■ Kanados katalikų vyskupų konferencija paskelbė pareiškimą, raginantį pripažinti palestiniečių teises. Kanados žydai pareiškė protestą.
■ Jonas Paulius II sausio mėn. priėmė tris arabų užsienio reikalų ministerius ir vieną arabų lygos atstovą. Tarėsi apie Libano taikos reikalus.
■ Čikagoje gudai rytų apeigų katalikai turi vieną bažnyčią — Švč. Atpirkėjo. Jos salėje vasario 18 d. buvo atidaryta paroda, minint 500 m. sukaktį nuo gimimo gudų spaustuvininko Pranciškaus Skorinos. Jis išleido Šv. Raštą gudų kalba. Čikagoje yra apie 1500 gudų katalikų šeimų. Parodos atidarymo iškilmėse dalyvavo ir kard. Bernardinas. Švč. Atpirkėjo bažnyčia yra 3107 W. Fullerton Avė. Skorina buvo gydytojas, turėjo spaustuvę Vilniuje.
■ Židikiuose, Mažeikių rajone, buvo 1930 m. mirusi Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Jos vardu buvo pavadinta Židikių vidurinė mokykla, tačiau okupantai tą jos vardą išmetė iš pavadinimo. Dabar vėl grąžintas Šatrijos Raganos vardas ir 1989 m. lapkričio 25 d. buvo iškilmingai grąžinta lenta su atstatytu mokyklos pavadinimu.
■ Lietuvoje prie “Atgimimo” įsikūrė religijos filosofijos ir bažnytinio meno centras, kurio vadovė yra Dalia Stančienė, religijos filosofijos sekcijos prie Lietuvos filosofų draugijos narė.
■ Prienų rajone, netoli Išlaužo ant Šventupės kranto pašventintas kryžius penkių partizanų atminimui. Ten žuvusiųjų tarpe buvo ir Tauro apylinkės Geležinio vilko rinktinės vadas Kazimieras Algirdas Varkala-Daumantas. Net enkavedistai, pagerbdami jo majoro laipsnį, neleidę jo kūno išniekinti.
■ Auschwitzo lageryje, kur buvę nužudyta arti dviejų milijonų žmonių, buvo įsikūręs seselių karmeličių vienuolynas atgailauti ir Dievą perprašyti už nacių nusikaltimus. Tačiau žydai ėmė protestuoti prieš katalikų vienuolyno veikimą Auschwitze, nors ten buvo išžudyta ir daug katalikų. Vienuolynas buvo iškeltas, bet dabar už lagerio ribų įkurtas tarpreliginis centras, kur vėl galėjo įsikurti seselės karmelitės.
■ Kaune sausio 28-29 d. švietimo namuose įvyko Lietuvos krikščionių demokratų kuriamasis seimas. Dalyvavo 300 žmonių, jų tarpe 150 delegatai. Šių metų pradžioje Krikščionių demokratų partijai priklausė 1.500 narių. Pavadinimas vietoj Lietuvių krikščionių demokratų pakeistas į Lietuvos krikščionių demokratų, kad galėtų jungtis ir nelietuviai krikščionys demokratai.
■ Į Vilniaus herbą nutarta atgal grąžinti Šv. Kristoforą.
■ Kaišiadorių vyskupija atgavo savo rūmus, kuriuose buvo įsikūrusi biblioteka ir metrikacijos skyrius. Juose jau veikia ateitininkai, “Caritas” rėmėjai. Į juos galės grįžti Kaišiadorių vyskupijos kurija, iki šiol buvusi prisiglaudusi keliuose mažuose namuose. Klebonijų grąžinimo klausimas dar nėra išspręstas.
