Zenta Tenisonaitė
RYTAS
Saulės alsavimas nudažo
padangę liepsnomis.
Senoji naktis užmerkia akis. . .
VAKARAS
Diena sudžiūvo be mįslių.
Tamsa atbrenda per laukus.
Senas laiko vanduo
alsuoja naktį,
pamildamas mano žodžius
apie vėją už lango. . .
MANO NAKTIS
Mano naktie,
tavo akių jūroje
mano juoko aidas. . .
Kitoje dienos pusėje
gyvena vėjas ir ruduo.
Ir tyla baltesnė už sniegą. . .
PAVASARIS MIESTE
Vėlyvos pavasario saulės
ratai įkalti į asfaltą.
Pasakų pilies akmenys
didmiesčio dykumoje.
Mano širdis nebegieda,
nors žydi japoniškos vyšnios
gatvėse. . .
MALDA
Viešpatie, palaimink žemę
ir bučiuok ją tūkstantį kartų...
Viešpatie, būk geras ir
alsuok, gyvenk, žydėk
vaiko šypsenoje. . .
VASARA
Mano sapnai paklysta
padangėje be debesų.
Saulė yra džiaugsmo šaltinis,
kada rožės žydi
per dienas. . .
KAHLIL GIBRAN
Tavo vaikai nėra tavo vaikai.
Jie yra savęs ieškančio gyvenimo
sūnūs ir dukros.
Jie gimsta iš tavęs,
bet nėra tavo,
ir nors jie yra pas tave,
jie tau nepriklauso.
Tu gali jiems duoti savo meilę,
bet ne savo mintis,
nes jie turi nuosavas mintis.
Tu gali duoti pastogę jų kūnui,
bet ne jų sielai,
nes jų siela priklauso
rytojaus namams,
i kuriuos tu neįžengsi
net ir per sapnus.
Tu gali pasidaryti
panašus į juos,
bet nebandyk juos padaryti
į save panašius.
Nes gyvenimas žengia— nei atgal,
nei užkliūva už vakarykštės dienos.
Sulietuvino Z. TENISONAITĖ
Nijolė Jankutė
Žilvičio žalios šakos dega |
Vandens atošvaistų liepsnom.
Ir kaip nesudega tas medis,
Apkritęs žiežirbom karštom!
Einu artyn basa kaip Mozė—
Ar tu čia, Viešpatie, esi?
Širdis mana tave parodė
Vandens ir oro spindesy. . .