Skyrių tvarko JUOZAS V AIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
NETINKAMAS PRIEŠDĖLIŲ VARTOJIMAS
Priešdėliai dažniausiai pridedami prie veiksmažodžių ir veiksmažodinių daiktavardžių, daug rečiau prie kitų daiktavardžių ir būdvardžių. Pridėti prie veiksmažodžių, jie paprastai rodo tam tikrus veiksmo atspalvius, pvz.: atbėgti, įbėgti, išbėgti, nubėgti, pabėgti, pribėgti, užbėgti. .. Veiksmažodis be priešdėlio reiškia tik tam tikrą veiksmą, vykusį praeityje (bėgo, bėgdavo), vykstantį dabar (bėga), vyksiantį ateityje (bėgs). Pridėtas priešdėlis rodo, kad šis veiksmas baigiasi kokiu nors rezultatu, kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių (atbėgti, įbėgti ir t.t.).
Dažnokai, ypač sekant kitų kalbų pavyzdžiais, su priešdėliais sudaromi lietuvių kalbai nebūdingi ir nevartotini vediniai. Čia trumpai priminsime keletą atvejų, kur su vienu ar kitu priešdėliu yra sudaryti nevartotini vediniai.
Su priešdėliu ap- turime daugybę gerai sudarytų žodžių, bet kartais toji daryba būna nevykusi, pvz.: Mindaugas visus lietuvius apjungė (= sujungė) į vieną valstybę. Šioje mokykloje studentai apmokomi ( = mokomi) įvairių kalbų. Apmokyti galima vartoti tada, kai norima pasakyti, kad tik šiek tiek pamokoma, pvz.: Aš trupučiuką tave apmokysiu, o paskui jau galėsi pats tęsti toliau. Jis sutiko apmokėti (geriau: sumokėti) visas išlaidas. Su juo reikia gerai apsieiti ( = elgtis). Oro pasikeitimus apsprendžia (=nulemia) daugelis nenumatytų priežasčių. Vakar apturėjau ( =turėjau, patyriau) didelį džiaugsmą. Vietoj veiksmažodžių vesti, tekėti, susituokti visiškai nevartotinas apsivesti. Pirmiausia, nusižiūrėjus į rusų ir lenkų kalbas, buvo pasidarytas žodis apsiženyti, paskui, norint jį "sulietuvinti”, atsirado apsivesti, bet jo daryba visai nelietuviška.
Daiktavardžių ir būdvardžių priešdėlio be- reikšmė sutampa su prielinksnio be reikšme, pvz.: žmogus be darbo = bedarbis, kas nors be prasmės — beprasmis. Tačiau kartais jis klaidingai imamas vartoti neiginio ne- reikšme, pvz.: Dabar Amerikoje yra didelė bedarbė (=nedarbas), Kareivis pateko į belaisvę ( = nelaisvę). Klasėje mokytojas rado didelę betvarkę (=netvarką). Toji tavo pastaba buvo visiškai bereikalinga ( =nereikalinga). Aš nepriklausau jokiai partijai — esu bepartinis (= nepartinis). Kitas dalykas, kai kalbame apie žmogų be laisvės ar be tvarkos, tada tinka žodžiai belaisvis ir betvarkis.
Priešdėlis be- ir su veiksmažodžiais nevartotinas tam tikrais atvejais:
1. po neiginio, kai veiksmo anksčiau nėra buvę, pvz.: Su juo aš ir dienos nebeis gyvenčiau (= neišgyvenčiau). Aš nebežinau ( =nežinau), ar eiti rytoj į susirinkimą;
2. kai kontekstas rodo gausumą, pvz.: Mums dar daug belieka ( = lieka) nuveikti. Bet būtų taisyklinga sakyti: Mums tik tiek belieka nuveikti. Šiame sakinyje norima pasakyti, kad mums nedaug liko (ar beliko) nuveikti
Su priešdėliu į- taip pat pasitaiko nevartotinų netaisyklingos darybos ar reikšmės žodžių. Štai jų keletas: įdomautis (= domėtis), įnešti ( = padaryti) pataisų, įnešti ( = įmokėti) pinigus, įsisavinti (= išmokti), įstatymdavystė (= įstatymų leidimas, leidyba), įvesti (šis žodis netiksliai vartojamas įvairiomis reikšmėmis, kaip bus galima matyti iš žemiau pateiktų pavyzdžių).
Visus čia pateiktus netaisyklingos darybos ar reikšmės žodžius su priešdėliu į- pailiustruosime pavyzdžiais: Dabar visi įdo-maujasi (= domisi), kas bus išrinktas miesto burmistru. Protokole turi būti įnešta (= padaryta) šios pataisos. Į taupymo kasą jau įnešėme (=įmokėjome) nemažą sumą pinigų. Jis jau puikiai įsisavino (=išmoko) pramūzų kalbą. Amerikos įstatymdavystė (=įstatymai, įstatymų leidimas) skiriasi nuo Europos. Į savo paskaitas profesorius įveda daug naujų minčių bei sąvokų (= Savo paskaitose profesorius vartoja, pasitelkia daug naujų minčių bei sąvokų), Manau, kad jį reikėtų įvesti (=įtraukti) į naują valdybą. Į ministrų kabinetą įvestas dar vienas asmuo ( = Ministrų kabinetas papildytas dar vienu asmeniu). Burmistras buvo pakviestas įvesti ( =įspirti, įmesti) kamuolį į žaidimą.