■ JAV-se dėl alkoholio kasmet netenka gyvybės 100.000 žmonių. Jie žūsta automobilių nelaimėse, išsivysčius nuo alkoholio įvairioms ligoms arba nužudomi, būdami girti.
■ Popiežius kreipėsi į tikinčiuosius, ragindamas melstis, kad galėtų įvykti garbingas dialogas taikingam ir teisingam Lietuvos klausimų sprendimui. Šis popiežiaus pareiškimas Lietuvos klausimu buvo pirmas po to, kai Vatikanas ir Maskva sutiko pasikeisti ambasadoriais, užmegzdami diplomatinius santykius. Popiežius tą pareiškimą Lietuvos reikalu padarė, kalbėdamas susirinkusiems maldininkams Šv. Petro aikštėje. Vatikanas, kaip ir JAV, niekad nepripažino Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą. Gorbačiovas savo vizito metu Vatikane pripažino, kad Sovietų Sąjunga suklydo, atmesdama religiją. Moralinės vertybės padės atstatyti jų kraštą, kalbėjo Gorbačiovas. Vatikanas jau yra atnaujinęs diplomatinius ryšius su Lenkija, Vengrija, Čekoslovakija.
■ Lietuvos vyskupai pasiuntė Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai ir vyriausybei pareiškimą, kurį Tarybos pirmininkas perskaitė plenarinėje sesijoje. Pareiškime sakoma: “Lietuovs katalikų Bažnyčia, išreikšdama didžiausios mūsų tautos dalies nuotaikas, šiandien vienijasi su visais, kurie džiaugiasi Lietuvos valstybės atkūrimu. Mes, Lietuvos vyskupų konferencijos nariai, visų katalikų vardu reiškiame pilnutinį pritarimą tiems, kuriuos Dievo Apvaizda ir tautos pasitikėjimas pakvietė vadovauti Lietuvos valstybei šiuo jai lemtingu metu. Tikimės, kad jumyse visuomet pasireikš didžiųjų mūsų tautos vyrų — dr. Jono Basanavičiaus, Antano Smetonos ir kitų 1918 metų mūsų tautos veikėjų dvasia, kuri anuomet pagimdė Lietuvos nepriklausomybę, davė jai teisingą kryptį, sutelkė tautą vienybei ir pažadino ją kūrybingam darbui prieš visus galijotus, kurie savo jėga ir galybe grasina mūsų tautai bei nori ją iš naujo pavergti. Mes išeiname, kaip mažasis išrinktosios tautos Dovydas ir tariame: ‘Jūs išeinate prieš mus su kalaviju, o mes, nors beginkliai, išeiname kurti nepriklausomą Lietuvą vardan kareivijų Viešpaties’ ”. Pasirašė Lietuvos kardinolas ir vyskupai.
■ JAV katalikų spauda nuoširdžiai palaiko Lietuvos laisvės siekimus. Plačiai skaitomas laikraštis “Catholic Register” balandžio 22 d. įsidėjo vedamąjį “Lithuania must be free”. Ir kita katalikų bei apskritai amerikiečių spauda rodo didelį dėmesį Lietuvai, palankiai pasisako už Lietuvos žmonių laisvės siekimus.
■ Niujorke, Manhatano vakarinėje dalyje, vienos bažnyčios žemutinėje patalpoje įrengti kambariai prisiglausti benamiams, į gatvę išblokštiems vyrams, susirgusiems AIDS liga.
■ Telšių kunigų seminarijos rektorius yra kun. K. Gasčiūnas, o dvasios vadovas — kun. S. Brazdeikis, buvęs Kauno kunigų seminarijos dvasios vadas. Dabar Kauno kunigų seminarijos dvasios vadas yra kun. S. Tamkevičius.
■ Lietuvoje, Elektrėnuose, Ministrų tarybos nutarimu, įregistruota katalikų religinė bendruomenė, sudarytas bažnytinis komitetas, ir vysk. J. Matulaitis įsteigė Elektrėnų Lietuvos tremtinių kankinių parapiją. Parinkta vieta bažnyčios statybai.
■ Lietuvoje leidžiamo “Katalikų pasaulio” praėjusių metų Nr. 10 buvo išspausdinti prel. Kazimiero Žitkaus-Vinco Stonio atsiminimai, kaip jis tarpininkavo poetui Vincui Mykolaičiui-Putinui susitaikyti su Bažnyčia. Mykolaičiui buvo nuimtos bažnytinės cenzūros ir jis grąžintas į pasauliečių katalikų luomą. Poetui gavus pakartotiną širdies smūgį, buvo atvežtas Zapyškio klebonas kun. P. Sitka, bet Mykolaitį jau rado mirusį. Kunigas sąlyginai jam suteikė paskutinius sakramentus.