■ Kaišiadorių vyskupijos katedra karo metu buvo labai sužalota. Vėliau, okupantams leidžiant, ji buvo baigiama griauti, ir plytos panaudojamos kitoms statyboms. Liko tik pamatai, kurie buvo užpilti, ten įrengiant aikštę. Dabar gautas leidimas katedrą atstatyti. Atkasti pamatai pasirodė esą pakankamai patvarūs. Atstatant numatyta panaudoti ankstyvesnieji planai ir buvusios katedros nuotraukos. Atstatymo darbus, reikiamus planus paruošti pakviestas žymus architektas prof. Vytautas Nasvytis. Atstatymą pradėti jau numatyta šį pavasarį.
■ Vilniuje vasario 17-18 d. įvyko Krikščionių demokratų konsultacinė konferencija, kurioje dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Gruzijos krikščionių demokratų atstovai. Kita konferencija buvo šaukiama balandžio 21-22 dienomis Lvove.
■ Išeivijoje iš 140 lietuviškų parapijų apie 30 nebeturi nieko lietuviško, nes daug lietuvių iš ten išsikėlę. Apie 20 lietuvių parapijų turi nelietuvius klebonus, o klebonų žemiau 60 metų tebėra tik dešimt. Tie duomenys buvo pasekelbti išeivijos vyskupo P. Baltakio lapkričio 25 d. Lemonte, II., sušauktame lietuvių sielovados suvažiavime.
■ Vatikano pranešimu, visame pasaulyje 1988 m. buvo įšventinti 7.998 nauji kunigai, net 747 daugiau negu 1987 metais.
■ Lietuvos vyskupų konferencija katalikų spaustuvės organizavimą Lietuvoje pavedė “Caritas” moterų vadovybei. Spaustuvės įtaisymas gali kainuoti apie 750.000 dolerių.
■ Manhattan kolegijos profesorius kun. Ant. Rubšys nuo ateinančios vasaros planuoja visą laiką paskirti Senojo Testamento naujos laidos paruošimui.
■ Romoje 1989 m. spalio mėnesį įvyko vyskupų konferencija, kurioje dalyvavo kard. V. Sladkevičius ir vyskupai: V. Michelevičius, J. Žemaitis ir J. Matulaitis. Vizito metu ėmėsi uždavinio vesti beatifikacijos bylas arkiv. T. Matulionio, vysk. M. Reinio ir vysk. V. Borisevičiaus.
■ Kaune atstatytą Žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklą 1990 m. vasario 16 d. pašventino kard. Vincentas Sladkevičius, pamoksle pažymėdamas, kad paminklas simbolizuoja mūsų tautos jėgą, nes yra stiprus, iš akmenų, ir taipgi primena mūsų geranoriškumą bei meilę savo tautai.
■ Pasaulio Lietuvių Jaunimo sąjungos buvęs pirmininkas G. Grušas, pradėjo filosofijos ir teologijos studijas.
■ Marijampolėje prie Šv. Arkangelo Mykolo prokatedros įkurta Č. Sasnausko vardo bažnytinės muzikos ir giedojimo mokykla. Ją išlaikys Vilkaviškio vyskupija. Mokyklos direktorius — kun. Gr. Sakalauskas.
■ Brazilijos misijose trejus metus darbuosis kun. Paulius Mališka.
■ Lietuvos kunigai: Sigitas Jurčys, iš Telšių vyskupijos, pranciškonas, ir Jonas Ivanauskas, iš Kauno arkivyskupijos, apsigyveno Šv. Kazimiero kolegijoje, Romoje, gilinasi teologijos studijose.
■ Išeivijos lietuvių sielovados Taryba išspausdino 7.000 egzempliorių belgų autoriaus Lellote parašytos ir Lietuvoje išverstos knygos “Gyvenimo problemos sprendimas”. Ją galima įsigyti vysk. P. Baltakio raštinėje 361 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y., 11207.
■ Meksika atnaujina diplomatinius ryšius su Vatikanu ir veda derybas dėl R. Katalikų Bažnyčios teisių sureguliavimo. Apie tai paskelbė Meksikos ministeris Fernando Barrios. Šie diplomatiniai ryšiai Meksikos buvo nutraukti daugiau kaip prieš šimtą metų. Bažnyčia turėjo tik apaštališkąjį delegatą, kuris palaiko ryšius su Meksikos Bažnyčia, bet neturi diplomatinių kredencialų Meksikoje.
