Romualdas Kriaučiūnas
Svarbu šeimoje tarp savęs susikalbėti, vienas kitą išgirsti, suprasti. Pažvelkime trumpai į tris priemones, kurios skatina tą tarpusavio susikalbėjimą, komunikaciją.
Visų pirma išklausykime,kas mums yra sakoma, ir duokime kalbančiajam žinoti, kad mes domimės ir suprantame, kas mums yra sakoma. Tai atliekama parafrazuojant, kitaip sakant, savais žodžiais atkartojant, kas buvo ką tik girdėta. Pvz., duktė sako: "Labai norėčiau šią vasarą dalyvauti pabaltiečių jaunimo ekskursijoje Baltijos jūroje, bet tada greičiausiai negalėčiau imti vasaros kursų universitete, be kurių užsitęs studijų baigimas”. Jai atsakant, galima sakyti: "Norėtum ir su draugais pakeliauti, ir kuo greičiausiai baigti studijas”. Taip mes parodome, kad domimės kalbėtoju ir suprantame jo mintį.
Antra geresnio susikalbėjimo priemonė yra stengimasis ką tik pareikštą mintį praplėsti, papildyti,plačiau ją aptarti. Naudojant ankstyvesnį pavyzdį apie mūsų studentę, galima ją paklausti: "Kada baigiasi ekskursija ir kada prasideda vasaros kursai?” Arba: "Ar nebūtų galima, iš anksto susitarus, į vasaros kursus kiek vėluoti?” Arba: "Jeigu vasaros kursų neimtum, kada baigtum universitetą?” Tokie klausimai, kuriais prašome daugiau informacijų, atidaro pašnekesį platesniam ir laisvesniam išsikalbėjimui, nuomonių apsikeitimui.
Pagaliau trečiojo geresnio susikalbėjimo priemonė yra patiriamo jausmo, emocijos apibūdinimas.Tas jausmo pareiškimas gali būti tiek kalbėtojo, tiek klausytojo. Šiam tikslui naudotini jausmus išreiškiantys žodžiai. Taip pat neužmirština kūno pozicija, veido išraiška, balso tonas, akių kontaktas, aplinkos privatumas. Emociniai žodžiai gali būti pozityvūs (linksmas, mylintis, gražus, draugiškas), arba negatyvūs (išsigandęs, supykęs, nuliūdęs, pavydus), arba neutralus (neapsisprendęs, naujas, senas, užsiėmęs).
Ir vėl grįžtant prie mūsų studentės, apibūdinant jos emocijas, nuotaiką, klausytojas gali reaguoti kad ir taip: "Turi du gražius planus šiai vasarai, bet atrodo, kad tik vieną galėsi įvykdyti. Tikrai tau bus sunku apsispręsti, kad vėliau nereikėtų gailėtis”.
Tik trys žodžiai: išklausykime, papildykime, atjauskime.Tai trys priemonės, kurios, sąmoningai ir tinkamu laiku naudojamos, gali pakelti šeimos komunikacijos lygį. Pakilusi komunikacija dar negarantuoja šeimos harmonijos ir darnumo, tačiau be nuoširdžios komunikacijos neturėsime nei šeimos harmonijos, nei ramybės. Geriausiu atveju turėsime tik šeimos tylą. Antra vertus, pagerėjęs susikalbėjimas gali vesti į vienas kito didesnį supratimą, atjautimą, net užsidegimą visai šeimai svarbiais siekiais.
Geresniam pateiktų minčių supratimui duodami penki pavyzdžiai su atsakymais, bazuojantis: 1. išklausymu,2. papildymu, 3. atjautimu.
Abiturientas: "Mane priėmė į Wayne State ir University of Michigan. Jei eičiau į Wayne State, galėčiau namie gyventi, bet U. of Michigan geresnis universitetas”.
1. "Viena mokykla yra pigesnė, o kita geresnė”.
2. "Koks skirtumas išlaidų atžvilgiu? Kiek daugiau per metus kainuotų, einant į U. of Michigan?”
3. "Tu rūpiniesi ir savo ateitimi, ir mūsų šeimos finansiniais ištekliais”.
