■ Sovietų Sąjungos prezidentas, komunistų partijos gen. sekretorius M. Gorbačiovas Romoje lapkričio 30 d., pasimatymo su popiežiumi išvakarėse, pareiškė, jog Sovietų Sąjunga klydo, atmesdama religiją. Dabar reikalinga jos moralinė pagalba, siekiant atstatyti moralinį gyvenimą. “Moralinės vertybės, kurias teikia religija per amžius, padės atnaujinti mūsų visuomenę” — kalbėjo Gorbačiovas, pabrėždamas, kad niekas negali prievartauti žmogaus sąžinės.
■ CBS televizijos tinklas lapkričio 29 d. per vakarines žinias davė kelių minučių programą apie Lietuvos katalikų Bažnyčią. Buvo rodomos Lietuvos ateitininkų suvažiavimo ištraukos, pokalbiai su kard. V. Sladkevičiumi, su buvusiu kaliniu S. Tamkevičiumi, Lietuvon nuvykusiu ateitininkų federacijos vadu J. Polikaičiu. Kardinolas pažymėjo: “Esame represuoti, bet nenugalėti”. CBS reporteriui Mark Katkov vykstant į Lietuvą, jam gerų informacijų davė Liet. informacijų centre dirbantieji kun. K. Pugevičius ir G. Damušytė.
■ Lietuvoje susikūrė religinis sąjūdis — Taikos vaikai. Jie kasdien kalba pasiaukojimą Švč. Mergelei Marijai ir stengiasi kasdien dalyvauti mišiose, kalbėti rožinį, maldai ir meditacijoms iš viso skirti trejetą valandų per dieną, kiekvieną darbą pradėti ir užbaigti malda. Pusę maldų ir pasninkų jie aukoja už vyskupus, kunigus ir vyresniuosius. Atsisako žiūrėti įtartinų televizijos programų, atsisako rūkymo, alkoholio, pasiryžę laikytis nuosaikumo valgyje. Kiekvieną vakarą sužadina gailestį už savo ir visos tautos nuodėmes. Tai jie daro, pirma atlikę sąžinės sąskaitą. Išpažinties eina bent kartą per mėnesį. Pasiryžę kasdien skaityti Šv. Raštą. Ligonys ir seneliai gali būti šio sąjūdžio nariai, jungdamiesi maldomis, aukodami savo kentėjimus.
■ Lietuvoje, Akmenės miestely, tikintiesiems grąžinta Krikščionių Pagalbos bažnyčia, kurios atšventinimas įvyko 1989 m. spalio paskutinį sekmadienį. Bažnyčia buvo uždaryta 33 metus. Ją atnaujinant, daug pasidarbavo apylinkės tikintieji.
■ Poetą Vytautą Mačernį pagerbiant, susuktas dokumentinis filmas Lietuvoje: “Aš pažinau karalių tavyje...” Sukūrė Henrikas Šablevičius su operatorium Kornelijum Matuzevičium.
■ Lietuvoje Paberžės klebonas kun. Mykolas Dobrovolskis, mylėdamas muziejinius eksponatus, daug jų sutelkė kapinėse, šventoriuje, klebonijoje, net bažnyčioje. Šventoriuje galima matyti girnapusę, ratlankį, ratus. Sutelkė ir nemažai istorinių dokumentų.
■ Brazilijoje, garsiausioje Aparecidos šventovėje, kun. Pr. Gavėno rūpesčiu pastatytas lietuviškas kryžius — paminklas žuvusiems už tikėjimo laisvę Lietuvoje.
■ Ukrainoje, kaip skelbia “Ukrainian Weekly”, Lvovo srityje jau įregistruota 200 katalikų parapijų.
■ Vatikano pareigūnai informuoja, kad esą nelengva suorganizuoti popiežiaus kelionę į Sovietų Sąjungos valdomas žemes. Ji tegalėsianti būti tik 1991 m.
■ Į Ukrainą jau iki 1989 m. pabaigos buvo nusiųsta 50.000 Šv. Rašto knygų. Gautas leidimas iš viso nusiųsti 200.000 egzempliorių. 1990 metais numatoma jau visus likusius egzempliorius išsiųsti. Tuo ypač rūpinasi Ukrainiečių šeimų Šv. Rašto sąjunga.
