CHIARA LUBICH
Jėzus, mokęs minias iš Simono Petro valties ir baigęs kalbėti, liepė Petrui irtis į gilumą ir ten išmesti tinklus valksmui. Petras pasiaiškino, kad jie, kiaurą naktį vargę, nieko nesugavo, bet dėl Jo žodžio tinklus užmesiąs.
Kai jis tai padarė, užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net tinklai pradėjo trūkinėti. Tada kitos valties bendrininkai atskubėjo jiems padėti, ir jie pripildė žuvų abi valtis, kad jos kone skendo. Petrą, jo bendrininkus Jokūbą ir Joną bei visus jo draugus, buvusius kartu, suėmė išgąstis. Petras, nepaprastai nustebęs, puolė Jėzui į kojas ir prašė nuo jo pasitraukti, nes jis — nusidėjėlis. Jėzus liepė jam nebijoti ir pasakė, kad nuo šiol jis jau žmones žvejosiąs. Petras, Jokūbas ir Jonas, tuoj išvilkę valtis į krantą ir viską palikę, nuėjo paskui Jėzų.
Tas stebuklingas žuvų pagavimas simbolizuoja apaštalų ateities uždavinį. Petro ryžtingumo pavyzdys yra ne tik apaštalams ir jų įpėdiniams, bet ir visiems krikščionims. Petras, būdamas žvejys, po nenusisekusios nakties galėjo tik nusišypsoti ir neboti Jėzaus patarimo užmesti tinklus pilnoje dienos šviesoje, žvejybai mažiausiai tinkamu laiku. Bet jis nepaisė tų savo samprotavimų ir Jėzumi patikėjo.
Tokia situacija yra tipiška tikintiesiems, kai jų tikėjimas yra bandomas kasdieną daugelio įvairiausių aplinkybių. Kada mus supantis pasaulis veda į pusėtinumą, nerūpestingumą ir nepaisymą, tada pareiga, atsakomybė ir užduotis pradeda mums atrodyti per sunkios ir neįmanomos vykdyti. Tada Jėzus kaip tik reikalauja apsisprendimo, ryžto ir ištvermės. Tokio tvirtumo ir jėgų mums reikia, kad, eidami pirmyn, galėtume priešintis bet kokios blogybės įtakai, kuri mus gali veikti aplinkoje per socialinį spaudimą, per draugus ar komunikacijos priemones.
Toji kova nėra lengva, ypač kai ji turi būti tęsiama kiekvieną dieną, kiekvieną valandą. Bet jei noriai į ją stosime ir ištversime, ji padės mums subręsti tikrais krikščionimis. Ji mums parodys iš patirties, kad tie ypatingi Jėzaus žodžiai ir pažadai iš tikrųjų mūsų gyvenime pildosi ir kad mes galime imtis to dieviško užmojo, kuris yra daug nuostabesnis, negu galėtume įsivaizduoti.
Tokiu būdu, nežiūrint, kad gyvenimas šiame pasaulyje gali būti sunkus, nuobodus ir bevaisis, Dievas mums šimteriopai atlygins ir šiame gyvenime, ir amžinybėje, jeigu Jo klausome. Tai ir yra tasai stebuklingas žuvų sugavimas, kurs nuolat kartojasi.
Kaip tai galime vykdyti savo gyvenime? Turime, kaip šv. Petras, sakyti: "Dėl Tavo žodžio..." Mes turime tikėti Jo žodžiais, neklausinėdami, ko Jis iš mūsų nori. Mes turime remtis Jo žodžiais savo elgesy, gyvenime ir visuose dalykuose, ką tik darome. Tada mūsų gyvenimas bus ant tvirto ir saugaus pagrindo ir galėsime matyti, kad tose ypatingose situacijose, kuriose žmogiškos jėgos nieko negali, Jis įsiterpia, ir gyvenimas prasideda iš naujo net ir ten, kur, žmogiškai galvojant, būtų neįmanoma.
• Amerikos ir Europos vyskupai Romoje svarstė atominių ginklų problemą. Kai kurie Europos vyskupai laiko JAV vyskupų liniją per daug radikalia. Vakarų Vokietijos katalikų organizacijų centro komitetas 1981 m. lapkričio 14 d. yra paskelbęs deklaraciją, kurioje sakoma, kad vienintelis kelias vakarų sąjungai atsiliepti į grėsmę yra apginkluoti panašiais ginklais savo gynybos sistemą, nes tik tuo keliu galima sėkmingai gintis nuo agresoriaus.