■ Vakarų Vokietijoje tyrimais nustatyta, kad nacių valdymo metu, 1933-1945 metais, 169 vokiečių katalikų kunigai mirė koncentracijos lageriuose, 418 deportuoti. Iš viso 7.155 vyskupijos kunigai ir 866 vienuoliai kunigai buvo konflikte su nacių valdžios žmonėmis.
■ Norfolke, Va., buvo nubausti po 100 dol. pabaudos du vyrai už tai, kad, einant žmonėms į Mišias katalikų Švč. Trejybės bažnyčioje, šaukė antikatalikiškus šūkius, įžeidinėdami tikinčiuosius.
■ Paryžiuje, Šv. Sulpicijaus bažnyčioje, buvo surengtas maldos budėjimas už persekiojamą Bažnyčią. Vadovavo pats Paryžiaus arkiv. kardinolas Lustinger.
■ Indijoje bus sukamas filmas apie artimo meilės apaštalę Motiną Teresę. Jos vaidmenį atliks aktorė Glenda Jackson. Filmą režisuoti pakviestas prancūzas Dominique Laprierre drauge su Larry Colins.
■ Nikaragvoje sudaryta vyriausybės ir katalikų vyskupų komisija aiškinti Bažnyčios ir valstybės santykius. Komisija pradėjo darbą gruodžio 24 d. Komisijos sudėtis neskelbiama.
■ Sovietų Sąjungoje areštuotas latvių kunigas Jozef Swidnicki, 47 m. Jis buvo paruoštas kunigu slaptoje seminarijoje. Penkerius metus nebuvo leidžiama jį įšventinti. Pagaliau jis buvo slapta, be leidimo įšventintas. Darbavosi Novosibirsko apylinkėse, ten pamokslaudamas, statydamas bažnytėles, net ir panaudodamas radiją, kol prieš pat Kalėdas buvo areštuotas ir pasiųstas į nežinomą lagerį.
■ Pittsburgho vyskupas Ant. Bevilacqua sudarė branduolį asmenų prie vyskupijos, kad jie rūpintųsi bedarbiais. Grupė sudaryta iš 29 žmonių. Į ją pakviesti bedarbiai, mokytojai, verslo vadovai, unijų vadai, politikos veikėjai, vienuoliai ir socialinės tarnybos darbuotojai.
■ JAV Kovos su širdies ligomis sąjunga skelbia, kad cigaretėse esantieji chemikalai, sukeldami širdies ligas, vėžį ir emfizemą, per metus nužudo apie 350.000 amerikiečių.
■ JAV-se 1984 metais nužudyta daugiau kaip 1.500.000 negimusių, taigi kasdien — po 4.000 arba po vieną kas 20 sekundžių. Kas ketvirtas nėštumas baigiamas abortu. Tai skelbdamas žurnalas “Ali About Issues” Nr. 1 (1985 m.) pažymi, kad pavojingiausia vieta žmogaus gyvybei JAV-se yra motinos įsčios.
■ New Jersey valstijoje nemokamai duodamos priemonės prieš pastojimą ir priemonės iššaukiančios abortą netekėjusioms keliolikmetėms. Valstijos pareigūnai buvo nustebinti, kad, nežiūrint to, 1982 m. net 75% naujagimių buvo iš netekėjusių keliolikmečių. Tos priemonės net padaugino nelegalius gimimus tarp keliolikmečių.
■ Kern apskr., Kalifornijoje, trys gydytojai “Western Journal of Medicine” aprašė keletą atsitikimų, kur atsirado kepenų žaizdos moterims, imančioms Ortho-Novum piliules prieš pastojimą.
■ Aktorius Paul Newman paaukojo 250.000 dol. Katalikų labdarai, norėdamas padėti badaujantiems Etiopijoje.
■ Stačiatikių koptų patriarchas, praleidęs trejus metus ištrėmime, gyvendamas nuošaliame vienuolyne, grįžo j savo rezidenciją Egipte. Jo oficialus titulas — popiežius Senouda III. Prezidentas Hosni Mubarak atšaukė jo ištrėmimą. Senoudą III buvo ištrėmęs Sadatas už “kėlimą sektų konflikto Egipte”.
■ Pirmą katalikų vyskupijos laikomą komercinę televizijos stotį JAV-se įsigijo Tucson, Ariz., diecezija. Vienas iš tikslų — parūpinti programą, kuri, vaikams žiūrint, nekeltų tėvams rūpesčio, kad jie matys ką negero. Televizija vadinasi KDTU, šiokiadieniais veikia 16 valandų, sekmadieniais 12. Matoma 60 mylių spinduliu apie Tucson, Ariz.
