Marija Stankus-Saulaitė

     Kiekvieną rudenį Amerikos Pedagogikos taryba (American Council of Education) ir Kalifornijos universitetas Los Angeles mieste apklausinėj a universitetą pradedančius studentus. Tai pedagogikos profesoriaus Alexander W. Astin projektas. Klausiama apie šeimą, save, mokslo šaką, vertybes, profesiją, nusiteikimus ir pažiūras. Šį rudenį buvo apklausinėti 188.692 į 350 universitetų bei kolegijų įstoję studentai. Statistiniai duomenys reprezentuoja 1,74 milijonų studentų. Rezultatai išspausdinti — "The American Freshman: National Norms for Fall, 1982” (UCLA Graduate School of Research).

     Tipiškas universitetą pradedąs studentas yra 18-19 metų, baltas (baltųjų 88,2%, juodųjų 8,5%), nevedęs, fiziškai pajėgus (su fiziniais sunkumais 5,4%, daugumas silpno regėjimo). Katalikų 37,8%, evangelikų 33,7%> žydų 3%, kitokio tikėjimo 17,2%, jokio tikėjimo 7,3%. Universitetą lankydami, dauguma studentų gyvens bendrabutyje arba su tėvais bei giminėmis; daug studentų norėtų gyventi bendrabutyje, nors nemaža dalis pasirinktų savarankiškai gyventi.

     Studentų šeimose yra 3-5 vaikai (69%), tėvų tikyba panaši į studento. Tėvas baigęs gimnaziją (29,6%) arba universitetą (20,1%), motina baigusi gimnaziją (41,2%) arba universitetą (17%). Tėvas biznierius (29,6%), darbininkas (11,1%), kitokio užsiėmimo (21,4%), be darbo (2,1%). Motina šeimininkė (22,8%), raštinės darbininkė (11,5%), biznierė (10,1%), ką kita dirbanti (17,2%), be darbo (8%). Likusieji įvairių kategorijų. 67,1% tėvų uždirba tarp 20.000 ir 99.999 dolerių.

     Pusė studentų šiek tiek rūpinasi moksliniu mokesčiu, trečdalis nesirūpina, likusieji labai rūpinasi. Studentai lanko universitetą tam, kad gautų geresnį darbą (77,9%), kad išmoktų naujų dalykų (72,5%), kad daugiau uždirbtų (69,8%), išsimokslintų (66,2%), pasiruoštų tolimesnėms studijoms  (454%)- Studijuos biznio administraciją (7,1%), buhalteriją-"accounting” (6,2%), kompiuterius (4,4%), tvarkymą-"management” (4,4%), inžineriją (4%) — tarp daugelio kitu galimybių. Svetimas kalbas studijuos 0,5%, o tautinius dalykus 0%. Studentai planuoja būti inžinieriai (12%), biznio egzekutyvai (10,5%'), kompiuterių programuotojai (8,8%) — tarp daugelio kitų galimybių. Neapsisprendusių — 9,51%, dvasininkų — 0,3%, šeimininkių — 0,1%.

     Studentai save laiko politiškai vidutinių pažiūrų (59,8%). Jie mano, kad valdžia per mažai apsaugo pirkėją, per mažai tvarko oro taršą. Kad valdžia turėtų daugiau išleisti gynybai, mano 38,8%: 47,9 vyrų, 29.9%. moterų; 30,3% iš katalikiškų universitetų, 37,5%iš evangelikų universitetų, 31,7% iš privačių, bet netikybinių ir 40,1% iš viešųjų universitetų. Daugiau kaip trys ketvirtadaliai mano, kad didžiausioji krašto problema yra infliacija, ir daugiau kaip pusė mano,, kad reikia valstybinio sveikatos priežiūros plano. Daugumas mano, kad turtingieji turėtų didesnę dalį mokesčių mokėti, Kad abortas turėtų būti legalizuotas, mano 54,8%: katalikiškuose — 34,8%;, evangelikų — 47%, privačiuose — 62,7%, viešuose — 54,8%. Beveik du trečdaliai vyrų ir beveik trečdalis moterų mano, kad leistina lytiškai bendrauti vienas kitam patinkantiems. Beveik pusė vyrų ir daugiau kaip trečdalis moterų mano, kad reikėtų kartu pagyventi prieš vedybas. 33,6% vyrų ir tik 17,6% moterų mano, kad moterys turėtų dirbti, namie, bet darbuose būti lygios (88,2% vyrų, 96,6% moterų).

     Svarbiausieji siekiai yra tapti savo srities autoritetu (73,5%), finansiškai gerai laikytis (68,9%), auginti šeimą (67,1%), padėti kitiems (61,6%), būti kolegų pripažintiems (55,3%), būti sėkmingiems savo biznyje (49,7%), išvystyti gyvenimo filosofiją (49,7%). Mažiausiai pasirinkti tikslai yra rašyti originalius kūrinius ir ko nors pasiekti pasirodymo menuose. Finansiškai gerai stovėti truputį svarbiau katalikiškų universitetų studentams negu evangelikų; evangelikų studentams truputį svarbiau padėti kitiems negu katalikų studentams.

     Nuo praėjusių metų padidėjo nuošimtis labai vertinančių didesnį uždarbį, sumažėjo skaičius susirūpinusių rasinėmis problemomis, gyvenimo filosofija (1967 m. — 82,9%, dabar — 46,7%), norinčių kitiems padėti, susirūpinusių aplinka. Daugiau studentų domisi bizniu, inžinerija, kompiuteriais; mažiau — dėstyti universitete, mokslo tyrimais, socialiniais darbais.

     Atsakymuose, be abejo, atsispindi ir kai kurie lietuvių studentų gyvenimo faktai, pažiūros, svajonės bei planai.

     Kokia mūsų lietuviškosios visuomenės dabartis ir kokia gali būti jos ateitis, ryškėja, įsigilinus į šiuos duomenis.

Šaltiniai:

The American Freshman: National Norms for Fall, 1982. UCLA and American Council on Education, 1982. The Chronicle of Higher Education, 1938.1.26.