■ Vatikano pasiuntinys Sovietų Sąjungai arkiv. Pranciškus Colasuonno, prieš išvykdamas į Maskvą užimti popiežiaus pronuncijaus pareigų, pareiškė, kad jis galįs tarpininkauti tarp Maskvos ir Lietuvos, jeigu jį paprašytų.
■ Motina Teresė, sulaukusi 79 metų ir sirguliuodama, prieš Velykas pasitraukė iš generalinės vyresniosios pareigų savo sukurtoje Artimo meilės misijų vienuolijoje. Šiose pareigose ji išbuvo per 40 metų. Jos įkurta vienuolija pasiekė 87 kraštus, sutraukdama daugiau kaip 3000 seselių. Už savo nuostabų pasišventimą ji buvo apdovanota Nobelio premija.
■ Kankinė už skaistybę Marija Goretti buvo gimusi 1890 m., o 1950 m. paskelbta šventąja. Tad šiais metais sueina 100 metų nuo jos gimimo ir 40 m. nuo paskelbimo šventąja.
■ Sovietų Sąjungoje 1988 m. pabaigoje rusų stačiatikių Bažnyčiai vėl grąžinta dalis garsiosios Kijevo Pečioros Lauros. Šis XI amžiaus vienuolynas yra vienas iš pačių brangiausių stačiatikių šventovių. Bažnyčiai yra grąžintos vadinamosios Tolimosios Uolos su dviem cerkvėmis, varpine ir dar keturiais pastatais.
■ Vakarų Vokietijoje katalikų “Caritas” organizacijoje įvairiose įstaigose dirba apie 44.000 etatinių darbuotojų.
■ Tbilisyje, Gruzijos sostinėje, jau 1988 m. buvo atkurta ir iškilmingai atidaryta Teologijos akademija. Joje rūpestingai tiriamos Gruzijos Bažnyčios tradicijos, svarstomas Gruzijos indėlis į visuotinę Bažnyčią. Siekiama atkurti visas buvusias Gruzijos teologijos akademijas, rūpintis dvasininkų ir pasauliečių dvasiniu, intelektualiniu ir moraliniu ugdymu, puoselėti tikslią ir vaizdžią gruzinišką teologinę bei filosofinę terminologiją.
■ JAV vyskupų konferencija globos lietuvių sielovados suvažiavimą, kuris numatytas šaukti šių metų rudenį. Apie JAV vyskupų palankumą lietuviams buvo pranešta vysk. P. Baltakiui. Pranešė JAV vyskupų konferencijos sudaryta imigracijos komisijos vadovybė.
■ Vilniaus arkikatedroje — bazilikoje 1989 m. liepos 3 d. pirmąsias savo mišias (primicijas) aukojo kun. Kazimieras Juozas Ambrasas-Sasnava, žinomas lietuvių kalbininkas, vertėjas, vertimų moklso teoretikas. Jis gimęs 1934 m. Sasnavos valsčiuje, Sargučiuose. 1957 m. baigė Vilniaus universitetą, 1957-1967 m. dirbo įvairių žurnalų redakcijose. Nuo 1967 m. dėstė Vilniaus universitete. 1972 m. apgynė disertaciją. Vertė knygas iš anglų, rusų, lenkų kalbų. 1978 m. išspausdinta jo knyga “Vertimo mokslas”. 1984 m. išėjo antroji jo knyga “Vertimo tyrinėjimai”. 1987 m. tapo docentu, paskui buvo pakviestas dėstyti lietuvių kalbą Poznanės universitete. Pasiryžęs tarnauti krikščionybės idealams, išėjo reikiamus teologijos mokslus ir pernai buvo įšventintas kunigu. Kard. Sladkevičius jį buvo pakvietęs dėstyti kunigų seminarijoje, bet netrukus jis gavo kvietimą vadovauti Vatikano radijo lietuvių sekcijai. Dabar jis gyvena Romoje jėzuitų rašytojų namuose. Jo miręs brolis Konstantinas taip pat buvo kunigas.
■ Vatikano apaštališkasis pronuncijus yra arkiv. Jonas Bulaitis, gimęs 1933 m. Londone. Bažnytinės teisės studijas daktaro laipsniu baigė Romoje. Diplomatinėje tarnyboje dirbo įvairiose Afrikos šalyse, tačiau sunkiai galėjo pakelti tenykštį krašto klimatą ir susirgo malarija. Tada buvo perkeltas į Iraną. 1989 m. pirmą kartą buvo nuvykęs aplankyti Lietuvos. Jis gerai kalba lietuviškai, domisi lietuvių kalbos moksliniais tyrinėjimais ir šios srities literatūra. Kardinolas jį kvietė pasilikti Lietuvoje, bet jis negalėjo, grįžo vėl į Iraną, kur turės pasilikti dar trejus metus.