■ Nikaragvos sandanistų vyriausybėje yra trys kunigai: kun. E. Cardenal — kultūros ministras, jo brolis Fernando — švietimo ministras ir kun. Migu-
ai D’Escoto — užsienio reikalų ministras. Kadangi Vatikanas nenori, kad kunigai maišytųsi politikoje, tai, kol jie pasilieka valdžioje, jiems uždrausta eiti bet kokias kunigiškas pareigas.
■ Rytų Berlyne prie sienos buvo susprogdinta liuteronų bažnyčia, statyta 1894 m. Bažnyčia trukdžiusi sargybiniams stebėti tvorą, pro kurią bėga į vakarus komunistiniu režimu nusivylę piliečiai.
■ Kuboje lankydamiesi Bostono arkiv. B.F. Law, Youngstown vysk. J. Malone ir Vašingtono arkiv. D. Gallivan prezidentūroje turėjo pasikalbėjimą su F. Castro.
■ Pasaulio vyskupų sinodą popiežius Jonas Paulius II nusprendė šaukti lapkričio 25 - gruodžio 8 d. Vatikane. Sinodas aptars kai kuriuos Vatikano II suvažiavimo sprendimus naujų reikalavimų šviesoje.
■ Tarptautinis Eucharistinis kongresas įvyks 1985 m. rugpjūčio mėnesį Kenijoje, Afrikoje.
■ Jonas Paulius II 5 Konstantinopolį, į stačiatikių ekumeninio patriarcho globėjo šv. Andriejaus iškilmes lapkričio 30 d. pasiuntė savo delegaciją, kuriai vadovavo Krikščionių vienybės sekretoriato pirmininkas kard. Willebrands. Jis Konstantinopolio ekumeniniam patriarchui įteikė popiežiaus laišką, kuriame Šv. Tėvas patriarchui Dimitrios išreiškė draugiškumo jausmus, užtikrindamas katalikų Bažnyčios siekimą susilaukti visiškos vienybės su stačiatikių Bažnyčia.
■ JAV krikščionių ir žydų religinės bendrijos per metus šalpai, socialiniams ir humanitariniams reikalams suaukojo 16 bilijonų dolerių.
■ Vyskupas Paulius Baltakis gruodžio 15 d. specialioje audiencijoje buvo priimtas popiežiaus Jono Pauliaus II. Popiežius į audienciją atėjo jau susipažinęs su anksčiau vysk. Baltakio jam pasiųstu pranešimu apie išeivių lietuvių katalikų padėtį. Vysk. Baltakis padėkojo popiežiui už prielankumą lietuviams, ypač minint šv. Kazimiero mirties sukaktį. Padėkojo už paskyrimą naujo Lomžos vyskupo Paetz, kuris yra draugiškesnis Lenkijoje gyvenantiems lietuviams ir jau leido lietuviškas pamaldas Seinų katedroje. Popiežiui priminė Lietuvos krikšto 600 metų sukaktį ir numatomas iškilmes.
■ Vatikane gruodžio mėn. vidury vysk. Baltakis buvo priimtas Valstybės sekretoriaus kard. A. Casaroli, kuris prašė vysk. Baltakį nepamiršti ir Lenkijoje gyvenančių lietuvių, nors jie ir neįeina į tiesioginę vysk. Baltakio jurisdikciją. Vatikane vysk. Baltakis tarėsi su popiežiškos komisijos emigrantų reikalams sekretoriumi arkiv. E. Clarizio, su studijų kongregacijos prefektu kard. W.W. Baum. Su arkiv. P. Marcinkumi tarėsi apie išleidimą Vatikano pašto ženklo Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejaus proga.
Tuo reikalu įteiktas prašymas. Visus tuos vizitus atlikti vysk. Baltakiui padėjo aukštą postą Vatikane turintis prel. A. Bačkis, kuris dabar yra Vatikano viešųjų reikalų tarybos pasekretoris.
■ Vysk. P. Baltakis per Vatikano radiją pasakė kalbą Lietuvos žmonėms, o Kūčių vakarą buvo perduoti jo iš anksto įkalbėti sveikinimai.
■ Vakarų Vokietijoje 1985 m. gegužės 12 d. bus pravesta tradicinė maldų diena už persekiojamą Bažnyčią. Tai dienai vyskupai parinko specialią temą — Bažnyčių padėtis Pabaltijo kraštuose.