■ Kard. J. Bernardinas, kovo 18 d. kalbėdamas į lietuvius, nepaprastai gausiai susirinkusius į Švč. M. Marijos par. bažnyčią Marquette Parke pamaldoms už Lietuvą, paneigė Gorbačiovo pareiškimą, kad Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas buvęs neleistinas ir neteisėtas. Kardinolas pabrėžė, kad Lietuvos okupacija buvo neleistina ir neteisėta. Pareiškė, kad jis yra pakvietęs kardinolą V. Sladkevičių aplankyti Čikagos lietuvius. “Tas vizitas — tai parodymas mano solidarumo su lietuviais”, — kalbėjo kardinolas. Savo žodį kardinolas užbaigė lietuvišku sakiniu — tegyvuoja nepriklausoma Lietuva! Kardinolo žodis buvo pertrauktas ir palydėtas gausiais plojimais. Kardinolo pareiškimus plačiai pakartojo Čikagos didieji dienraščiai.
■ Vatikano lietuviškos radijo programos direktoriumi paskirtas kun. prof. K. Ambrasas, iš Vilniaus arkivyskupijos.
■ Vytautas Volertas, gyvenęs Filadelfijoje, pradėjo filosofijos ir teologijos studijas Romoje.
■ Vašingtone Atstovų Rūmuose, minint Lietuvos nepriklausomybę, vasario 22 d., invokaciją sukalbėjo Amerikos Lietuvių Tarybos pakviestas kun. A. Miciūnas, Kenoshos lietuvių parapijos klebonas.
■ Argentinoje iškilmingai paminėtas marijonų vadovaujamos Šv. Kazimiero parapijos 50 m. jubiliejus Rosario mieste.
■ Kun. Pijus Brazauskas, stipriai pasireiškęs ir kaip menininkas, mirė parapijos jam padovanotame name North Bend, Ore., sulaukęs 84 m. amžiaus. Mirė širdies smūgiu kovo 1 d.
■ Kard. V. Sladkevičius Lietuvos ateitininkų atkuriamajame suvažiavime 1989 m. lapkr. mėnesį pasakė: “Tebūna mūsų protas visada sujungtas su Kristumi, su Jo Tiesa, o mūsų širdis su Jo meile... Kai manęs kartą paklausė koks įvykis turėjęs didžiausios reikšmės mano gyvenime, korespondentui tuomet nedrįsau atsakyti, nes jis nebūtų supratęs. Mano gyvenime didžiausias įvykis buvo 1931 m., kai aš, 11 metų berniukas, įsijungiau į ateitininkijos šeimą. Mes pajutome, ką reiškia gyventi tikėjimu, ką reiškia viską atnaujinti Kristuje: visi turime išmokti tikėjimo tiesų ir jomis gyventi, eiti į gyvenimą su tomis tiesomis ir vieni kitus uždegti. Ir tai buvo man patys gražiausi, galima sakyti, ir reikšmingiausi gyvenimo metai”. Sveikinimo žodį baigdamas, kardinolas pabrėžė: “Meilė mus sujungia: meilė Dievui, Bažnyčiai ir tautai. Jeigu ir savo tautoje gyensime, bet neturėsime meilės savo tautai, mes būsime toliau nuo jos, negu tie, kurie yra išeivijoje”.
■ Kard. V. Sladkevičių aplankė Kanados parlamento nariai, atvykę stebėti rinkimų.
■ Vilniuje grąžinta evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri okupantų buvo paversta restauravimo dirbtuvėmis. Bažnyčia Senamiesty, Vokiečių gatvėje. Atgavimo proga iš Tauragės buvo atvykęs Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Jonas Kalvanas.
■ Vatikanas ir Sovietų Sąjunga pradeda diplomatinius santykius. Vatikano atstovu Maskvoje paskirtas arkiv. Francesco Colasuono.
