CHIARA LUBICH
"Žiūrėkite, saugokitės bet kokio godumo, nes jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto” (Lk 12,15).
Tuos žodžius Jėzus dar paryškino palyginimu, sakydamas, kaip vieno turtingo žmogaus laukai davė gausų derlių, ir jis matė, kad visa to nesutalpins savo klojimuose. Tada jis nutarė pastatyti didesnius ir ten viską sukrauti. Matydamas, kad tų gėrybių užteks ilgiems metams, jis galvojo ilsėtis, valgyti, gerti ir linksmai pokyliauti. O Dievas jam tarė, kad jis yra kvailas, nes dar šią naktį bus pareikalauta jo gyvybės, ir kam gi tada atiteks tos gėrybės?
Godumas — tai troškimas turėti vis daugiau. Kalbėdamas apie tai, Jėzus turėjo galvoje ypač turtinguosius. Jis jų nesmerkė dėl turtingumo, tik įspėjo, kad turtai gali juos apakinti, ir jie negalės matyti realybės.
Iš tikrųjų turtingiesiems visada yra pavojus, kai jie, pasitikėdami sukrautais turtais ir vis juos didindami, pradeda jaustis saugūs ligi gyvenimo pabaigos. Pasitikėdami vien tik tuo, ką iš tikrųjų kiekvienu momentu gali prarasti, jie pradeda neigti amžinąjį gyvenimą, o taip pat ir šio gyvenimo tikrąsias ir tveriančias vertybes.
Čia Jėzus kalba taip pat ir apie tuos, kurie dar nėra turtingi, bet yra linkę siekti saugumo ir užtikrinimo sukrautose materialinėse gėrybėse. Jis tokius įspėja, kad, taip darydami, jie priešinasi Jo mokymui.
Jėzus nori, kad mūsų elgesys būtų panašus į Dievo gyvenimą, kurio visa esybė yra meilė. Todėl Jis nori, kad ir mūsų gyvenimas taip pat būtų meilė. Mes randame tikrą gyvenimą ir save, ne kraudami turtus, bet tikrai mylėdami ir nuoširdžiai duodami.
Tokia yra Evangelijos logika: kas nori išsaugoti savo gyvenimą, tas turi jį atiduoti Dievui ir Evangelijai: kas duoda, tas gauna. Jėzus sako: "Duokite, ir jums bus duota” (Lk 6,38). Iš tikrųjų kas atiduoda viską, norėdamas sekti Jėzų, gauna šimteriopai.
Tačiau, ar mes galime taip gyventi? Ką mes gausime? Pirmiausia, turime prisiminti mūsų pagrindinį apsisprendimą — Dievą laikyti savo širdy aukščiau visko. Tai reiškia, kad meilė Jam turi būti didesnė, negu bet kuri kita meilė, kad ir pati brangiausia mums. Dievas turi būti mums aukščiau visa ko, ką tik turime. Jis turi būti svarbesnis mums, negu mes patys, mūsų apstybės ar stoka, asmeniški svarbumai ir visa, kas mums rūpi. Jis turi būti mums brangiausias turtas.
Kaip mes galime tai pasiekti? Kai vykdome Dievo valią, kuri yra susumuota artimo meilėje, mes Jį mylime ta meile, kuri išreiškia viską. Tada, stengdamiesi taip gyventi, matysime, kaip nuostabiai dingsta iš mūsų širdies nežaboti troškimai, įskaitant ir godumą. Dar daugiau, taip mylėdami, mes padėsime plisti Dievo karalystei, tai meilės karalystei, žemėje. Tadą patirsime, kad Jėzaus pažadai tiems, kurie prideda savo ranką prie Jo karalystės plitimo, pildosi: "O visa tai bus jums pridėta” (Lk 12, 31).
Kiekvieno mūsų gyvenime atsiranda kokių nors "dievaičių”, kurie bando užimti Dievo vietą mūsų širdy. Šis gyvenimo žodis galės padėti mums iš tokių "dievaičių” išsivaduoti. Sekime Evangelijos keliu pasitikėdami, ir patirsime Dievo tėvišką meilę bei Jo Apvaizdos ypatingą rūpestį.
Iš anglų kalbos išvertė K. P.