Paulius Rabikauskas
Dar daug žinių apie Lietuvos praeitį tebėra šaltiniuose, kuriais niekas arba mažai kas lig šiol naudojosi, o jei naudojosi, ne viską išsėmė, ne viską pastebėjo, kas ten juose yra. Tenkant dažnai susidurti su tokiais šaltiniais, manau, būsiant naudinga retkarčiais pasidalinti su skaitytojais apie užtiktus įdomesnius įvykius, apraiškas, liudijimus. Tai bus daugiau smulkūs dalykėliai, pateikti su tikslia šaltinio dokumentacija, kad jais galėtų pasinaudoti ir tie, kuriems tie šaltiniai neprieinami.
1. MERGAIČIŲ PENSIONAS VILNIUJE XVI AMŽIUJE
Ar kas kada nors bandė pasidomėti, kur ir kaip praeityje mokėsi Lietuvos mergaitės? Visi tyrinėjimai, studijos, aprašymai apie tai, kaip Lietuvoje vystėsi mokyklos, kaip buvo įsteigtas ir veikė senasis Vilniaus universitetas, įvairios vienuolių išlaikomos kolegijos, parapinių bažnyčių mokyklos — visa tai suprantama tiktai apie berniukų ir jaunuolių mokymąsi bei lavinimąsi. O mergaitės? Ar jos visos buvo pasmerktos likti analfabetėmis? Ar jau taip niekas niekur jomis, bent kai kuriomis, vienoje kitoje vietoje, nesirūpino, jų auklėjimo ir švietimo reikalų nesvarstė ir nesprendė?
Pabandykite apie tai rasti ką nors teigiamo ar neigiamo, bent trumputę užuominą, mūsų 36 tomų enciklopedijoje. Kiek pastebėjau, apie mergaičių mokyklas ten pradedama kalbėti, tik pasiekus XIX amžiaus galą (LEXIX, 122). O prieš tai? Visiems žinoma, kad ir Lietuvoje buvo jau ankstesniais laikais mokančių skaityti ir rašyti mergaičių ir moterų, bent tarp bajoraičių, kunigaikštyčių ir kunigaikštienių. Jas, žinoma, galėjo pamokyti privatūs mokytojai dvaruose. Bet bent neseniai Lietuvoje užbaigtoje leisti "Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje” trumpai paminima, jog ir Lietuvoje veikę mergaičių pensionai: r809 m. vien tik Vilniaus gubernijoje buvę 17 tokių pensionų (LTE VIII, 548), Toks didelis jų skaičius, aišku, iš karto neatsirado. Jų turėjo būti ir anksčiau.
Smulkiau apie lietuvių mergaičių mokymąsi mokyklose ir pensionuose galime sužinoti iš M. Lukšienės itin dokumentuotos studijos "Lietuvos švietimo istorijos bruožai” (Kaunas, 1970). Įvairios lentelės apie mokinių skaičių mokyklose XIX a. pradžioje nurodo, kiek jose buvo berniukų ir kiek mergaičių (pvz., psl. 61, 99 ir t.t.). Skyrelyje apie vidurines mokyklas specialiai aprašomas "Mergaičių švietimas” (psl. 117 -119), Ten pažymima, kad "iš XVIII a. buvo pasilikęs ir visas mergaičių pensionų tinklas” (psl. 117). Iš pridėtos lentelės matyti, kad t8o8m. vien tik Vilniaus mieste buvo 14 mergaičių pensionų, kuriuose dėstė 45 mokytojai ir mokėsi 501 mergaitė, o Vaikelio Jėzaus mokykloje Vilniuje, kurią lankė daugiausia mergaitės, mokėsi taip pat ir 46 berniukai.
Nėra abejonės, kad jau XVIII a. Lietuvoje, šalia jėzuitų, pijorų ir kitų vienuolių išlaikomų kolegijų berniukams, buvo ir pensionų, kuriuose panašų vidurinį mokslą išeidavo ir mergaitės. Jų buvo ir kitur, ne tik Vilniuje. Pavyzdžiui, Kražiuose, tokį pensionatą išlaikė benediktinės vienuolės. Jei XVIII a. neturėtų kelti jokių abejonių apie mergaičių mokymąsi mokyklose, ką reikėtų pasakyti apie ankstyvesnius laikus? Atrodo, tam lig šiol neturėta konkrečių duomenų.
Bet štai Vilniaus jėzuitų pranešimas (Litterae Annuae) atsiųstas į Romą 1592 m., paliudija, kad jau tuomet Vilniuje veikė toks mergaitėms mokyti ir auklėti pensionas. Pranešime aprašoma, kaip tais metais penkios jaunos Vilniaus žydaitės tapo krikščionėmis. Viena iš jų, turtingų ir įtakingų žydų duktė, gyveno kaip tik šalia tokio pensiono.
"Aedes incolebat, ex quibus patebat aditus in domum adiunctam christianae matronae, quae virginibus erudiendis et informandis gynaeceum instituerat”. ("Ji gyveno namuose, iš kurių buvo galima tiesiog patekti į šalia esantį krikščionės matronos pastatą, kuriame šioji buvo įsteigusi mergaitėms mokyti ir auklėti pensioną”. Žr. Annuae Litterae Societatis Iesu anni 1592, Florentiae 1600, psl. 72).
Trumpas, netiesioginis mergaičių auklėjimo įstaigos Vilniuje paminėjimas. Aprašomoji žydaitė daug laiko praleisdavusi tame pensione, draugaudavusi ir žaisdavusi su pensiono mergaitėmis. Iš jų išmokusi katalikų tikėjimo tiesų bei papročių ir vėliau buvusi pakrikštyta. Nėra aišku, ar tik tas vienas pensionas tebuvo Vilniuje, ar jų buvo ir daugiau. Kiek ir kokios kilmės jame gyveno mergaičių? Ko ir kiek ten jos buvo mokomos? Bet tas faktas, kad jau XVI a. Vilniuje veikė mergaičių pensionas, yra akivaizdi tiesa. Tai turėtų įsidėmėti visi švietimo istorijos Lietuvoje tyrinėtojai.