■ Popiežiaus aukotas Kalėdų vidurnakčio mišias galėjo per televiziją stebėti 850 mil. pasaulio katalikų. Jas transliavio apie 50-ties kraštų televizija. Pirmą kartą jas davė ir Rytų Vokietijos televizija. Taipgi jas perdavė Lenkijos, Vengrijos, net ir Sovietų Sąjungos televizijos. Kalėdinius sveikinimus popiežius perdavė 50 kalbų, taipgi lietuviškai.
■ Lietuvos kardinolas, vyskupai paskelbė ganytojišką laišką pabrėždami, kad Dešimt Dievo įsakymų yra žmonijos konstitucija, skatindami jų laikytis. Ragina lietuvius arčiau bendrauti su eucharistiniu Kristumi, primena, kad jau pakankamai išbraidyti melagingi šunkeliai, ragina rodyti sąžinėje Dievo įdiegtosios dorovinės tvarkos grožį, kurti gyvenimą ant doros pamatų. Paskelbė 1990 metus Dekalogo arba Dešimties Dievo įsakymų metais.
■ Kanados lietuvių bažnyčiose, o taip pat ir Jėzuitų koplyčioje Čikagoje, solidarizuojant su Lietuvos laisvės šauksmu, Gorbačiovo atvykimo metu buvo laikomos pamaldos.
■ Vilniuje koncertavo žydų pianistė Golda Vainbergaitė-Tatz, nuvykusi iš JAV. Ji įteikė specialų žymenį kun. Antanui Gobiui, reikšdama pagarbą ir padėką, kad nacių laikais jis išgelbėjo jos gyvybę.
■ Čekoslovakija pranešė Vatikanui apie savo norą atnaujinti diplomatinius santykius ir pakvietė popiežių atvykti į jų kraštą. Vatikano atsakymas buvo palankus. Buvo pranešta apie popiežiaus pasiryžimą aplankyti Čekoslovakiją.
■ Katalikų labdara Čikagos, Du Page ir Will apskrityse, nusprendė atidaryti namus sergantiems nepagydoma AIDS liga. Tuose namuose susirgusieji gyvens, vieni kitiems patarnaudami.
■ Vatikanas pranešė, kad atnaujinami diplomatiniai santykiai su Vengrija. Vatikano atstovas pasirašė atitinkamus raštus su Vengrijos vyriausybe.
■ Kardinolas Vincentas Sladkevičius sausio 26 d. turėjo pasitarimus su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovais: pirm. A. Poviliūnu, olimpiniu čempionu G. Umaru, R. Grinbergiene, Kauno olimpinės tarybos pirm. Pr. Malausku. Kardinolas pasidžiaugė vadovaujančių sportininkų pastangomis sugrąžinti Lietuvos olimpiniam judėjimui tarptautinį pripažinimą. Kardinolas apgailestavo, kad olimpiadose verčiant Lietuvos sportininkus dalyvauti Sovietijos vardu, mūsų geriausios jėgos buvo panaudojamos svetimai propagandai. Kardinolas su sporto vadovais taipgi aptarė būdus, kaip tautoje ugdyti dorumą, dvasingumą, meilę, pasiryžimą siekti tikslo garbingais būdais.
■ Ukrainoje katalikams grąžinta Prisikėlimo katedra Ivano-Frankiske vietovėje. Grąžinti ir vienuolyno rūmai Hašive. Iki šiol jie Sovietų valdžios buvo pavesti stačiatikiams.
■ Amerikos katalikų ukrainiečių lyga šių metų pradžioje turėjo savo 51-mą metinį suvažiavimą Buffalo, N.Y., mieste.
■ Čikagos vyčių chorui priklauso ir šešios Šv. Kazimiero vienuolyno seserys. Jos su choru taipgi dalyvauja ir koncertuose.
■ JAV sostinėje Vašingtone, protestuojant prieš negimusių kūdikių žudymą, buvo sausio mėnesį suruoštos demonstracijos, kuriose dalyvavo apie 75.000 žmonių.
