Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
LIETUVIŲ PAPROČIAI — KRAIČIO SKRYNIA
Nuo senų senovės dar ir šiandieninėje Lietuvoje neatskiriama lietuviškos trobos dalis buvo kraičio skrynia, kurią atsiveždavo ištekėdama jaunoji iš tėvų namų. Kokių tik nebūta tų kraičio skrynių: išmargintos, išdažytos ir paukščiais skardžiabalsiais, ir gėlių žiedais ugniaspalviais, ir žvaigždėmis skaisčiausiomis, saule šviesiąja, mėnuliu paslaptinguoju. Atvožus dangtį, suraibuliuoja margais raštais drobės ploniausios, rankšluosčiai ilgiausi, lovatiesės ryškiausios. Tie margi raštai — tai mergaitės svajonių, nerimo ir meilės simboliai. Juk ausdamos drobes, ne tik audeklą, bet ir mergautines godas audė. Vingiavosi, pynėsi margi raštai audiniuose; vingiavosi, pynėsi galvoje ir širdyje svajonės apie tą, su kuriuo sumainys aukso žiedus. Svajojo apie nežinomą ateitį, kuri pasitiks, palikus tėvų namus.
Šiandien miestų butuose nėra kraičio skrynių. Iš retėjančių kaimo trobų kraičio skrynios prieglobstį randa muziejuose. Šiandien Lietuvos kaimuose nebedūzgia, nebegaudžia ilgais žiemos vakarais staklės.
LIETUVIŲ IŠMINTIS
Reikia darbštumo, taupumo aruodams pripildyti, bet reikia ir dosnumo, kad tie aruodai neišsektų, kad šulinys neišdžiūtų, nes, kaip paprastų žmonių išmintis sako, "mielaširdingas ir ant kūlio pragyvens, godus — nė ant aukso”.
Reikia bulvę, ropę darže prižiūrėti, bet reikia ir rūtą, leliją darželyje laistyti, ravėti. Reikia ašarų skausmui numalšinti, reikia juoko, linksmumo šešėliams ir vaiduokliams iš kampų ir pasuolių išvaikyti. Reikia daina džiaugsmą išdainuoti, bet labai reikia dainos ir tada, kai širdis būna sunki.
ŽIEMA ŽUVINTE
Neįprastai tokios šiltos žiemos, kaip šiais metais, Žuvinte niekas neprisimena. Ežeras plonyčiu leduku buvo užtrauktas penkis kartus: tris kartus tik pakraščiuose, o du ištisai. Bambenos ir Dovinės paupiuose prižėlė žalių viksvų. Pievose prižėlė įvairiausių pelkinių žolynų, ir jos atrodo visai pavasariškai. Prie šaltinių sugeltonavo ir pražydo tiltai geltonų purienų. Atgijo iš žiemos miego kai kurie vabzdžiai ir pradėjo skraidyti. Žmonės stebisi tokiais retais gamtos reiškiniais.
Prieš Naujuosius metus spalvinga vaivorykštė ilgokai traukė vandenį iš Žuvinto ežero. Neužšalusiame ežere atsirado ir paukščių. Gulbių galima suskaičiuoti daugiau kaip šimtą. Jos čia neužsibūna — skrenda į Kriokialaukio mares.
SENOVĖS PINIGŲ MUZIEJUS VILNIUJE
Daugiau kaip 55 tūkstančiai monetų ir popierinių banknotų sukaupta Vilniuje, Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejuje. Dukatai ir taleriai, denarai ir forinai, guldenai ir realai; trečiokai, pusgrašiai, Petro pirmojo tinfai, Elbingo ortai, Revelio ėriai. Auksu ir sidabru skamba šie žodžiai, dvelkia istorinėmis įdomybėmis.
LIETUVIAI LAIMĖJO PLAUKIMO VARŽYBAS
Vilnietė Aiškutė Buzelytė greičiausiai įveikė 100 m ir 200 m krūtine, o vilnietis Robertas Žulpa buvo nepralenkiamas 200 plaukime tokiu pat būdu. Kiek vėliau Žulpa tapo nugalėtoju Europos taurės plaukimo varžybose.
