažnokai netaisyklingai vartojamas veiksmažodžių laikyti, manyti, skelbti ir kitomis reikšmėmis, pvz.: Šį sprendimą aš skaitau (= laikau) negaliojančiu. Skaitau (= Manau), kad jo įtarinėjimai visai nepagrįsti. Susirinkimą skaitau (= laikau) atidarytu (arba: Susirinkimą skelbiu atidarytu).
Kalboje dažnai neskiriami veiksmažodžiai vartoti ir naudoti. Pastarasis linkęs išstumti pirmąjį, tačiau taip neturėtų būti. Vartoti daug kur labiau tinka negu naudoti. Vis dėlto reikia sutikti, kad šių dviejų veiksmažodžių reikšmė kartais yra tokia panaši, kad sunku nuspręsti, katrą iš jų vartoti. Praktiškas patarimas galėtų būti toks: kai neaišku, katrą žodį vartoti, tai mažiau suklysime, jeigu sakysime vartoti, o ne naudoti.
Kai veiksmo objektas yra susijęs su tam tikra kultūrine-dvasine veikla, tai tinka tik žodis vartoti, o kai eina kalba apie kokį nors "eksploatavimą”, tai geriau tinka žodis naudoti. Duosime keletą pavyzdžių su vienu ir su kitu žodžiu: Šitas žodis yra pavartotas ne ta prasme. Kanadoje yra vartojamos dvi kalbos. Savo raštuose autorius vartoja daug stilistinių puošmenų. Pamokai pagyvinti vartojamos vaizdinės priemonės. Alkoholikui gydyti buvo vartojami įvairūs psichoterapijos būdai. Pamėginkite vartoti šiuos vaistus. Dabar visi labai intensyviai naudoja gamtos turtus. Kosminė erdvė turėtų būti naudojama tik taikiems tikslams. Jo atvirumas buvo panaudotas blogam tikslui. Atominė bomba niekad neturėtų būti panaudota.
Kaip jau minėta, žodis naudoti vartotinas palyginti retai, dažniau pasitaiko jo sangrąžinė forma su įnagininku, pvz.: naudotis proga, galimybėmis, daiktais, kieno nors gerumu ir t.t.