■ Kard. V. Sladkevičius pasikalbėjime su italų laikraštininku pareiškė, kad Bažnyčia yra už Lietuvos nepriklausomybę ir už atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos. “Bažnyčia pasisakė daugiau kaip prieš 50 metų už Lietuvos nepriklausomybę, tą pat daro ir šiandien. Lietuvos aneksavimas įvyko plėšikišką sutartį sovietų Sąjungai sudarius su naciais. Sutartis neturi jokio juridinio pateisinimo, ir Maskva tai pripažįsta” — pareiškė kardinolas.
■ Ukrainoje įvyko pirmas po 1946 m. rytų apeigų katalikų Bažnyčios sinodas, sausio 23 d. Posėdžiai vyko Persimainymo bažnyčioje, kuri dabar legaliai veikia. Sinodui vadovavo kard. Lubačivski. Dalyvavo keturi vyskupai ir apie 200 kunigų. Sinodas atšaukė 1946-tų metų sinodo nutarimus, nes jie buvo padaryti komunistams verčiant. Su šiuo sinodu legaliai pradėjo egzistuoti Ukrainos katalikų Bažnyčia. Pareikalauta grąžinti visas konfiskuotas Bažnyčios nuosavybes.
■ Jonas Paulius II, pakviestas Čekoslovakijos prezidento, rašytojo Vaclov Havel, numatoma, balandžio mėnesį vyks į tą kraštą.
■ Jonas Paulius II, sausio mėnesį lankydamas Afrikos valstybes, Cape Verde krašto saloje Vincente savo kalboje pasisakė prieš diskriminaciją. Pabrėžė, kad joks žmogus neturi būti kito vergu. Jis nuvyko į raupsuotųjų koloniją, kur sergantieji jį prašė palaiminimo ir stengėsi jį paliesti.
■ Kaune atstatomas Valančiaus gatvėje esantis pastatas, kuriame bus apgyvendintas kardinolas V. Sladkevičius, atkeliant ir jo įstaigas.
■ Lietuvos komunistų partijos gen. sekretorius A. Brazauskas, aplankęs kardinolo V. Sladkevičiaus rezidenciją, tarėsi su juo ir su kitais aukštaisiais dvasininkais. Pasitarimuose buvo išreikštas įsitikinimas, kad gerės santykiai tarp Bažnyčios ir Lietuvos vyriausybės, plėsdamiesi savitarpio susipratimu. Aptartas reikalas plėsti jaunosios kartos moralinį auklėjimą. Pasitarimuose dalyvavo Religijos reikalų tarybos pirm. K. Valančius bei Kauno miesto partijos komiteto pirm. V. Arbačiauskas ir Kauno miesto vykdomojo komiteto pirm. A. Gaputis. A. Brazauskas taipgi aplankė Kauno kunigų seminariją.
■ Seniausia katalikų bažnyčia JAV-se yra San Miguel, New Mexico valstijoje, Santa Fe mieste. Ją 1610 m. pastatė pranciškonai ir prižiūrėjo 200 metų. Dabar ji yra Krikščioniškų Brolių nuosavybė. Ji statyta iš nedegintų, o saulėje išdžiovintų plytų. Altorius buvo padarytas Tlaxcala indėnų iš Meksikos.
■ Rumunijoje rytų apeigų katalikų Bažnyčia pareikalavo grąžinti jos nuosavybes, konfiskuotas 1948 m.
■ Izraelio ordinas “Hasi Haumot” (Tautos gelbėtojas) sausio 7 d. buvo įteiktas Rokiškio klebonijoje gyvenančiam kun. Antanui Gobiui, 80 m., pagerbiant jo pasišventimą, išgelbstint žydų vaikus, kuriems grėsė mirtis nacių okupacijos metu. Jis išgelbėjo gyvybę ir Palangos stovykloje buvusios Juditos Zakšteinaitės. Kun. Gobis po karo rūpinosi ir jos šeima. Ordiną įteikė velionės J. Zakšteinaitės vyras Šlioma Vainbergas ir iš Niujorko atvykusi jo dukra Golda Vainbergaitė-Katz. Kun. Gobiui buvo pranešta, kad jo vardas yra garbės sąraše Jeruzalės muziejuje ir jo garbei pasodintas medis Jam Vašem giraitėje. Ordino įteikimo iškilmėse dalyvavo dvasininkijos, žydų visuomenės, Rokiškio organizacijų atstovai.
Juoz.Pr