■ Šv. Jono Bosco gimimo 100 m. sukaktis buvo paminėta praėjusių metų rudenį. Ta proga popiežius aplankė šventojo karstą Torine bei kitas jo veiklos vietas.
■ Lietuvos kardinolas ir vyskupai ryšium su nepriklausomybės paskelbimu išleido atsišaukimą į tautą. Jie pasidžiaugė, kad nepriklausomybės paskelbimas susilaukė daugelio valstybių pritarimo, bet apgailestavo, kad Sovietų Sąjunga dar vis nori toliau tęsti okupaciją. Jie kreipėsi į lietuvių tautą su meilės ir vilties pareiškimu, skatino nesvyruoti, sakydami, kad jeigu šis apsisprendimas ir bus laikinai nuslopintas, bet vis tiek atneš vaisių netolimoje ateityje. Pagyrė, kad pasirinktas ne jėgos, o teisės parlamentinis kelias į laisvę. Pasidžiaugė, kad lietuvių siekimus remia daugelis kitų pa-baltiečių, lenkų, rusų, ukrainiečių ir kitų tautų žmonės. Ragino visus jungtis į bendrą maldą.
■ Tėvai pranciškonai dr. Antaną Klimą pakvietė nuo 1991 redaguoti jų leidžiamą žurnalą “Aidus”, kuriuos paskutiniu metu redagavo ir teberedaguoja poetas Leonardas Andriekus. Dr. A. Klimas yra plačiai žinomas mokslininkas, lituanistas, knygų ir daugelio straipsnių autorius. Nuo 1951 m. jis buvo kalbų profesorius Ro-chesterio universitete. Jo specialybė — kalbotyra.
■ Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje kovo 17 d. buvo lietuviškos misterijos “Kryžiaus kelias” premjera.
■ Kun. Jurgis Šarauskas, lietuvių sielovados vadovas Čikagoje, Šv. Antano parapijos administratorius, buvo išrinktas Šv. Kapo Jeruzalėje ordino riteriu. Tai religinis ordinas, išlikęs dar iš Kryžiaus karų laikotarpio. Šis garbės titulas suteikiamas už religinę veiklą ir paramą Šv. Žemės darbams.
■ Jonas Paulius II Velykų proga pasiuntė laišką kard. Sladkevičiui pažymėdamas, kad jam ypatingai brangi Lietuvos Bažnyčia, ypač šią įtemptą valandą. Didįjį Šeštadienį popiežius kalbėjo su Gorbačiovo patarėju Europos reikalams Vadini Zagladin, išreikšdamas susirūpinimą Lietuvos reikalais.
■ Telšių vyskupui Antanui Vaičiui atvykus į Niujorką, ten buvo suorganizuotos pamaldos už Lietuvą Šv. Patriko katedroje. Mišias aukojo vysk. A. Vaičius, koncelebruojant vysk. P. Baltakiui, ukrainiečių vyskupui Basil Losten ir kunigams iš kelių valstijų. Pamokslą pasakė naujasis Brooklyno vyskupas Tomas Daily. Prieš pamaldas buvo suorganizuota lietuvių demonstracija prie Sovietų būstinės ir prie Jungtinių Tautų.
■ Ukrainoje pirmą kartą po 44 metų katalikams leista švęsti Velykas. Pamaldos buvo Lvovo katedroje, kuri atiduota katalikams.
■ Domininkonas kun. dr. Tomas Žiūraitis mirė šių metų balandžio 15 d., sulaukęs 75 m. amžiaus. Jis dirbo Vašingtone gyvenančių lietuvių sielovadoje, buvo Skaučių Seserijos dvasios vadovas, Pentagono kapelionas, rekolekcijų vedėjas.
■ Los Angeles arkivyskupas Roger M. Mahony, kuris yra JAV vyskupų politinės komisijos pirmininkas, parašė Sovietų Sąjungos ambasadoriui J. Dubininui raštą, reikšdamas susirūpinimą Lietuvos reikalais. Prašo taikiu būdu, nenaudojant prievartos, išspręsti šį reikalą palankiai Lietuvos žmonėms.
■ Švedijoje, Stockholmo vyskupijoje, atidaryta pirmoji Skandinavijos kunigų seminarija, skirta visų Skandinavijos kraštų seminaristams.
Juoz.Pr.