■ Ukrainos tikinčiųjų teisėms ginti pasišventusi Olha Horyn gruodžio 16 d. atvyko į Niujorką trims mėnesiams gydytis. Jos vyras Mychailo Horyn yra Ukrainos tautinio sąjūdžio vadas.
■ Lietuvos krikščionių demokratų partijos įkuriamoji konferencija sušaukta Kaune 1990 m. sausio 27-28 dienomis.
■ Klaipėdoje atstatomi okupantų nugriauti Taikos Karalienės bažnyčios bokštai. Jau turimas ir pirmas varpas, kurį Lietuvoje nuliejo Antanas Stonys, panaudodamas parapiečių suneštą metalą. Varpe yra įrašas: “Kad kiekvienas dūžis sukeltų Dievo garbingumą ir Marijos gailestingumą Laisvos Lietuvos žemei”. Varpas pavadintas Marijos Taikos Karalienės vardu.
■ Vysk. Antanas Deksnys, iškviestas Panevėžio vyskupo, buvo 1989 m. nuvykęs į Lietuvą. Panevėžy gyveno dvi savaites ir dvi Vilniuje, Aplankė Rokiškį, Onuškį, Biržus, Linkuvą, Uteną, Vajesiškį, Vabalninkus, Šiluvą, Telšius, Kauną, Marijampolę, Pivašiūnus ir Alytų, taipgi savo tėviškę, kur rado sodus, medžius iškirstus.
■ “Caritas” katalikų sąjūdis okupuotoje Lietuvoje pradėjo leisti savo tokio pat vardo žurnalą. Pirmas numeris turi 40 iliustruotų puslapių. Tiražas — 18.000 egz.
■ Lemonte gruodžio 19 d. oficialiai įsteiga Pal. Jurgio Matulaičio lietuvių katalikų misija, kuri galės aptarnauti netoli 50.000 lietuvių kilmės katalikų Čikagos pietvakarių priemiesčiuose. Ten jau apie dešimt metų vyko lietuviškos pamaldos, į kurias rinkdavosi katalikai — maždaug 250 šeimų. Misijos kapelionu ir direktorium kard. J. Bernardin paskyrė jėzuitą kun. L. Zarembą.
■ Čikagos arkivyskupijos tyrimų ir planavimo centrui vadovauja kun. dr. Jurgis Šarauskas, kuris kartu yra ir Šv. Antano parapijos Cicero administratorius. Jis taipgi yra lietuvių sielovados vadovu šioje arkivyskupijoje.
■ Lietuvoj, Latvijoj ir Estijoj pirmą kartą okupacijoje buvo legaliai švenčiamos Kalėdos. Visos įstaigos buvo uždarytos.
■ Vatikano nunciatūroje Panamoje, drauge su diktatorium Noriega, keturi prisiglaudusieji jo artimieji aukšti pareigūnai gruodžio pabaigoje išėjo iš nunciatūros ir tuojau buvo suimti. Vienas iš jų — Noriegos saugumo viršininkas yra Izraelio pilietis.
■ Kauno kunigų seminarijai perduotos papildomos patalpos. Perduodama Šv. Gertrūdos bažnyčia.
■ Čekoslovakijoje apie 2/3 gyventojų yra katalikai, apie 12% protestantai, bet bažnyčių lankymas nėra gausus.
■ V. Vokietijos katalikų vyskupų konferencija vasario 16 gimnazijos Romuvos piliai po gaisro atstatyti paaukojo 300.000. markių. Atstatytuose rūmuose moksleiviams įrengtą koplyčią pašventino vysk. P. Baltakis.
■ Vasario 16 gimnazijoje 1989 m. pabaigoje mokėsi 65 katalikai, 22 evangelikai ir vienas izraelitas iš keturių žemynų: Amerikos, Australijos, Afrikos ir Europos; iš viso 88 mokiniai: 43 berniukai ir 45 mergaitės.
■ Čekoslovakijoje naujasis prezidentas rašytojas Vaclovas Havelis po priesaikos su žmona nuvyko į Šv. Vito katedrą, kur buvo pagiedotas padėkos himnas “Te Deum laudamus” ir kur kard. Frantisek Tomasek aukojo šv. mišias. Katedroje negalėjo sutilpti susirinkę žmonės.
