Gilbert Keith Chesterton
HIMNAS
O, Dieve žemės ir altorių,
Išgirsk, ko prašom, melsdami,
Kai nebeprakalba valdovai
Ir sklinda žmonės mirdami.
Ant mūsų aukso sienos griūna
Ir pykčio kardas skiria mus.
Nors ir paliksi mums perkūną,
Tik nepalik puikybės mūs.
Nuo teroro darbų žiauriųjų,
Nuo melo plunksnos ir burnos,
Ir nuo visų kalbų švelniųjų,
Kurios tiktai žiauruolį guos,
Nuo niekinimo, pardavimo
Ir kalavijo, ir garbės,
Nuo snaudulio, nuo pasmerkimo
Mums, Dieve, gelbėtis padėk.
Valdovą, kunigą, prastuolį
Tejungia meilė, jos ryšiai,
Tepasijunta jie kaip broliai,
Išlikt duok, smogdamas skaudžiai.
Ir rūsčio, ir malonės metą
Tikėjimo ugnim nutviesk,
Vaduok, prikelki gyvą tautą,
Kaip kalaviją ją ištiesk!
NAUJIENA
(Iš “Šėlotančio riterio”)
Kodėl turiu žavėtis amžiais,
Jei buvo jie Šalti, pilki?
Štai tartum staigų šypsnį
Skaidrias žvaigždes danguj regi:
Pasauliai, ta drąsi fantazija,
Lyg vakar užbaigti.
Kodėl turėčiau lenktis amžiams,
Jei buvo grasūs ir šalti?
Štai brandžios pievos, ramūs medžiai,
Pro mano šalį ošdami,
Kaip gyvas karavanas kopia
Įdangų vis aukštyn.
Tos amžių saulės ir sistemos,
Praamžių erdvėse būry,
Man kaip akimirkos tik žvaigždės,
Man kaip ugnis, kuri
Iš dieviškos raketos krinta
Šio karnavalo sūkuriu.
Gilbert Keith Chesterton(1874-1936)—anglų katalikų drąsaus ir tiesaus žodžio poetas, eseistas, satyrikas, nuo kurio gimimo suėjo 110 metų. Savo kūryba ir idėjomis aktualus ir mūsų laikams.
A. Tyruolis