MUZIEJUS VĖJO MALONE
Akmenės rajone, prie Kruopių ūkio esančiame vėjo malūne įkurta žemės ūkyje naudotų padargų ir mašinų muziejus. Greta vėjo malūno dar išlikusi žemaitiška klėtelė, kuri buvo pastatyta kraštotyrininko Kosto Petrilos. Jo pastangomis buvo įkurtas ir žemės ūkio padargų muziejus.
Muziejaus rinkiniai vis papildomi. Čia galima pamatyti senovinį garo katilą, arklinę kuliamąją mašiną, arklinį volą, vieną pirmųjų vikšrinių traktorių ir daugelį kitų žemės ūkyje naudotų mašinų, padargų ir įvairiausių prietaisų.
KELIONĖS IR EKSKURSIJOS
Praėjusiais metais iš Panevėžio miesto buvo suruoštos 268 kelionės ir ekskursijos, kuriose dalyvavo daugiau kaip 8 tūkstančiai žmonių. Pačiame mieste buvo suruoštos 74 ekskursijos. Tų ekskursijų tikslas — darbo žmonių politinis ir ekonominis mokymas (t.y. propaganda).
Ekskursijoms duodami įvairūs pavadinimai, pvz.: "Socialinis Panevėžys”, "Sakmė apie duoną ir liną”, "Šimonių girios partizanai”, "Teatrinis Panevėžys” ir t.t.
TIRIAMOS LIETUVOS ŽEMĖS GELMĖS
Atliekamas didelis darbas, tiriant geologiškai Lietuvos žemės gelmes. Ieškoma naudingų iškasenų, požemio gėlo bei mineralinio vandens telkinių. Žemės ūkiuose nemažai išgręžta artezinių šulinių, surasta daug statybinių medžiagų: žvyriaus, molio, kreidos. Tiriama uolienų minerologinė sudėtis — nustatoma, kiek uolienos, tinkamos statybai.
GIMTOSIOS KALBOS DIENOS
Mažeikiuose buvo surengtos gimtosios kalbos dienos. Į šį renginį atvyko Lietuvių kalbos ir literatūros instituto, Vilniaus universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų darbuotojai. Buvo pasidalinta mintimis apie dabartinę lietuvių kalbos vartoseną ir kalbininku darbus.
LIETUVOJE PER MAŽAI ŠVARINAMAS VANDUO
Lietuvos melioracijos ir Vandens ūkio ministerijos žiniomis, net du trečdaliai kaimo nutekamojo vandens valymo įrengimų neveikia. Tik 16% valymo įrengimų grynino vandenį pagal visus reikalavimus. Valstybinio profesinio technikumo mokymo komiteto žinioje yra 14 vandens valymo įrengimų. Nesant tinkamos priežiūros, jie dažnai sugenda ir ilgai išbūna nepataisyti. Kai kurie vandens valymo įrengimai buvo atiduoti naudojimui jau su tam tikrais trūkumais. Kai kurie ūkių vadovai buvo įsitikinę, kad geriausia vandens valykla yra žemė. Taigi daugumas ir nesirūpino vandens valymo įrengimų priežiūra.
NUOSTABUS LIETUVIŠKO MOLIO GROŽIS
Kauno paveikslų galerijoje buvo surengta V. Manomaičio keramikos darbų paroda. Joje buvo išstatyta per 300 puošiamosios ir buitinės paskirties darbų iš lietuviško molio. 1937 m. Žemės ūkio parodoje Kaune V. Manomaitis pelnė garbės pažymėjimą. Tais pačiais metais tarptautinėje meno ir technikos parodoje Paryžiuje buvo jam paskirtas aukso medalis. Apytikriai iki šiandien V. Manomaitis iš lietuviško molio yra padaręs daugiau kaip 1000 įvairiausių puošnių dalykėlių. Be mažesnių dirbinių, Manomaitis yra sukūręs Kauno "Jūratės” kavinėje figūrinę kompoziciją "Motina tėvynė”, Kapsuko knygyne — "Dzūkų kraštas”, Alytuje — "Motina gamta”.