■ Vatikano paleografijos, diplomatijos ir archyvistikos mokykla paminėjo savo veiklos 100 metų sukaktį.
■ Kinijoje yra viešai besidarbuojančių 200 katalikų kunigų, kurie priklauso komunistų kontroliuojamai Patriotinei Katalikų Bažnyčiai, o apie 300-400 kunigų tebėra ištikimi Romai. Jie yra persekiojami, uždaryti kalėjimuose arba veikia slaptai. Apie tai pranešdamas, jėzuitas kun. Ladislaus Ladony nurodo, kad dar esą gyvi 8 iš tų vyskupų, kurie vadovavo katalikams prieš komunistų atėjimą. Du iš jų kalėjime, o vienas tapęs komunistų kontroliuojamos Patriotinės Katalikų Bažnyčios nariu. Tikėjimas dar esanti labai stipri dvasinė jėga Kinijoje. Persekiojamų, kalinamų, nukankintų kunigų gyvenvietės yra tapusios šventovėmis, kurias katalikai lanko ir ten meldžiasi. Kiekviena vyskupija turi nemaža garbinamų kankinių.
■ Iš kun. Alfonso Svarinsko per septynis kalinimo mėnesius artimuosius pasiekė vos trys laiškai, nors kalinys per mėnesį gali parašyti du laiškus. Kun. Svarinsko taip pat nepasiekia daugelis laiškų iš Lietuvos. Iš brolio ir sesers pasiųstų 24 laiškų kun. Svarinskas tegavo tik šešis. Jam buvo pasiųsti šimtai kalėdinių sveikinimų, o gavo tik septynis.
■ Į Vatikaną su oficialiu vizitu buvo atvykęs Rytų Asirų Bažnyčios patriarchas Mar Denkha IV. Vatikane tarėsi su krikščionių vienybės sekretoriato atstovais. Rytų Asirų Bažnyčios tikintieji gyvena Irake, Irane, Sirijoje, Libane ir Indijoje. Jų yra ir JAV bei Australijoje. Jie atskilo nuo katalikų Bažnyčios po Efezo susirinkimo, bet dabar palaiko broliškus ryšius su Roma.
■ Lietuvoje suimtas kun. Jonas Kastytis Matulionis. Suimtas lapkričio 9 d., tuoj po to, kai vienam tikinčiam ligoniui suteikė šventus sakramentus. Kun. Matulionis turi apie 50 m., prieš keletą metų baigęs neakivaizdinę kunigų seminariją. Jis jau buvo areštuotas 1976 m. ir 9 mėnesius išlaikytas izoliatoriuje. Suimtas Vilniuje. Kaltinamas esą neteisėtai ėjęs kunigo pareigas. Kai buvo suimtas pirmą kartą, buvo nuteistas dvejiems metams lygtinai. Apie jo suėmimą paskelbė ir Vatikano radijas. Jis buvo studijavęs ir valstybinėje konservatorijoje, bet iš jos buvo atleistas vien dėl to, kad išdrįso giedoti bažnyčioje. Paskutiniu metu gyveno Vilniuje, bet kunigo pareigas ėjo Kybartų parapijoje. Stiprėjant persekiojimams, nukreiptiems prieš kun. Matulionį, Kybartų parapijos tikintieji 1982 m. vasario 28 d. parašė skundą Lietuvos komunistų partijos pirmajam sekretoriui Petrui Griškevičiui. Skundą pasirašė 1033 kybartiečiai. Po kun. Sigito Tamkevičiaus areštavimo tai jau antras Kybartų parapijai skaudus netekimas.
■ Popiežius Jonas Paulius II į šeštąją apaštalinę kelionę išvykęs sausio 26 d., joje užtruko iki vasario 6 d. Per dvylika dienų lankė Lotynų Amerikos valstybes: Venecuelą, Ekvadorą, Peru, Trinidadą ir Tobaigo. Venecueloje cukrinių nendrių laukuose aukojant šv. mišias, susirinko apie milijonas žmonių. Mišioms pasibagus, minia giedojo: “Jonai Pauliau, mūsų drauge, Venecuelą su Jumis”. Savo šioje kelionėje popiežius buvo sustojęs 15 vietų. Pasisakė prieš negimusių žudymą, prieš šeimų suirimą, skelbė socialinio teisingumo reikalą, gynė darbininkų teises, kalbėjo prieš darbo žmonių išnaudojimą, pabrėžė, kad industrija neturi pavergti žmogaus. Visur popiežius buvo priimtas labai iškilmingai, turėjo pasimatymus su vyriausybių galvomis.
J. Pr.