■ Kretingos bažnyčią ir parapiją aptarnauja pranciškonai. Vienuolyne tebėra kraštotyros muziejus, bet jau šeši kambariai yra grąžinti pranciškonams. Kretingoje yra trys pranciškonai kunigai ir du broliai.
■ Romoje studijuoja jaunas lietuvis pranciškonas iš Lietuvos kun. Benediktas Jurčys, daug padėjęs okupacijos metu atsikurti pranciškonams, į jų eiles įtraukdamas keletą Kauno seminarijoje studijuojančių klierikų.
■ Pasaulio vyskupams išsiuntinėtas tekstas naujai ruošiamo katekizmo — pagrindinių katalikybės teisų ir dorovinių nuostatų bei religinės praktikos informacijų rinkinys. Toks pilnas katalikų tikybos teisų rinkinys — katekizmas tebuvo išleistas tik "prieš 400 metų.
■ Kauno kunigų seminarijoje mokosi 13 pranciškonų klierikų. Telšių seminarijoje yra du klierikai pranciškonai. Telšių katedroje talkina jaunas pranciškonas tėv. As-tijus Kungys.
■ Harvardo universitete buvo pravesta studija, parinkus 73 savanorius, kurių amžiaus vidurkis buvo 81 m. Jie buvo parinkti iš 8 slaugymo namų. Po trejų metų paaiškėjo, kad tie, kurie atlieka meditacijas, apmąstymus, gyvena ilgiau. Tų tyrimų rezultatai buvo paskelbti JAV Psichologijos sąjungos organe “Journal of Personality and Social Psychology” 1989 m. gruodžio mėnesio numery.
■ JAV-se veikia daugiau kaip 3.400 centrų, pasiryžusių padėti kūdikio laukiančioms, kad tik jos nežudytų negimusių. Ypač daug tų centrų yra įkūrę katalikai, bet jų turi ir kitos institucijos.
■ Okupuotoje Lietuvoje, Pamūšyje, gyventojai pasiryžo pastatyti paminklą vyskupui Kazimierui Paltarokui, nes ta vieta yra netoli vyskupo Paltaroko tėviškės; jis ten įkūrė parapiją ir padėjo pastatyti bažnyčią. Renkamos aukos ir, jeigu susidarys pakankamai lėšų, bus pastatyta ir meniška vyskupo statula šventoriuje, netoli Mūšos upės kranto.
■ Išeivijos lietuvių parapijų istoriją rašo kun. William Wolkovich (Valkavičius), istorikas. Pirmame tome bus aprašymai 40-ties parapijų Naujojoje Anglijoje, Niujorke, New Jersey ir Baltimorėje. Bus dar keletas aprašų apie Vašingtono, DC, Thomas, West Virginijos lietuvius bei apie Alką ir Marianapolį bei Vermontą, Putnamą ir pranciškonų misijas Meino valstijoje bei Floridoje. Iš viso bus aprašytos visos 140 lietuvių parapijos trijuose tomuose. Kun. Alf. Svarinskas visą auką, jam suteiktą už kunigų rekolekcijas Putname, atidavė šiam leidiniui paremti. Dabar renkama medžiaga ir nuotraukos iš visų parapijų. Numatoma, kad ketvirtą tomą paruoš Milda Danytė, apimdama Kanados lietuvių parapijas ir misijas Kanadoje bei Pietų Amerikoje. Lietuvos vyčiai šiam projektui paaukojo 500 dol.
■ Sovietų Sąjunga pradeda nusigręžti nuo oficialaus valstybinio ateizmo. Taip skelbia “Ukrainian Weekly”, turėdamas omeny faktą, kad Gorbačiovas, lankydamasis pas popiežių, pasisakė už dvasinių vertybių svarbą; religija ir Bažnyčia turi tas vertybes saugoti. Tai patvirtina ir teikiamos lengvatos Lietuvoje bei kituose kraštuose už geležinės uždangos.
Juoz. Pr