Mergina:"Esu vieniša ir nuliūdus po to, kai įsikrausčiau į savo naują butą. Kartais net apsiverkiu, bet nežinau kodėl. Gal nereikėjo iš namų kraustytis”.
1. "Sakai, nežinai, ar gerai padarei, išsi-kraustydama iš namų”.
2. "Ar turėjai progų su savo naujais kaimynais susipažinti?”
3. "Rūpiniesi, ar tikrai esi pasiruošus savarankiškam gyvenimui”.
Studentas: "Gerai mokiausi. Nežinau, kas su manimi atsitiko. Dabar tik sėdinėju, bet nieko neatlieku. Neturiu noro mokytis, neturiu apetito, niekas neįdomu”.
1. "Kažkodėl tavo entuziazmas gyvenimu ir mokslu dingo. Tave apgaubė tamsūs debesys”.
2. "Nuo kada maždaug pradėjai taip jaustis?”
3. "Esi nusivylęs ir nuliūdęs”.
Gimnazistas savo motinai: "Mane tėvas visą laiką šokdina: 'Būk mandagus! Kalbėk lietuviškai! Eik į bažnyčią! Eik į šeštadieninę! Grįžk prieš vienuoliktą!’ Kaip ilgai, tavo nuomone, aš tai pakęsiu?”
1. "Sakai, tėvas labai daug reikalauja? Tuos reikalavimus tau sunku vykdyti?”
2. "Ar tau atrodo, kad tie visi reikalavimai taikomi tik tau ar ir kitiems vaikams mūsų šeimoje?”
3. "Bijai, kad vieną dieną pasibaigs tavo kantrybė, bet norėtum to išvengti”.
Studentė-. "Visi mane mėgsta, ir dėl to nesiskundžiu. Bet kartais nenoriu būti tokia populiari, kad be manęs kiti negali apsieiti”.
1. "Tave visi mėgsta, kartais net per daug. Net sunku apsiginti”.
2. "Kokia prasme jie negali be tavęs apsieiti?”
3. "Dėl savo populiarumo jautiesi išnaudojama”.
Dabar pateiksime keletą pavyzdžių, kuriais pasinaudodamas, pats skaitytojas galės pasipraktikuoti, kaip pritaikyti minėtas tris priemones. Į šias pratybas galima į-traukti ir kitus šeimos narius.
Jaunuolis: "Nesuprantu, kas atsitiko. Viskas, rodos, buvo gerai, bet staiga ji mane paliko... Užtrenkė duris ir nuėjo. Ar aš ką nors blogo pasakiau ar padariau?”
Gimnazistas: "Dariau viską, ko iš manęs reikalavo. Net bandžiau savo nuotaiką pagerinti, nes žinojau, kad ir mano nuotaika jiems nepatiko. Viskas veltui. Va, ir vėl viską nuo pradžios. Man niekas nesiseka”.
Gimnazistė: "Mane kviečia dviem savaitėms būti stovyklos vadove, ko jau seniai norėjau. Bet tuo atveju negalėsiu visą vasarą dirbti pas McDonald”.
Studentė: "Net nežinau, ką sakyti... Aišku, kad noriu kam nors pasipasakoti, kas atsitiko, bet nežinau, nuo ko pradėti. Nežinau, kas svarbiausia, bet negalvok, kad aš žiopla”.
Gimnazistė: "Žinai, ką man lietuviškoje mokykloje mokytojas prie visų pasakė? Jeigu aš nesusitvarkysiu, mane iš mokyklos išmes! Nežinau, kodėl jis prie manęs kabinasi. Juk mes visi kartais po truputį paiš-dykaujam”.
Studentas: "Kad man kas nors prieš ketverius metus būtų pataręs, būčiau kitaip pasielgęs. Dabar, po ketverių universiteto metų, neturiu nei profesijos, nei pinigų”.
Mergina: "Man lietuviai vaikinai yra daug artimesni, su jais daug ką bendra turiu. Bet kažkodėl jie manimi nesidomi, o amerikiečiai tai skambina ir skambina. Ką daryti?”