■ Per Lietuvos radiją gruodžio 27 d. pradėta transliuoti nauja savaitinė programa “Kultūra ir religija”. Tai pasaulėžiūrinė laida. Joje kalbės rašytojai, poetai, kunigai, ateitininkai, bus duodama daug religinės muzikos. Programa pirmiausia skiriama studentijai ir jaunimui.
■ Rytų Vokietijoje yra apie 80% gyventojų protestantų, apie 11% katalikų, apie 7% be tikybos.
■ Vengrijoje apie 2/3 gyventojų — katalikai, daugiausia kitų — protestantai; yra dar rytų apeigų katalikų, žydų.
■ San Salvadoro prezidentas Alfredo Christiani sausio 7 d. paskelbė, kad po rūpestingų tyrinėjimų, kuriuos atliko Salvadoro sekliai, padedami JAV, Ispanijos ir D. Britanijos seklių, nustatyta, jog lapkričio 16 d. 6 jėzuitų kunigus, jų virėją ir jos dukterį nužudė to krašto kariškiai. Prez. Bushas pagyrė prezidentą už rūpestingai atliktus tyrimus ir jų duomenų paskelbimą.
■ Gardine Faros bažnyčioje keliasdešimt metų kunigams nebuvo leidžiama aukoti šv. mišių. Pamaldas atlikdavo vieni tikintieji. Ant altoriaus padėdavo arnotą, uždegdavo žvakes, giedodavo mišių giesmes, skaitydavo Šv. Raštą, be kunigo atlikdavo procesijas. Ten nuvykęs kun. Pranas Račiūnas pasisiūlė toje bažnyčioje aukoti šv. mišias, bet tikintieji bijojo, kad bažnyčią gali visai uždaryti. Dabar tikintiesiems leista laisvai bažnyčia naudotis. Joje spalio 28 d. naujai popiežiaus paskirtas Gudijai vyskupas Tadas Kondrasevičius turėjo ingreso iškilmes. Pažymėtina, kad šis gudų kilmės vyskupas yra baigęs Kauno kunigų seminariją ir moka lietuviškai.
■ Į Kauno kunigų seminariją profesoriauti išvyko kun. Domininkas Valenti. Dėstys Šv. Raštą. Jis yra itališkos kilmės, išaugęs Brooklyne, lietuvių apreiškimo parapijoje, labai gerai išmokęs lietuviškai, bet kalba ir vokiškai, angliškai, rusiškai.
■ Vilniaus universitete buvo slaptas kunigas prof. Kazimieras Ambrasas. Jis buvo baigęs slaptąją seminariją, kunigu įšventintas daug anksčiau, bet viešas šv. mišias aukojo rugpjūčio 12 d.Vilniaus katedroje.
■ Kinijos sostinėje Peijinge grąžinta katalikams Šv. Mykolo bažnyčia, kuri buvo nusavinta per 31 metus ir naudojama pasaulietiškiems tikslams. Tai 87 m. senumo gotikos pastatas. Bažnyčią atšventino vysk. Fu Tieshan. Tai jau penkta katalikų bažnyčia, grąžinta tikintiesiems Peijinge, kur yra arti 10.000 katalikų.
■ Lietuvoje vyskupų konferencijos pirmininkas kard. Vinc. Sladkevičius 1989 m. lapkr. 29 d. pasirašė susitarimą su Švietimo ministru Henriku Zabuliu, kad moksleiviams bus dėstoma tikyba, to pageidaujant tėvams ar globėjams raštu pateiktais pareiškimais. Tie pareiškimai pateikiami parapijos vadovui, kuris steigs parapines tikybos dėstymo mokyklas. Jos bus įregistruojamos miesto ar rajono liaudies švietimo skyriuje. Tos mokyklos galės veikti bendrojo lavinimosi patalpose, kurios bus duodamos nemokamai, ir jose turės būti sudarytos tikybos dėstymui palankios sąlygos.
■ Nijolė Sadūnaitė pakviesta sausio 27-28 dienomis dalyvauti politinių studijų savaitėje Los Angeles mieste. Sąlygas jai atvykti sudarė prel. J. Kučingis.
Juoz. Pr.