(jaunimo konkurse premijuotas rašinys)
Rima Polikaitytė
Vaikų nesutarimai su tėvais nėra koks naujas reiškinys. Visais laikais ir visose tautose buvo nesutarimų šeimose, jų bus ir ateityje. Nuo žmonijos pradžios vaikai skundžiasi, kad tėvai jų nesupranta, o tėvai sielojasi, kad vaikai darosi nesukalbami. Mano močiutė, kuriai jau 70 metų, pasakoja, kaip jai būdavo sunku, nes jos tėvai negalėdavo suprasti, kodėl jaunimas norėdavo eiti į vakaruškas pasišokti. Ir šiandien gana sunku mūsų tėvams išaiškinti, kodėl mes mėgstame populiarią muziką, kurioje kartais nėra nei gražių žodžių, nei patrauklių melodijų.
Kyla susirūpinimas, kad šiais laikais daugėja šeimose nesutarimai tarp vaikų ir tėvų. Tačiau man atrodo, kad tik mes sužinome apie tuos konfliktus kiek greičiau, negu praeityje, nes gyvename "atvirame” amžiuje, kuomet žmonės nemėgsta laikyti paslapčių, o kalba apie savo asmeniškus dalykus kiekviename žingsnyje. Anksčiau buvo vengiama kalbėti apie problemas šeimose. Be to, dabar žmonės drąsesni: kiekvienas tuoj skuba pareikšti savo nuomonę. Anksčiau vaikai vengdavo atvirai tėvams pasipriešinti, o dabar kalba jiems priešais ir gąsdina pabėgimu iš namų, jeigu tėvai bus per griežti.
Rima Polikaitytė.
Nesusipratimai vaikų su tėvais atsiranda dėl daugelio priežasčių. Tarp vaikų ir tėvų yra didelis amžiaus skirtumas. Tėvai gimė ir augo skirtingose gyvenimo sąlygose, negu jų vaikai. Niekas nesitiki, kad mūsų galvosena būtų panaši į mūsų tėvų. Mums, gimusiems krašte, kur yra visko perteklius, sunku suprasti tėvų vaikystę ir jaunystę. Gimę karo metu Lietuvoje, jie turėjo bėgti iš savo tėvynės, skurdžiai gyventi Vokietijoje ir vėliau, atvykę į Ameriką, sunkiai prisitaikyti prie šio krašto aplinkos. Taip pat tėvai semiasi išminties iš gyvenimo. Kadangi juos brandina amžius, jie gali rimčiau galvoti ir daryti geresnius sprendimus. Vaikų arba jaunuolių per greiti, neapgalvoti sprendimai kartais priveda prie konfliktų šeimose.
Šiandien daug kur kalbama ir rašoma apie tėvų ir vaikų nesutarimus. Žinovai aiškina, kaip tų nesutarimų išvengti. Tačiau moksliški patarimai mažai padės tėvams ir vaikams, jeigu mes nesivadovausime sveiku protu. Visi suprantame, kaip svarbūs yra geri santykiai tarp tėvų ir vaikų. Tokiose šeimose, kur vaikai gerbia tėvų nuomonę, tėvai pasitiki savo vaikais. Tačiau visose šeimose pasitaiko nesutarimų, nes jauni žmonės nori būti savarankiški ir jiems nepatinka, kai tėvai nori juos per daug kontraliuoti. Tokiais atvejais, norint išvengti didesnių konfliktų, reikia tėvų ir vaikų bendradarbiavimo.
Daug nesusipratimų atsiranda, kai tarp tėvų ir vaiky nėra nuoširdaus pasikalbėjimo. Visose diskusijose tėvams ir vaikams reikia vadovautis tik protu, o ne jausmais. Mes žinome, kad supykę žmonės negali realiai galvoti. Kai žmonės nesuvaldo savo jausmų, jie dažnai daro neprotingus sprendimus. Dialoguose vaikai turi gauti teisę pareikšti ir savo norus. Jie taip pat turi išklausyti tėvų pasisakymų. Galima su tėvais nesutikti, bet be įžeidinėjimų ir piktumų. Visose diskusijose turime prisiminti, kad tėvai vaikams nori gero ir bando juos apsaugoti nuo gyvenimo blogybių.
Kai viskas jau pasakyta, turime gerbti vieni kitų nuomones. Norint prieiti prie protingų sprendimų, reikia išmokti nusileisti. Su kantrybe bus galima išvengti nesutarimų šeimose.
Jeigu tėvai ir vaikai mokės ramiai pareikšti savo nuomones, kantriai išklausyti vieni kitų pasisakymų, nuoširdžiai išsikalbėti ir daryti protingas nuolaidas, šeimose nekils didelių konfliktų. Tokiuose namuose nebus nei užsispyrimų, nei keršto, kuris ardo šeimas, griauna vaikų gyvenimą ir atneša daug nereikalingo skausmo tėvams. Tokių nelaimių išvengsime, jeigu šeimose bus šilti tarpusavio santykiai, kurių įgyvendinimui turi dirbti ir tėvai, ir vaikai.