V. Manomaitis yra baigęs Kauno meno mokyklą ir šiomis dienomis švenčia 70 metų sukaktį.
ŠIAULIAI — DVIRATININKŲ MIESTAS
Šiaulių dviračių gamykloje "Vairas” jau pagaminta daugiau kaip devyni milijonai dviračių. Šiauliuose įrengti didžiuliai dviratininkams takai, kurie veda į vaizdingas Bubių apylinkes. Šiauliuose kasmet nuperkama po tris tūkstančius dviračių. Pernai, paskelbus gegužę dviračių mėnesiu ir suruošus šventę, suvažiavo 15 tūkstančių dviratininkų. Šiemet žada pasirodyti sudedamieji dviračiai "Venta” ir "Rambynas”.
J. BALTRŪNO DARBŲ PARODA
Vilniuje Dailės parodų rūmuose įvyko nusipelniusio meno veikėjo J. Baltrūno tapybos darbų paroda. Buvo iškabinta beveik du šimtai paveikslų, kurie atskleidžia visą dailininko 40 metų kūrybos kelią. Baigęs Vilniaus dailės institutą, su laivų įgulomis jis apkeliavo visus vandenynus. Lankėsi tolimuose kraštuose. Didžiausią įspūdį dailininkui paliko Afrika. Ten jis sukūrė vieną iš savo reikšmingiausių paveikslų "Afrikos madoną”. Jo kūriniuose pagrindinė tema — jūra. Daug kartų jis dalyvavo tarptautinėse marinistų parodose.
ĮVAIRIOS TRUMPOS ŽINUTĖS
* Klaipėdos jūrų muziejus — akvariumas papildytas retomis jūrų kriauklėmis, kurias padovanojo P. Mockevičienė. Ji atidavė muziejui savo rinkinį, kuris susideda iš koralų, jūros žvaigždžių, ežių ir įvairiausios povandeninės augmenijos.
* Tryškių, Telšių ir Šiaulių rajonuose suskaičiuota 265 vilkai.
* Molėtų rajone kalvis V. Taraškevičius, suvirintojas J. Biras ir mechanizatorius J. Liseckas pritaikė vietos sąlygoms akmenų rinktuvą. Patobulinta mašina gerai renka ne tik mažus, bet ir didelius akmenis. Akmenų rinktuvas labai reikalingas, nes laukai pilni akmenų.
* Kaune atidaryta vien tik vaikams krautuvė "Mažylis”. Joje parduodami daiktai tik vaikams. Parduotuvę apipavidalino dail. B. Budrienė ir dail. A. Ivaškevičiūtė. Prekybos salė papuošta dail. S. Samulevičienės pūkuotukais.
* Utenoje pastatyta jau šeštoji vidurinė mokykla. Joje įrengti erdvūs kambariai pamokoms. Yra didelė sporto salė ir plaukymo baseinas. Mokykloje mokosi daugiau kaip tūkstantis du šimtai jaunuolių.
* Magdalena Paulavičienė sulaukė 107 metų amžiaus. Ji gimė Putokšlių kaime. Sartininkų valsčiuje, Tauragės apskrityje. Žmonės kalba, kad ji pragyveno visus bendraamžius žmones ir medžius. Jos duktė J. Vikertienė sulaukė 80 m. Ji rūpinasi savo mamos karšinimu.
* Vilniaus "Elfos” magnetofonų dirbtuvėje šiemet numatoma pagaminti pusantro šimto tūkstančių patobulintų magnetofonų. Šis magnetofonas tiks ne tik stereofoninei muzikai užrašyti ir atkurti, bet bus pritaikytas ir mėgėjiškų kino filmų įgarsinimui, kalbų mokymuisi ir kitiems reikalams.
• Miami miestas priėmė nuostatą, kad mokamai (cable) televizijai bus draudžiama tame mieste rodyti pornografinius filmus.