CHIARA LUBICH
"Bet Dievas, apstus gailestingumo, savo didžia meile, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi” (Ef 2,4-5).
Tie žodžiai paimti iš apaštalo Pauliaus laiško tikintiesiems, kurių vieni buvo kilę iš pagonių, o kiti iš žydų. Jis norėjo parodyti jiems begalinę Dievo meilę žmonėms, palygindamas mus visus, kuo esame buvę ir kokiais būtumėm pasilikę, jei Kristus nebūtų atėjęs ir nupelnęs mums to, kuo dabar esame. Mes buvome nuodėmės vergai, klaidų ir aistrų audrose blaškomi, toli nuo Dievo, maištaujantys. O dabar turime tikro gyvenimo pilnatvę Kristuje.
Kas įvykdė tą neįtikėtiną perkeitimą? Tai padarė Tėvo meilė, beribiu savo gailestingumu grąžindama mus iš mirties į gyvenimą, iš nuodėmės vergijos į Dievo vaikų laisvę; taip, krikštu mes tapome viena su jo Sūnumi.
Pirmasis Dievo meilės bruožas, kuris šioje ištraukoje sušvinta, yra jos laisvė. Jis imasi iniciatyvos grąžinti mums Dievo vaikų teises, nepriklausomai nuo mūsų nuopelnų. Jis mūsų siekia iš meilės, kuri yra visiškai laisva, be jokių kitų motyvų. "Iš tikrųjų mumyse nėra nieko patrauklaus Dievo meilei. Bet tai kaip tik ir yra Dievo meilė, kuriai sužadinti nereikia objekto patrauklumo, kaip žmogiškai meilei. Dievo meilė daro objektą mylėtinu. Dievas myli žmogų ne dėl to, kad jis mylėtinas, bet jis tampa mylėtinu, nes jį myli Dievas” (M. Zervick. The Epistle to the Ephesians. New York, 1969. 52 psl.).
Dievo meilė yra kūrybiška. Jis mus mylėjo pirmas ir dėka tos jo meilės mes tapome naujomis būtybėmis. Jis formuoja mūsų vidinį grožį pagal Kristų, darydamas mus taip mylėtinus kaip jo Sūnų.
Kita Dievo meilės charakteristika yra ta, kad ji yra beribė. Dievas, atleisdamas mūsų nuodėmes, savęs neriboja. Jis nori duoti mums didžiausią gėrį, kokio žmogus negali ir įsivaizduoti: savo paties gyvenimą, džiaugsmą ir dalyvavimą jo garbėje per Jėzų. Dažnai krikščionys turi menką supratimą apie tai, ką Jėzus mums pelnė atpirkdamas. Jie pasitenkina vien tik kai kuriais įspūdžiais, kaip nuodėmių atleidimo ar išlaisvinimo nuo amžinosios bausmės. Bet jie užmiršta nuostabesnį, pozityvų reiškinį — dovaną, kurią Dievas nori mums duoti; duoti save, savo meilę ir malonę, kuri daro mus panašius į Jėzų. Kas gali būti didingesnio, kaip kvietimas amžinai dalyvauti Jo Sūnaus gyvenime? Tai ir yra, ką šv. Paulius nori pasakyti, tvirtindamas, kad Dievas mus "prikėlė gyventi su Kristumi”.
Šios svarstomos ištraukos žodžiai reikalauja iš mūsų didelio tikėjimo Jėzaus meile, kurios kūrybinę ir perkeičiančią galybę jis atnešė į žemę. Norėdami pagal tuos žodžius gyventi, turime gerai į jį įsižiūrėti. Gyvendamas žemėje, Jėzus parodė mums, kaip turime mylėti nuolat ir nesavanaudiškai, visad mylėti pirmiems, mylėti visus, nedarant skirtumo, teikiant pirmenybę "mažiausiems”, atstumtiems, nusidėjėliams.
Jo meilė buvo beribė. Jis mylėjo, nebodamas savo klausytojų ribotumų ar siauraprotiškumo. Jo meilė nepaisė nesupratimo, nedėkingumo, priešiškumo ir daromų kliūčių jo žodžiams. Jis sėjo Palestinos mažuose kaimuose ir savo mokinių širdyse tą meilę, kurios jėga buvo neįveikiama. Jis žinojo, kad jo idealas, jo karščiausias troškimas — "Tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje” (Jn 17,21), — išsipildys, nežiūrint viso susiskaldymo žmonijoje ir nuodėmių jo Bažnyčioje.
Mes taip pat turime tuo būdu veikti, įsitikinę, kad mylėdami privalome būti pirmi, imdamiesi iniciatyvos visose situacijose. Kartais mums gal atrodys, kad su kai kuriais asmenimis, pavyzdžiui, su sunkaus charakterio bendradarbiais nėra vilties suartėti. Gal kartais absurdiškos situacijos šeimoj, grupėj ar bendruomenėj, kuriai priklausome, vers mus ušsidaryti savyje? Gal mes norėtumėm nuo jų pabėgti? Ar mūsų neprislegia ir neatima drąsos, kai matome aplinkui tiek blogio, neteisybės, korupcijos, šmeižtų ar stokos nuoširdumo daugelyje, kurie laiko save krikščionimis? Ar mes pakankamai suprantame ir sielojamės, matydami tiek pasidalijimo skirtingo tikėjimo krikščionių bendruomenių tarpe? Kai visa tai matome ir žinome, tada pats laikas atsiminti svarstytos ištraukos žodžius ir pasiryžti: mylėti visus, mylėti pirmiems ir būti turtingiems gailestingumo, nes pats Dievas yra gailestingas.
Iš anglų kalbos išvertė
Kostas Paulius
